Skip to content

Princesei depresija

Antiek vakuumas galvoj, kad net žodžių neturiu. Ant nosies milijonas deadline‘ų ir streso. Aš neturiu valios, aš tingiu, aš nieko nenoriu. Noriu guminukų, spalvų, švaros, rūbų, kvepalų ir vakarėlių.

Esu vienas nelaimingas karaliukas savo sostelyje, aplink spalvų ir linksmybių mažai, man neįdomu. Mane užkniso šitas visas balaganas visur mieste, lietus, dargana ir paviršinis bendravimas su žmonėm. Galiu kažkur eiti, bet neinu, nes mane migdo šabloninis bendravimas, mane nervina tai, kad nuoširdžiai čia juokiausi gal tik kartą, o kiti kartai, išprovokuoti balso iš Lietuvos, nesiskaito, mane žudo tai, kad čia nesirūpinu savimi, nes neturiu, prieš ką būti graži, man tiesiog nesvarbu, ką žmonės pagalvos, nes niekas nepagalvos nieko, mane nervina skaičiuot kiekvieną centą, nervina nepastovumas. Taip, man kaip tai gėlei žvėriškai trūksta dėmesio. Kur tie laikai, kai grožis ir geismas sklandė ore?

Braškių ir šampano, greičiau, alpstu!

4 Comments

  1. Vyy Vyy

    Koks pažįstamas jausmas… Leidžiu metro, darbe skaitydama tavo blogus, nes taip artima ir suprantama… Netiki horoskopais.. aš tai tikiu charakterių panašumais, nes irgi esu šaulė 😉 patinka kaip dėlioji mintis, ir tai kas atrodė manyje keista neabeatrodo;) panašios sielos… Skaitysiu ir neatsibos 😉 taip ir toliau !

    • Mahila Mahila

      Labai tau ačiū už gerus žodžius 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *