Pirmyn į turinį

Nosies pertvaros operacija: išsamiai aprašyta asmeninė patirtis ir rekomendacijos

DĖMESIO, šis įrašas nebus labai estetiškas, linksmas ar romantiškas. Gali būti, kad jis jums bus visiškai neįdomus. (Vietomis jis gali būti netgi šlykštokas, bet nu realybė yra realybė). Kai pradėjote mane skaityti, turbūt daugiausia rašiau apie nerūpestingą gyvenimą Vilniuje, vakarėlius ir naktinėjimo žavesį, tačiau aš buvau ir esu ne tik tai. Aš ir į darbą einu, ir, būna, nelabai įdomiai gyvenu, o būna, kad ir sergu. (Įdomi statistika – dieną, kai pasirodė postas apie operaciją FB puslapyje unlike paspaudė rekordinis žmonių skaičius).

Taigi.

Sausio 5 d. man buvo atlikta nosies pertvaros operacija ir sumažintos nosies kriauklės (kad ir kas tai bebūtų). Dvejojau, ar iš viso apie tokį gana asmenišką dalyką skelbti bloge, o rašyti atskiro įrašo tikrai neketinau. BET. Atsibudusi po narkozės buvau tokia guvi ir energinga, kad visgi pasidalinau įspūdžiais FB puslapyje. Na ir ką, visai netikėtai mane užplūdo asmeninės žinutės su klausimais apie šią operaciją.

Taigi nutariau kaip įmanoma detaliau aprašyti savo patirtį, nes tikiu, kad informacija, kurią pateiksiu, gali būti naudinga ne vienam. O net jei ir padėsiu vos keliems žmonėms, still worth it. (Beje, internete galima rasti kažkokios moters pasakojimą, kuriame ji detaliai aprašo, kaip visas šis reikalas vyko, kai nosies pertvarą operavo jos vyrui. Mano patirtis, manau, smarkiai skiriasi. Be to, pasakosiu pati, o ne žmogus, buvęs šalia.)

Priešistorė

Kiek save atsimenu, visur ir visada su savimi nešiodavausi nosinaičių pakelį. Kamuodavo amžina sloga. Tik tokia keistoka – snarglys nebėga, bet vis atrodo, kad nosis užsikišusi ir vis trūksta oro. Ir čiaudėdavau (nežinau, ar ir toliau čiaudėsiu, nosis vis dar gyja) aš žiauriai daug. Netgi maniau, kad esu alergiška kavai, nes čiaudėdavau dažniausiai po to, kai jos išgerdavau. Tačiau alergijos testas buvo neigiamas, tad šią versiją teko atmesti.

Problema lyg ir nebuvo baisiai didelė, bet mane nuoširdžiai užkniso. Man gėda, kad nuolat snargliuojuos, man gėda, kad kalbėdamasi su žmonėmis pučiu nosį (nes kitaip tiesiog negaliu), valgydama aš visada turiu stabtelėti ir dar kartą ją išsipūsti, nes man natūraliai arba trūksta oro arba viskas varva. Nosis vizualiai atrodo tiesi, jokios kuprelės ar kažko tokio nėra. (Tad, jei jums operuojant atliks ir vizualinę korekciją, gali būti, kad viskas vyks kitaip).

Tiesą sakant, net nemaniau, kad kažkas čia ne taip, kol manęs apie tai nepradėjo klausti aplinkiniai. Nu tipo, tai kas tau yra, kodėl tu visada su nosinaitėm. Aš nežinojau, ką atsakyt. Ir tada kažkaip pagalvojau, kad turbūt ne visi žmonės ryte atsikėlę valydamiesi dantis turi normaliai pasikamuot, kad atsikimštų nosis ir pradėtų veikt gerklė. Tada nuėjau pas šeimos daktarę. Ji man davė siuntimą pas LOR daktarą ir aš be jokių rekomendacijų tiesiog užsiregistravau pas pirmą pasitaikiusią daktarę Antakalnio poliklinikoje (E. Gruodienę). Ji apžiūrėjo nosį, pasakė, kad gal būtų neblogai ateityje pasidaryti nosies rentgeno nuotrauką, bet jai siuntimo nedavė ir prirašė krūvą lašiukų purškaliukų. (Pasakė, kad šiukštu nenaudočiau Otrivin ir panašių purškalų bei nesinaudočiau mėtinėmis nosinaitėmis.)

Gal ir negražu taip sakyti, bet man labai nepatiko toji daktarė, nes buvo nemandagi ir grubi, todėl kažkaip nuoširdžiai nenorėjau aklai sekti jos nurodymais. (Beje, daktarė yra ganėtinai solidaus amžiaus, tačiau nesu iš tų žmonių, kurie automatiškai nurašo kitus dėl jų jauno ar seno amžiaus. Kad ir kiek metų jai būtų, ji tiesiog buvo nemaloni.) Nepatiko man ir tai, kad siuntimo rentgenui taip ir negavau. Nepirkau jokių vaistų, nes pagalvojau, kad jei jau kreiva toji nosis, purkšk nepurškęs, nepadės.

Tuomet grįžau pas savo šeimos daktarę ir tiesiog paprašiau, kad mane nusiųstų pasidaryti nosies rentgeną. Šeimos daktarė pasakė, kad, jei pertvara kreiva, nuotrauką nusipirkčiau, kad turėčiau ateičiai. Antakalnio poliklinikoje padarė nuotrauką ir pranešė: „Na, naujienos nelabai geros, pertvara kreiva.“

O tada sekė linksmoji dalis – pastangos nusipirkti nuotrauką. Pasakiau, kad norėčiau ją gauti, o kažkokio ten archyvo vedėja man sako „Nu kam jums, jei nesidarot operacijos. Nueikit pas LORą, pasižiūrės vėl, jei sugalvosit operuotis tai ir nusipirksit. Man jūsų pinigų gaila.“ (Beje, ant kabineto parašyta, kad tas slaptas archyvas dirba kažkokiu kosminiu laiku, jei neklystu – tik antradieniais, tik 16-18val., bet man kažkaip pavyko pagauti archyvo vedėją). Kai paaiškinau, kad man sumokėti tuos 5eu už tą nuotrauką bus kur kas paprasčiau negu vaikštinėti pirmyn atgal pas daktarus ir po rentgenus, šiaip ne taip nuotrauką išsikovojau.

Grįžau pas savo šeimos daktarę, kuri man davė siuntimą pas LOR ir rekomendavo daktarą G. Strazdą, kuris dirba Kardiolitoje bei Lazdynų ligoninėje. Pastarojoje jis konsultuoja nemokamai, todėl pasiskambinau ir užsiregistravau konsultacijai. (Laukti teko apie tris savaites). Konsultacija vyko spalio 22d. Daktaras pasirodė labai malonus ir keliantis pasitikėjimą. Vos pažvelgęs į nuotrauką ir trumpai apžiūrėjęs nosį tiesiai šviesiai paklausė: „Tai rašyt į eilę?“ (suprask, laukia nosies pertvaros operacija). Sakau rašyt.

(Jau prieš apžiūrą buvau nusprendusi, kad jei siūlys operuotis, sutiksiu. Kai man buvo 15 m. man išoperavo tonziles (anginą). Iki tos operacijos nuolat sirgdavau angina ir žiauriai kankindavausi, o po jos bet koks peršalimas atrodo smulkmena. Tad anginos operacija buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime, smarkiai palengvinusių reikalus. Atsižvelgdama į šią gerąją patirtį pasakiau sau, kad ir nosies operacija gali situaciją palenkti į gerąją pusę. Tiesa, nežinau, ar mąstau teisingai, ar nusišneku, bet kažkaip tikiuosi, kad, jei po operacijos smegenys gaus daugiau deguonies, jos geriau veiks. Žiauriai laukiu šito :D)

Norėjau, kad mano nosies pertvaros operacija vyktų sausio pradžioje, nes tada turiu mažiausiai darbų, o daktaras kaip tik ir pasakė, kad vietos būtų tik po Naujųjų, kas man puikiai tiko.

Taigi, į ligoninę turėjau atvykti sausio 4 d., operacija buvo suplanuota sausio 5 d.

Prieš atvykdama 10-12 d. iki operacijos turėjau atlikti bendruosius kraujo bei šlapimo tyrimus, pasidaryti kardiogramą ir plaučių nuotrauką (pastarąją buvau dariusis pavasarį, tad jos aprašas galioja metus, kartoti nereikėjo). Šeimos daktarė turėjo parašyti naują siuntimą operacijai. Ji man suruošė visą bylą su visa reikalinga informacija, su kuria ir atvykau į Lazdynų ligoninę.

(Kadangi būčiau buvusi laiminga, jei kas būtų detaliai papasakojęs, kaip vyksta net ir pati gulimosi į ligoninę procedūra, viską apibūdinsiu išsamiai.)

Pirmoji diena (sausio 4 d.)

Su visais daiktais ir paltuku 8:30 ryto atėjau į Lazdynų ligoninės planinės pagalbos skyriaus registratūrą. Aparate galimi du pasirinkimai – Konsultacija ir Hospitalizacija. Pasirinkau Hospitalizaciją. Atsisėdau ir laukiau, kol pasirodys mano numeriukas. Po pusvalandžio sulaukiau. Tada turėjau pateikti turimą bylą bei asmens dokumentą (turėjau pasą). Pasirašiau dokumentus, kad sutinku su viskuo, kas vyks toliau ir savu noru guluosi į ligoninę bei pateikiau mamos, kuriai reikėtų skambinti skubiu atveju, telefono numerį.

Administratorė nusiuntė mane į kabinetą pas seselę. Ten manęs paklausė ūgio, svorio, ar esu kam nors alergiška ir dar kelių dalykų. Tada pasakė, kad galiu keliauti į septintą aukštą, kuriame ir yra LOR skyrius.

Atėjus ten prisistačiau seselei poste. Ji mane atvedė į palatą, kurioje dar nieko nebuvo. Išsirinkau lovą ir pamažu įsikūriau. (Lauko drabužius ir batus pasidėjau sieninėje spintoje).  Pirmąją dieną mane daktarai apžiūrėjo du kartus. Iš pradžių apžiūrėjo tądien budėjusi daktarė A. Jurčiukonienė. Vėliau tokią pat apžiūrą atliko ir, kaip suprantu, rezidentas. Buvo truputį juokinga, nes akivaizdu, kad jam buvo kur kas baisiau nei man ir apžiūrėdamas nosį jis truputį drebėjo ir man ją užgavo. Bet bendrai ta situacija buvo labiau juokinga (man, ne jam) negu bloga.

Daktarė pasakė, kad galiu pasirinkti, kokie tamponai bus naudojami operacijos metu. Galimi variantai – paprasti ligoninės turimi tamponai (kaip suprantu, bintiniai) arba modernesni silikoniniai tamponai, kurių pageidaudama turėčiau sumokėti papildomus 16,44eu. Sakė, kad pastaruosius traukiant patiriamas mažesnis diskomfortas, tad nutariau juos įsigyti. Man davė informacinį lapelį, su kuriuo nuėjau į kasą ir susimokėjau.

Man pasakė, kad dar neaišku, kuris daktaras mane operuos. Šiaip nustebau, nes buvau tikra, kad, jei jau konsultavausi pas G. Strazdą, tai ir darys jis. Kad ir kaip ten būtų, pernelyg nesijaudinau.

Vėliau mane pakvietė ir vėl. Mane apžiūrėjo skyriaus vedėjas S. Balseris, o tada – daktaras E. Kateiva. Man buvo pranešta, kad pastarasis mane ir operuos. Nenoriu nuskambėti kažkaip ne taip, bet pirma mintis jį pamačius buvo „Koks išvaizdus vyras“. 😀 Na, ir nujaučiu bendraamžis arba keliais metais vyresnis nei aš. (Manęs žmonės klausė, ar nebaisu žinant, kad operuos jaunas gydytojas. Ne, nebaisu. Jei operuotų anksčiau aprašytas rezidentas, būtų baisu.

E. Kateiva man išsamiai papasakojo, kaip viskas vyks ir dar kartą atidžiai apžiūrėjo. Lipdama iš apžiūros kėdės kažkaip ne taip lipau ir vos neapsivožiau su visa kėde, bet viskas baigėsi laimingai.

Tada nuėjau pasikalbėti su anesteziologu. Šis uždavė keletą klausimų ir taip pat trumpai papasakojo, kaip viskas vyks.

Kokią 14 val. visos apžiūros jau buvo baigtos ir tada tiesiog laukiau rytojaus. Nuo 21 val. Man nebebuvo galima valgyti, o nuo 8 val. – jau ir gerti. Prieš miegą gavau tablečikę, kuri man turėjo padėti ramiau miegoti. Išgėriau, miegojau normaliai.

Antroji diena (sausio 5 d.)

Ryte seselė atnešė tamponus (du – po vieną į kiekvieną šnervę, nuotraukoje matote vieną), kurie vėliau turėjo būti kišami man į nosį. Prisipažinsiu, aš esu truputį ataušus. Matote fotkėje tuos juodus dalykus? Aš galvojau, kad ten spyruoklės ir jų pagalba tie tamponai taip susispaudžia, kad pasidaro nesunku juos sugrūsti į nosį. Taip aš galvojau iki pat tamponų ištraukimo ir laukiau, kada gi pasirodys tos spyruoklės. Bet ten tiesiog buvo švelnūs juodi siūlai.

nosies pertvaros operacija

Man žadėjo, kad mane operuos paskutinę (kaip suprantu, tądien keliems žmonėms dar operavo nosis ir gerkles). Buvau truputį alkana, bet dar labiau – ištroškusi, nes paprastai geriu daug vandens. Beje, skyriuje buvo kokie trys vyrai ir aš, vienintelė mergina, kuriems operavo nosies pertvarą. Sakė, kad iki kokios 14 val. jau būsiu išoperuota, tačiau mane pakvietė tik kokią 14:15. Prieš tai davė žavingus baltus naktinukus, kuriais persirengiau dar palatoje.

Kai atėjau į operacinę, palikau savo šlepetes, ant kojų užsimoviau tokius mėlynus dalykus (kaip duoda muziejuose), o ant galvos užsidėjau man duotą žalią peršviečiamą kepuraitę. Tada atsiguliau ant operacinės stalo. Ant dešinės rankos man uždėjo kažkokį dalyką, kuris susitraukinėjo kaip kraujospūdžio matavimo aparatas. Ant krūtinės keliose vietose priklijavo kažkokius apvalius guminius dalykus. Kažką panašaus į tai, kas dedama darant kardiogramą. Tada į kairiosios rankos veną pamėgino įvesti kateterį. Kadangi mano venos žiauriai prastai matosi, pirmasis mėginimas buvo nesėkmingas. Jau pusiaukelę pasiekęs kateteris buvo ištrauktas, teko ranka kumščiuoti ir vėl, o tada man jį įvedė į venutę ant riešo. Nebuvo labai malonu, bet iš esmės nelabai baisu. Išgirdau, kaip anesteziologas sako seselėms, kiek ir kokių vaistų suleisti ir atsijungiau.

nosies pertvaros operacija

Nežinau, kiek laiko truko operacija, bet atrodo, kad gana greitai atsibudau ant operacinės stalo jau su sutvarstyta nosimi. Jaučiausi žiauriai gerai. (Bet tik kurį laiką). Norėjau valgyt ir į tūliką, bet ne per labiausiai. Tada mane paguldė ant iš palatos atvežtos mano lovos ir parvežė į palatą, kur laukė artimieji. Ten man dar pastatė lašelinę.

Daktaras anksčiau buvo sakęs, kad būtų gerai grįžus į palatą dar pailsėti pusantros valandos, todėl būtent tiek laiko ir pasnaudžiau. Na o tada žiaaaauriai norėjau valgyt ir viskas, ką valgiau, buvo labai skanu.

Iškart po operacijos galėjau vaikščioti ir visur nueiti pati, tad jokio diskomforto dėl pilnai gulimo režimo (ta prasme, tokio nebuvo) nepatyriau.

Man taip pat buvo sakę, kad neišsigąsčiau atsibudusi po operacijos negalėdama kvėpuoti pro nosį. Tas kvėpavimo pro burną jausmas buvo gerai pažįstamas, nes būtent taip jaučiuosi sloguodama, tad tai irgi nesukėlė pernelyg didelių nepatogumų.

(Prasidėjus gydomajam maratonui ir praradus galimybę kvėpuoti pro nosį vis labiau jautrėjo dantys ir dantenos (nes nuolat išsižiojusi), todėl higienos sumetimais ir jautrumui sumažinti juos valiausi kas kelias valandas, smarkiai pagelbėjo. Manau, labai padėtų ir skalavimo skystis, bet buvau pamiršusi jį namuose.)

Man šalia lovos buvo pastatytas plastmasinis dubuo, į kurį reikėjo spjaudyti kraują ir visas išskyras, atkeliaujančias iš nosies į burną (nes daugiau kur joms keliaut tai ir nėra).

Vakare dar sulašino vaistų nuo skausmo ir mėginau miegoti.

Trumpai susumuosiu dvi dienas po operacijos

Į nosį sukišti tamponai, kas tikrai sukuria labai didžiulį diskomfortą. Nepasakyčiau, kad labai skauda, bet išties nemalonu. (Nemalonumą smarkiai sustiprina pasakojimai iš visų pusių, kad kai juos trauks, bus baisiau nei gimdant traukiant dantį ar nuoga šikna varant per dalgį. O aš vis dar galvojau, kad mano nosy spyruoklės, tai jūs pagalvokit.) Po nosimi parištas tvarstukas su merliuku, kurį reikia kas kelias valandas keisti šiam prisikaupus kraujo ir išskyrų iš nosies. Burna išdžiuvusi, reikia nuolat gerti daug vandens ir lūpas tepti vazelinu. Valgyti išeina, tiekiamas gana skystas ir nesunkiai sukramtomas maistas, tačiau būnant tokioje būsenoje valgyti ar kažką kito veikti norisi ne per labiausiai.

Miegoti sunku, daug prabudinėju, vakarop pasidaro truputį lengviau, bet ir vėl pablogėja. Nuskausminamuosius per kateterį suleidžia du kartus per dieną. Ašaros iš akių varva be sustojimo, veidas su kiekviena minute tinsta vis labiau. (Sakė, čia dėl to, kad tamponai užspaudžia ašarų latakus ir tai yra normalu.) Atrodau kaip jaunas jautukas ar tai karvutė arba ištinęs policininkas Bizūnas iš Simpsonų. Fotkinu save iš arti ir siuntinėju artimiausioms draugėms, kad pagąsdint. Ir čiaudau, čiaudau, čiaudau.

nosies pertvaros operacija

Ketvirtoji diena (sausio 7 d.)

Ryto, kuomet išims tamponus, laukiau kaip išganymo. Pagalvojau, tiek to, nualpsiu tai nualpsiu, bet bent jau nebebus to svetimkūnio nosy. Einant į apžiūros kabinetą prie jo stovėjęs vyras jau be tamponų nosy man pasakė „Trauks tamponus? Nenoriu gąsdinti, bet labai labai nemalonu, labai.“

Šia džiugia nata įžengiau į kabinetą. Pasakiau, kad labai bijau. Sakė nebijot. Trys sekundės ir jų mano nosy nebebuvo. Neskaudėjo. Buvo truputį nemalonu, bet iš esmės buvo labiau malonu, nes jutau, kaip ten būti neturintis dalykas apleidžia mano nosį. Jausmo, kad juos man traukia tiesiai iš smegenų irgi nebuvo. (Man dažnai iš nosies bėga kraujas. Tai tas traukimo jausmas truputį primeną jausmą kuomet iš kraujuojančios nosies traukiate sudžiuvusią ir kraujo prisisunkusia vatą, tik trunka ilgėliau).

Tada kokias dešimt minučių pasėdėjau su dubenėliu po nosim, iš kurios varvėjo kraujas ir peršviečiamas skystis ir prilaikiau ją su servetėle. Baisu nebuvo. Tada grįžau į palatą ir tas kraujukas toliau varvėjo po truputį visą dieną. Tą dieną pradėjau į nosį lašinti riebalinius lašus, kuriuos rekomendavo įsigyti daktaras. Jie drėkina gleivinę ir pagreitina gijimo procesą.

Penktoji diena (sausio 8 d.)

Kitą dieną budinti daktarė su tokiu aparačiuku siurbė išskyras iš nosies. Buvo nemalonu ir smarkiai suskaudo, nes, na, tos žaizdos šviežios, tad viskas ten labai jautru. Bet išgyvenau. Nosis toliau varva, bet nuotaika be tamponų joje kur kas geresnė.

Šeštoji diena (sausio 9 d.)

Ryte budintis daktaras R. Toločka mestelėjo komentarą, kad esu su per trumpu sijonu (buvau su uždara juoda trikotažine suknele-naktiniais iki kelių) (cituoju: „Kojos gražios, bet čia ne pliažas“, aš atsakiau „Tai jūs dar labiau prikaitinkit ligoninę“), paklausė „Tai kiek metukų?“ ir be jokio skausmo švelniai išsiurbė viską, kas buvo žaizdose. Sakė, kad namo dar nepaleis. Popiet pasirodė mane operavęs E. Kateiva, dar karta išvalė žaizdas, papasakojo, kaip prisižiūrėti, davė išleidimo lapą su rekomendacijomis ir paleido namo.

nosies pertvaros operacija

Su kiekviena prabėgančia diena vis mažiau spjaudausi kraujais ir vis geriau prakvėpuoju pro nosį, bet joje vis dar yra siūlai, kurie turėtų ilgainiui ištirpti. Pūsti nosies negalima, todėl ji vis dar užgulta, naktimis kvėpuoju per burną. Šiandien yra šešta diena po operacijos, vis dar nejučiu absoliučiai jokio teigiamo jos efekto, tačiau daktarai sakė, kad tai yra normalu ir pilnai jis pasijus jau po kokių trijų mėnesių, tad nepanikuoju. Kadangi kiekvieno atvejis yra labai individualus, išlieka ir tikimybė, kad po operacijos nepasikeis niekas, tačiau labai noriu tikėti, kad teigiamas pokytis visgi įvyks.

Trumpa santrauka:

Maistas

Ne visas ligoninės maistas yra labai skanus, jūs tikrai jo nefotografuosite ir į instagramą nekelsite, tačiau dažniausias jis yra pakankamai geras. (Jei nesate išlepę). Porcijos yra pakankamai didelės, dažniausiai suvalgydavau ne viską, bet visada jaučiausi soti ir papildomų lauknešėlių iš namų nereikėjo. (Tik operacijos dieną, kai gavau tik vakarienę, o buvau labai alkana prieš tai parą nevalgiusi). Daug kruopų, sriubų, tradicinių valgyklinių patiekalų (maltinukų su bulvių koše ir pan.)

Finansai

Operacija bei visa priežiūra yra visiškai nemokama, jei esate draustas. 16,44 eu už tamponus (kasoje galima atsiskaityti kortele) + ~7 eu už riebalinius lašus (pirkta vaistinėje, man regis, būna ir pigesnių). Jokių pinigų daugiau niekam jokia forma nedaviau ir jums to daryti nerekomenduoju.

Laikas

6 dienos ligoninėje: pirmoji diena – apžiūros prieš operaciją, antroji – operacija, visos kitos – atsigavimas po operacijos. Išėjus iš ligoninės rekomenduojama bent savaitę nedirbti (jei darbas protinis, jei fizinis – kur kas ilgiau), apie mėnesį vengti karštų patalpų, karštų gėrimų ir maisto, aktyvios fizinės veiklos (kaip suprantu, gali sukilti spaudimas ir prasidėti kraujavimas). Švelniai elgtis su nosimi, nes joje dar kurį laiką tirpsta siūlai po operacijos.

Beje, maniau, kad po visko kurį laiką po akimis man liks fanarai, tačiau, kadangi operuojama buvo per šnerves, operacijos padarinių ant veido visiškai nesimato).

Atvirai pasakius, nuskausminta super nemalonių vizitų įvairiose Vilniaus poliklinikose aš labai jaudinausi. Jaudinausi, kad būsiu aprėkta, kad kažką kažkur ne taip padarysiu, ne ten nueisiu ar susimausiu. Jaudinausi, kad ligoninėje nebus saugu ir teks einant iš palatos visur su savimi neštis kompą ir telefoną. Jaudinausi, kad gulėsiu su bobutėmis, kurios knarks. Jaudinausi, kad bus šalta (nes lauke tai minus dvym). Ir visai be reikalo. Palata dalinausi dviem bendraamžėmis fainomis merginomis, kurioms operavo anginą.

Visa patirtis Lazdynų ligoninėje buvo absoliučiai teigiama ir pozityvi. (O palatoje ir visame skyriuje – žiauriai šilta). Esu be galo dėkinga visiems gydytojams ir seselėms (visada besišypsančioms), kurie rūpinosi manimi. Jie buvo puikūs. Interjeras ligoninėje labai senoviškas, tačiau visur vyksta remontai, tad tikiu, kad jau greitai viskas ten nebeatrodys kaip 1980-aisiais, tad atmosfera ten dar pagerės.

Ką pasiimti:

  1. Patogius drabužius miegui bei kasdieniam buvimui (aš pasiėmiau daug šiltų dalykų, kurių visiškai neprireikė, nes ligoninėje ir taip buvo labai šilta);
  2. Pinigų smulkioms išlaidoms, kurias aprašiau (beje, pirmame aukšte yra valgykla su gana plačiu maisto pasirinkimu bei kioskelis, tačiau ten apsilankyti man taip ir neprireikė);
  3. Šlepetes;
  4. Higienos reikmenis (skyriuje yra švarus ir patogus dušas);
  5. Plaukų džiovintuvą, jei nenorite sėdėti šlapia galva ir rizikuoti peršalti (tik klausimas, ar iš viso rekomenduotina plauti galvą iš karto po operacijos, na, bet jei nuspręstumėte);
  6. Milijoną minkštų popierinių nosinaičių;
  7. Vazelino (rekomenduotina – kokybiško, nes lūpos išsausėja kaip reikiant);
  8. Tualetinio popieriaus, nes jo tualete nėra (tualetas prie pat palatos, nereikia eiti per koridorių);
  9. Negazuoto vandens (nežinau, ar vanduo iš čiaupo skyriuje geriamas, tikriausiai taip, tačiau pati atsinešiau pirktinio) kiti dar rekomenduoja pasiimti šiaudelių, nes neva per juos patogiau gerti, tačiau man patogiau gerti be šiaudelio;
  10. Telefoną su internetu, nes wifi ligoninėje nėra;
  11. Kompiuterį (žiūrėti filmams ir serialams).

Kol gulėjau leisgyvė su tamponais nosyje viskas atrodė labai blogai, bet dabar, neprabėgus nė savaitei, atrodo, kad nieko čia tokio ir nebuvo. Jei turite klausimų, rašykite, tikrai pamėginsiu visiems atsakyti. O šiaip, nesiparinkit, viskas bus gerai.

***

Jei tau patinka tai, kaip rašau,  padėką gali išreikšti tapdamas mano patronu štai čia.

88 Komentarai

  1. likimo draugas likimo draugas

    Naudinga!

    • Mahila Mahila

      Džiaugiuosi 🙂

      • Tyt Tyt

        Ble tiek skaiciaus ir gale ar padejo ar ne nzn. Eik tu su tokiais straipsniais. Kas grazins man gyvenima?

  2. Rytis Rytis

    Arteja ir man, tik kriaukliu operacija 🙂 balandzio pabaigoje gulesiu jau ir as. O vargstu ir dabar su uzgulta nosimi, niekaip neprakvepuot. Aciu uz pasidalinimus 🙂

    • Mahila Mahila

      Viskas bus gerai!

  3. Dnt Dnt

    Yo, kaip ispudziai praejus beveik porai meneaiu po operacijos? Nuostabu, kad aprasei visa tai!

    • Mahila Mahila

      Viskas gražiai sugijo, tačiau, gaila, bet dabar situacija lygiai tokia pati kaip ir buvo prieš operaciją. Visgi, buvo tikimybė, kad niekas nepasikeis. Taip nutinka retai, bet esu viena tų, kuriems nepadėjo. Na bet mėginti, manau, vis tiek verta, nes kiekvienas atvejis yra individualus.

      • D.A D.A

        Geras aprasymas.Nepergyvenk,man po pirmos nosies operacijos anglijoje jau antra diena kilo itarimas kad nepades pasveikti,tai nutariau gryzti i Lietuva dar karta issioperuoti,tenais kai isoperavo tai kokius 5 kartus labiau ir ilgiau skaudejo,maniau kad db tikrai pades,bes praejos 3 menesiams vis dar negavau tokio rezultato kokio tikejausi,tai kazkaip buvau Anglijoi eileje pas daktarus ir nusprendziau pasinaudoti ta proga dar karta issioperuoti,aisku nuslepdamas fakta kad dariausi operacija lietuvoje pries pusmeti,nes butu kitaip neoperave nes neva reikia metus maziausiai pertrauka padaryti,tai va ranku nenuleidau ir atsiguliau trecia karta operacijai,galim sakyti ivyko tas mazas stebuklas ir kvepavimas daug maz susitvarke.Nebereikia nosinaiciu

        • Mahila Mahila

          Ačiū! Oho, bet tu ir ekstremalas 😀

  4. Dnt Dnt

    Nuostabu, kad nepabugai pasakyti, kokia yra tikra situacija.

    As su panasia problema tvarkausi jau gera desimtmeti. Buvo laikas, kad galvojau apie butent ta operacija, kuria tu aprasei, kol nepradejau eksperimentuoti su mityba. Alkoholi (ir rukyma) uzrisau pries kokius 3 metus. Tas nelabai ka pakeite. Idomiausi skirtumai pasirode, kai pradejau reguliuotu mesos, cukraus, miltu ir pieno produktu vartojima. Buna, kad praeina keli menesiai be jokiu nosies uzsikimsimo, gleiviu pertekliaus problemu. Kol kas iki galo neatsekiau, kas uz ka atsakingas, bet , kuomet valgau daug darzoviu ir nevalgau, pieno, miltu bei cukraus, didzioji dalis nosies problemu isnyksta. Net pamirstu, kad reikia isideti nosiniu.

    • Mahila Mahila

      O geras, niekada nesusimąsčiau, kad tokie dalykai galėtų būti susiję. Reikėtų labiau pasidomėti.

  5. Rūta Rūta

    Laba diena, norėčiau pasiteirauti, kaip jaučiatės po operacijos? Ar padėjo? Sako, kad efektas tik po kelių mėnesių jaučiamas. Ačiū

    • Mahila Mahila

      Labas, na, kaip ir rašiau atsakyme į kitą komentarą, prabėgus dviems mėnesiams ir viskam sugijus nejaučiu jokių pokyčių. Buvo toki tikimybė, tad labai nenusimenu, bent jau pabandžiau. Na, o kiekvienas atvejis skirtingas.

  6. Roberta Roberta

    Viskas taip pazystama 😀 man siandien 4 diena po operacijos ir diena po dienos vis geriau, bet irgi negaliu nei issipusti nei kvepuoti per nosi.. 🙁

  7. tausau tausau

    labas. as turejau gyvenime, nosies pertvaros operacija, tik mano laiku nebuvo tu patogiu tamponiuku, tai abi snerves prifarshiravo binto, kuri po to turejau atplesdamas nuo nosies sieneliu salinti is savo snerviu, nei vaizdas nei pojutis nebuvo malonus, nes skaudejo ziauriai ir buvo pilna kraujo… butinai naudokite naujos kartos tamponus, nes priesingu atveju „gimdysite” per nosi 🙂

    • Mahila Mahila

      Oezau, kaip baisu 😀 Bet šiaip nu svarbiausia, kad labai laikina.

  8. Liudas Liudas

    Labai geras įrašas. Laisvai sukaltas ir įkvepiantis. Kadangi manęs laukia panaši patirtis – buvo labai naudinga.
    Ačiū!

    • Mahila Mahila

      Laba smagu, Liudai 😉 Tik dabar pamačiau komentarą. Tikiuosi sėkmingai viskas praėjo.

  9. Viktorija Viktorija

    o kiek laiko ta nosis istinus buna po operacijos? man jau trecia diena kada pradedat normaliai miegoti?

    • Mahila Mahila

      Pirmosios trys dienos – tikra kankynė, bet paskui viskas jau darosi geriau 🙂

  10. Marius Marius

    Labas,pries 16 metu turejau tokia operacija, viska ka parasei yra butent taip! Po operacijos gal kokius metus ir buvo gerai paskui viskas po truputi gryzo kaip ir buve. Dabar esu 32metu ir svajoju nors metus kviepuoti. Ar visdelto nesikankint su operacijom ir susitaikyt kad lengvo oro jau nebus?

    • Mahila Mahila

      Net nežinau, tikrai nežinau. Man pradėjo truputuką, bet nu ne super stebuklingai. Bet, kaip suprantu, kiekvieno atvejis individualus, tai gal ir verta bandyti dar kartą 😉

  11. Marius Marius

    Turbut bandysiu! Nebandysi nezinosi 🙂 Gal blogiau nebus:) Greiciausei po nauju nes bus lengviau istrukt is darbo. Jaigu bus likes straipsnis butinai paliksiu komenta,buvo verta ane!
    Aciu;)

    • Mahila Mahila

      Žinoma, visada geriau pabandyti 😉 Sėkmės. Straipsnis tikrai bus likęs, tai lauksiu įspūdžių 😉

  12. Milda Milda

    Sveiki, likimo broliai 🙂 manes tikriausiai irgi tas pats laukia.. geldeliu operacija bet prie to paties nosies pertvaros operacija.Kaip bijau tai ne tas zodis, baisiausias tas nekvepavimas per nosi,Tikriausiai ir nemeiegosiu kelias paras kol neisims.Pabandziau uzkimst nosis ir taip pabut, kosmaras, nei minties apie miega 🙁 O dar baime ligoninei nes niekad nesu joje gulejusi 🙁

    • Mahila Mahila

      Viskas bus gerai, dar ne tą žmonės ištveria! Ir ta ligoninė ne toks jau ir baisus dalykas, pasiimk knygų. Sėkmės 😉

    • Virgo Virgo

      Būsiu visiškai politiškai nekorektiškas, tad paklausiu… ar neapsišikai? Juk tai ne širdies ar stuburo, smegenu operacija… O uždengti nosį, ir bandyti kvėpuoti pro burna, bei tai, kaip viskas vyksta iš tiesu (turint nosyje tamponėlius) yra du skirtingi dalykai/pojūčiai.

  13. Jolanta Jolanta

    Ačiū už išsamų pasakojimą.Dabar tenka nuspresti ar tai daryti ar ne, todel kad pasirodo ta kreiva pertvara, kurią išoperuoja ji vel po kiek laiko atsistato?Ar daug yra tokių žmonių, kuriems tai atsitiko?Pasidalinkite!Ačiū

  14. Sigita Sigita

    Sveiki, man praejo dvi savaites po operacijos. Buvau visko prisiskaiciusi, bijojau, bet viskas praejo gerai, jei galima taip sakyti. Turejau lupu balzama, pora litru negazuoto vandens, tualetinio popieriaus. Man tai svarbiausia buvo pora paru po operacijos. Pirma diena pravemiau, sake turbut del to, jog kraujo pateko per operacija i skrandi. Vandenuka ir tik vakare truputi pradejau gerti, nes nieko nesinorejo. Nakti net kelis kartus pavyko uzmigti, buvo suleide nuo vemimo ir skausmo vaistu, guleti ant sono buvo patogiau. Antra diena ir buvo prasta iki vakaro. Atsikeliau su intinusia nosimi, visa pulsavo ir buvo kaip bulve, dar ir virsutines lupos nepajudinau, nes sutrenke per operacija. Bet vakare istrauke tamponus, neemiau jokiu specialiu, nes gydytoja sake, kad nera didelio skirtumo. Kai eme skaudejo, bet pakenteti galima, asaras nubraukiau ir tiek, tamponu isemimas truko kokias 3 min. Likusi vakara dar bego truputi kraujo, nakti jau beveik ismiegojau. Ploviau su juros vandenuku ir lasiukus lasinau, gydytoja liepe nusipirkti. Tie lasiukai man tai nemalonus, bet ir db juos reikia lasinti. Tai tas dvi dienas kai vaiksciojau, sesutes vis teiravosi, ar gerai jauciuosi, nes atrodziau nekaip. Valgyti pradejau tik antra diena popiet. Na o trecia diena jau ir israse namo, tik reikejo rytais atvaziuoti pravalyti nosi, tai vel paverkdavau kol pratraukdavo. Dabar jauciuosi neblogai, tik silpna ir vis kyla kokiu komplikaciju; tai ausis paskausta, tai galva, pries kelias dienas dar ir koseti pradejau. Zodziu savijauta kaip ir anksciau, kai sloguodavau. Tikiuosi pasibaigus reabilitaciniam periodui bus geriau. Beja, pinigu isleidau nedaug, tik kavutei is automato ir vaistams.

  15. User242 User242

    Sveiki. Procedura rimta, o kaip supratau is komentaru, resliai niekam nepadejo. Gal yra daugiau atsiliepimu? Parasykite prasau.

  16. Nikole Nikole

    Sveiki,

    Esu antra diena po nosies pertvaros ir korekcijos operacijos. Operacija dariausiai ne valstybineje ligonineje (nieko pries jas neturiu, bet privatus gydymas mane psichologiskai geriau nuteikia). Taigi galiu pasakyti, kad operacija nera is lengvuju jeigu liecia ir kauline nosies dali (mano atveju), nes kaip supratau is pasakojimo buvo operuota tik kremzline dalis, kuri dazniausiai sugyja pakankamai lengvai, greitai (apie 2men) ir neskausmingai. Visai kas kita jeigu lieciamas ir skaldomas nosies kaulas tarp akiu – tuomet gydymas gali uztrukti iki 6menesiu. Visa pries operacine eiga is esmes tokia pati: dokumentu pildymas, konsultacijos su jus operuojanciu chirurgu, anesteziologu, seselemis. Smulkmenos: privacioje klinikoje nieko papildomai atsinesti su savimi nereikia, galite nors ir plikas basas ateiti tiesiai is gatves viska ko tik jums prireiks, suteiks ligonines personalas (pradedant chalatais, kojinemis iki serveteliu, dantu pastos ir netgi kosmetikos). Po operacijos nors ir kokia modernia narkoze naudoja @ kiekvienas zmogus reaguoja individualiai: pvz ta pacia diena operavo kita pacienta ir mane, tai pastarasis labai lengvai atsibudo ir poros valandu begyje buvo grazintas i palata, tuo tarpu as vemiau visa vakara, prasibusdavau suleisdavo vaistus ir vel prisnusdavau nes daugiau niekam nebuvo jegu ir per visa nakti prabuvau intensyvios prieziuros skyriuje (vat taip,sureagavo organizmas). Sekancia diena buvo zymiai geriau (nors buvo silpna ir svaigo galva), istrauke tamponus (nesibaiminkit naujos kartos tamponai nesukelia skausmo) ir prirase kruva antibiotiku, dvieju rusiu purskalu ir dar kazkokiu vaistu nuo patinimu, nes atrodziau kaip ir siaubo filmo. Varvejimas is nosies vos tik istraukus tamponus kolkas nesiliauja, bet gydytojas sake kad tai normalu ir gali issilaikyti dar pora dienu, poto turetu sumazeti. Mane tik neramina kruva vaistu kuriuos turesiu gerti pora kartu per diena: dvieju rusiu stiprus antiobitai, ir nuskausminamieji. Ar bent kam nors is dariusiu panasia operacija skyre kokiu nors vaistu isskyrus purskalus?

  17. Sveiki. Vakar man ivyko nosies kriaukliu operacija.po narkozes labai sunkiai jauciausi, visa diena buvo silpnoka ir norejosi tik miego. Taip, as buvau pratusi kvepuoti pro burna, bet ne sitaip daug!! Jei buciau bent nujautusi, koks laukia diskomfortas, buvau dar gerai pagalvojusi ar operuotis labiausiai laukiu rytojaus ryto, kai man isims tuos tamponus..kaip bus taip, bet nors siek tiek lengviau kvepuosiu!

  18. User242 User242

    Kaip supratau, atsiliepimų daugiau apie rezultatus nebus. Nepamirškite bent tie kurie dabar operavosi pranešti apie rezultatus po sugyjimo.

  19. OrinJau OrinJau

    Sveiki,
    rytoj darys operaciją, apipjaustys skremzles, tikėkimės viskas bus gerai. Paskaičius straipsnį atrodo baisoka 😀 Kadangi čia pirmoji operacija ir šiaip neatsimenu kada gulėjau ligoninėj.. Dėl tyrimų, tai ėmė kraują, šlapimą ir kardiogramą. Kiek klausinėjau, sakė, kad operacija 50 ant 50, vieniem padeda, kitiem – ne. Beto, po kelių metų, bent kiek supratau, tos skremzles vėl atauga.
    Taip žiauriai kaip jum man slogos nebūna. Sloga, aišku, beveik visada, bet per bent 1 nosy kažkiek prakvepuot eina. Nu tik tiek, kad atrodo kažkas nosej stovi o išpūst niekada neina, jau nebekalbu kai pradedu čiaudet 5 kartus iš eilės tol, kol pritrūksta kvapo :D. Purškalai nebepadeda jau daug metų, todėl laikas nuo laiko naudoju avamys, beto, dabar liepė naudoti olynth, tai naudos 0 ir dar + isipurskus skauda pačią nosy.
    Baisiausia turbūt, kad reikės kvėpuot per burną (nes šiaip jei miegant naktį miegu ant dešinės pusės, tai dešinę noses pusę užsikiša, o kaire dar galima vos pakvėpuot) ir šiaip labai greit gerklė džiūsta, o ir šiaip nemalonu.. Tikėkimės su tamponais viskas bus viskas tvarkoj.

    Sėkmės kas darysis ar žada darytis, tegu iš tų 50/50 būna taip, kad operacija jum pavyks ir kvėpuot bus tik geriau!

  20. OrinJau OrinJau

    Šiandien yra 4 dieną po operacijos, mano istorija šiek tiek kitokia nei autorės, todėl pasidalinsiu. Nes bent jau man prieš operaciją buvo įdomu pasiskaityt. P.s Viską aprašysiu su detalem
    Tyrimus, kaip jau rašiau, dariausi prieš savaitę. 28 dieną atvykau 7h į operacinę, ten davė palatą, persirengiau savo rūbais, tais, kuriais buvau ligoninėj. Atėjo seselė, davė tokį didelį žalia drabužį, bet persirengt nereikėjo, nes kiek supratau operuos mane apie 12, nes dar turi 2 operacijas. Atėjo daktaras, paklausė kaip jaučiuos, sakė, kad kraujas blogai kreša (šeimos gydytoją nieko neužsiminė) ir įspėjo, kad jei būtų anginos operacija, jos atlikt negalėtų. Žodžiu, sėdėjau, stovėjau ir t.t, tada nutariau atsigult į lovą nes visgi laukt 5h reiks.. Apie 11h užmigau ir prabudau 12, ir gal po 10min atėjo seselė pranešt kad tuoj mane operuos. Pasiėmiau tą žalią drabužį (kas nežino ir neturėjo operacijos, kaip pvz aš, tai įspėju, kad tik su triusikais reikia jį apsirengt stanika ir tą reikia nusiimt), apsirengiau. Po 1min atėjo seselė su ta stumdoma lova :dd, atsiguliau ir vežė į operacinę. Galvojau, kad duos ta tabletę su narkoze, bet davė dujų. Toliau prie operacinės durų perlipau į kitą lovą, ten ant kojų uždėjo tokius kaip maišelius, davė prisidengt ir nuvežė operuot. Pririšo prie lovos per pilvą ir per abi rankas (nežinau kokiu tiksu šiaip) įvedė kateterį ir pradėjo leist vaistus. Uždėjo kauke ir liepė kvėpuot. (kaip jau sakiau, buvo pirma narkoze tai man viskas nauja) Galva pradėjo svaigt, nemalonus jausmas iš tikrųjų. Sapnuot nieko nesapnavau, nes turbūt maža laiko buvo, žinau tik tiek, kad prabudus tokia kaip daužta jaučiausi, nes sunku atsimerk, akys neklauso. Pamatę, kad atsibudau po 15min nuvežė į palatą, nes tą laiką buvau stebėjimo palatoj. Ten tokia apydurne jauciaus dar ilgai, kiek atsimenu klausė ar noriu valgyt dar kažko. Visą laik pragulejau lovoj, uzmigus beveik nebuvau, nusifotkinau, nusiunčiau draugem ir pns. Dabar apie savijautą, kaip rašė autorė, labai prasta, bent man. Guli su 2 tamponais, kurie visiškai užkiša tau nosį, dar pririša tokia „nosiuką” kad visas š išbėgtų, nes tamponai tiek nesugeria. Burna nesveikai džiūsta (kadangi man nebūdavo taip, kad visą naktį miegi kvepuodama per burną, nes vistiek pro 1 šnervę kažkiek galėdavau), todėl man tikra kančia buvo, vazelinas nepadėjo niekuo. Ta pirmoji diena ėjo į vakarą, aplankė tėvai, kalbėt sunku ne vien dėl to, kad reikia kalbėt, bet ir kvėpuoti vienu metu. Naktis bemiege visiškai, kaip jau sakiau, lūpos perdžiūvę, suskilinejem, galva svaigta, gerklej Sahara, telieka kas 5-10min gert po gurkšneli vandens, o dar ir gerklę skauda kai kiša tą vamzdį per narkozę, kad kvėpuotum (nebijokit, nejausit). Tiesa, kaip jau rašė, skaudės dantis ir dantenas, aš dar bandžiau kelis kart sukast stipriai, tai jei jūs irgi taip darysit, treškės kažkas dantyse. Va taip sunkiai praėjo 1 diena. 2 diena aplankė seselė, paklausė kaip jaučiuos, nu tokia ta savijauta, skaudet nieko neskauda, bet taip šūdinai jauties, kai kvepuoji per burną ir t.t. Kadangi mano palatoj kartu buvo mergina, kuriai operavo angina, ir jos mama dirbo poliklinikoj, tai pas ją dažniau užeidavo, o tuo pačiu paklausdavo ir manęs apie savijautą. Realiai tai seselė mane gal tik 2 kartus per dien aplankė, čia jau kai išėjo mano palatos drauge :d. Žodžiu, 2 diena lengvesnė tuo, kad bent man gomurį, atrodo, užsidėjo kažkoks sluoksnis, ir burna ne taip greit džiūsta. Beto, lūpos tai baisu kaip atrodo, sluoksniai atsilupe, patariu gal kokį merliuka turėt su vandeniu ir šlapint tas lūpas, nežinau. Bet kartu ta diena sunkesnė, nes jau ta narkozė turbūt issivaiksciojus siektiek, tai tą nosį maust pradeda, atrodo lyg nosis aptirpsta ir tokia paburkus. O ypač blogai tas, kad taip ten nuobodu, jėgų nėra net chatint, filmą žiūrėt tuo labiau, nes reikia tlf laikyt, knygą skaityt irgi sunku nes akys merkias, bet miegot neina. Dar durna, kad valgiau šaltą jogurta, tai ant vakaro gerklę taip peiliais badė, kad baisu pagalvot, karštos arbatos gert negaliu, nes pradėsiu kraujuot. Ypač laukiau kol ištrauks tamponus, patikėkit kai ilgiau su jais pabuni nebesvarbu skaudės kai juos trauks ar ne. Dar kaip nesveika žiūrėjau į visų nosis ir galvojau (kaip jum pavydžiu kad galit kvėpuot per ją) Taip sunkiai atėjo 2 dienos vakaras, paprašiau seselės vaistų nuo skausmo, nes pradėjo skaudet nosį šiek tiek, atrodo, tvinksi ta nosis visa ir prie to pačio paprašiau vaistų nuo miego, nes praktiškai kokia 1-2h tik miegojau (palatoj kas 10min ūžė šaldytuvas kad miegot buvo neįmanoma, o išjungt neleidžia), vaistus nuo skausmo suleido, o dėl migdomųjų pradėjo, kad man tik 18, negali duot ir t.t. Bet man mama buvo palikus pusę tabletės (durna, kad sakiau, kad kitos pusės nereikia). Po 1h lyg ir pradėjau snaust, bet vis kažkas pas mane sukriokia ir prabundu, nzn kas ten buvo, gal uzmigdama pamirštu kvėpuot per burną :d + tas šaldytuvas… Prasibudinau, kadangi buvo suleisto nuskausminamieji (nebijokit, visiškai neskauda irgi) tai pradėjau valgyt, lengvai paalyginus maistas ėjo, šiek tiek uzvalgius atsiguliau, atėjo seselė paklaust ar nemiegu dar, kadangi buvo tik 9, vaistus davė 8. Taip pragulejau lovoj iki 1h nakties, niekaip neužmigau, va tada ir prasidėjo gerklė, taip ją raižė visą, nosį skaudet irgi pradėjo, nes tie vaistai praėjo jau, tabletės nuo miego nepadėjo niekuo, vaikščiojau palatoj (kadangi likau viena), sėdėjau, stovėjau, viską dariau, net arbatos karšta vandenį maišiau, kad tik arbata būtų šilta. Taip prasikankinau iki 3h (tikėjau, kad ateis seselė) kol nutariau patraukt virvute, atėjo, davė vaistų, užmigau 2-3h. Trečią dieną.Ryte 6h laukiau gydytojo kaip kokia išganymo, pagaliau ištrauks tampomus iš noses. Keičiau tuos nosiukus, Valiaus nosį, stumiau laiką iki kokių 11, kol atėjo daktaras, šokau ir lovos ir nuėjau į perrišimo palatą, sakiau, kad ištrauktų tamponus greit. Taip ir padarė, šiaip suskaudo ir tuo pačiu nemalonu, atrodo, nuo pat kaktos tie tamponai per nosį eina. Bet tuo pačiu toks geras jausmas, kad mano nosyje nebėra tu tamponu, nu kas bijo kraujo, tam bus baisu, nes kraujo ten eis daug. Palaikiau 15-20min nose žemyn ir uzspausta, kad kraujas sugebtu į nosį ir uzkresetu. Atėjo daktaras, liepė paleist ta popierių ir valytis nosį, kad išeitų tie kresuliai, valiau visą dieną. Tuo pačiu mane išrašė iš ligoninės, kadangi tėvai negalėjo paimt, laukiau vakaro, tas laukimas nebuvo toks ilgas, valgiau kaip ir normaliai, skaičiau knygą. Žodžiu, jausmas nuoooostabus, taip gera. Grįžau namo, ai, liepė jūros druska valyt nosį, tik nepaklausiau kaip, tipo leist vaistus kad ten tas kraujas nueitų žemyn?:d Sr, atsakykit kas žinot :d ir nusipirkt tokius lašelius. Naktį miegojau kaip užmušta, nu aišku dažnai irgi prabudinejau, nes nosis buvo užgulus, bet vienu metu 1 šnervę šiek tiek prasilaisvino, tai buvo oosuuum. Jaučiuos tikrai gerai, dabar rezultatų nematau. Nes nu 4 diena tik :d toks skystis su krauju eina, valytis reikia kaskart. Visa savaitę neleidžia išeit laukan (mokyklon) ir po savaitės pasirodyt, tai dabar vėl nuobodziauju namie. Aišku ne taip, kaip ten, ten mirt nuo nuobodulio įmanoma, nebent turi draugių palatoj :d
    Tai va, viską papasakojau šiek tiek plačiau, sėkmės kas bandysit. Jei ir nepadės, nenuliuskit, bent jau pabandet 🙂 cya, jei bus klausimų gmail: ojauniskyte@gmail.com

  21. Remis Remis

    Sveiki. Kaip zadejau pabandysiu aprasyti mano pirmos dienos ispudzius.

    Dar pries septynias, tamsoje, per sniega su lietumi, atsigrudau i Santaros klinikas, F korpusa. Tiesiu taikymu – i registratura, prie langelio „Planine hospitalizacija”. Ten, mano didelius norus kuo greiciau atsikratyti uzknisancios slogos ir pasveikti, apstabde registratore-tetule, kuri pasake, kad reikia nukeliauti i LOR skyriu, treciame aukste, ir ten suderinti mano planine hospitalizacija. Nusiimu paltuka (ziema juk), pagiebes ji i viena ranka, rankine su vandeniuku-lupu kremuku ir ranksluostuku-tapkutem-dantu sepetuku i kita ranka, skuodziu i rusyje esancia rubine, palikti zieminiu drapaneliu. O gi ne viskas taip paprasta, pasirodo… Ten sedinti tetule mane painformuoja – nepaimsiu! Sako: tu su terbele, reiskia – planinei hospitalizacijai. Cia tokiu dalyku nebeimam. Reikia tau skyriuj drapaneles palikti, palatoj. Kas visa tavo turta priziures ? Varau tiesiai is rusio i trecia auksta prisistatyti i nurodyta kabineta. Ne vienas as jau ten buvau. Paltukas su terbele pas ka rankose, kas ant sedimo suolo susidejes. Stovim. Laukiam. Ten dirgancios sesutes iseina, paima atsinestus popierelius, supildo reikiamus dokumentus, duoda i rankeles ju glebeli ir nukreipia atgal i pirma auksta, i registratura, prie jau mineto langelio. Lekiu su savo paltuku ir terbele pakniopstom i ten, kur ir paduodu popiereliu kruvele ten sedinciai tetulei, kuri dapildo reikiamus popierelius, suveda i kompa reikiama informacija ir nurodo keliauti atgal i LOR skyriu, i ten esanti sesuciu posta. Vel paltukas vienoj rankoj, rankine – kitoj, ir vel varau issisiepes i trecia auksta, i skyriu. Skyriaus poste, maloniai nustebina sesute Oksana, kuri ilgai netrukdama uzpildo likusius popierelius, pasirasau as ant ju kruva parasu ir esu nukreipiamas i palata. Pagaliau palata! Pagaliau galiu pasideti savo drapaneles… Palata, drasiai galiu pasakyti, mane dziugiai nustebino svara, sviesa (net trys intensyvumo lygiai reguliuojasi), WI-FI, plansetiniu kompu prie kiekvienos ligonloves, tualetu ir dusu!!!
    Palatoj persirengiu ir pagaliau susidedu savo daiktus i drabuziu spinta ir spintele.
    Neuzilgo i palata ateina tokia jaunute – fainute daktaryte, kuri nusiveda mane priesoperacinei apziurai. Ten esu apziurimas. Po to seka pasiulymas rinktis: ar is karto po operacijos noriu i savo, jau ne vienerius metus uzknisancios slogomis ir sinusitais nosies snerves, gauti apie metro ilgio merlinius tamponus, ar tam specialiai skirtus, mus visus mylincios* „Ligoniu kasu” kazkodel neiperkamo „medicinos stebuklo” – modernius tamponus. Pasirinkimas ne didelis, bet vis gi yra. Jei pasirinksiu ne metrinius – merlinius, o tuos specialiuosius „medicinos stebuklu” pakrikstytus, tai juos visiskai nemokamai, man i palata iki operacijos pristatys skyriaus slaugute is cia pat esancios vaistines. Del ko as jai, esu labai dekingas. Net su cekiu (2×12,49=24,89) pristate, saunuole!!!
    Neuzilgo pasirode ir kita slaugute, kuri teistarusi: Laba, einam i operacine. Paeme minetus stebuklinguosius tamponus ir is trecio auksto liftu nutransportavo mane i penkta, kur pries akis suzibo uzrasas „Operacine”. Ten teko nusiimti savo tapkutes, uzsideti vienkartinius bachilus ir vienkartine kepurele, ir izengti i steriliosios aplinkos pasauli, nutvieksta besisypsansiu veidu ir ryskios lempu sviesos. Pasitiko mane labai maloni daktaryte anesteziologe, kuri labai nuosirdziai ir taktiskai rode ka ir kaip daryti, kaip supratau, vaikinui – busimam anesteziologui, kaip mane ir busimus tokius kaip as panardinti i rupesciu neturincia miego karalyste, kas jai fantastiskai pavyko. Labai gaila, bet neperskaiciau jos pavardes ar vardo, savo nerimo, nezinomybes ir baimes didelem akim. Nuosirdus ACIU jai!!!
    Nepraejus nei sekundei po sauniausios anesteziologes paskutinio istarto zodzio, isgirdau mane vardu kviecianti dar viena nepeprastai malonu balsa: na ka, kelkis, Remi, laikas jau… Bandant prasimarkstyti, susivokti kur as, kodel as, kada as, pradejau dairytis dar iki pilnumos neklausancia galva ir pastebejau, kad as jau pooperaciniam bloke, tarp tokiu pat, arba panasiu i mane, isoperuotuju… Minetas malonus balselis, po kazkiek laiko, telefonu pasake, kad as jau paruostas, ir kad galima mane pasiimti. Pasirodo viskas, kas susije su „Operacine” – jau praeity. O niekadejas – laikrodis rode, kad as ten prabuvau beveik dvi valandas…
    Sugrizus i palata atguliau, kaip man atrode, ramybei ir miegui, bet kur tau… Nosis uzkista stebuklingaisiais tamponais, tad kvepavimas – tik per burna. Niekada negalvojau, kad sitoje, musu bociu apdainuotoje „lietaus ir misku salyje” pasijausiu lygtai dziuciau Vakaru Afrikoje, Namibijoje, Mirties sleniu vadinamoje dykumoje, kur uzfiksuotas pasaulio karscio rekordas… Lupos, liezuvis greiciausiai nebeisgyventu, jei nebuciau is anksto pasirupines lupu balzamu ir negazuotu vandeniu. Tik tai ir gelbejo! Neuzilgo, kaip angelas – sargas, lyg nujausdama kokia neganda, i palata izenge sesute Oksana, kuri padejo sureguliuoti netiketai pakilusi arterini spaudima, atnese nuskausminanciuju ir raminanciu vaistuku nakciai.
    Pagaliau, rades laisvo laiko minute, mane apziureti kaip as jauciuosi po operacijos, atejo i palata ir Gydytojas is didziosios raides m. dr. Darius Rauba. Pagarba jam ir begaline padeka.
    Jauciuosi kol kas visai neblogai, turint uomeny sitokia operacija bendroje nejautroje.
    Kas bus toliau, bandysiu parasyti kita diena.
    mylincios* – nuo zodzio „myletis”

  22. Lina Lina

    Sveiki , DIDVYRIAI! Kitaip net negalėčiau pavadinti tų, kurie ryžosi šiai operacijai, tarp jų esu ir aš. Trečia diena… mano patirtis panaši…pirmos dvi dienos su tamponais nosyje buvo vienos liūdniausių gyvenime, atrodo, kad skauda viską, kas tik gali skaudėti galvos plote, o nosis nuo tvinksėjimo tiesiog ims ir susprogs…ašaros bėgo upeliais, nepridėjo džiaugsmo ir nuolatinis čiaudulys.. atsibudimas po narkozės irgi nepasirodė baisiai romantiškas…. pirmos minutės nieko, o vėliau baisiai pykino… toks bejėgis jautiesi… beeet visos didžiosios bėdos baigiasi, kai ištraukia tuos tamponus. Kažkas rašė, kad nėra skirtumo ar ligoninės bintinis tamponas, ar silikoninis, tai,manau, nepataupykite…. 17 € ne tokie dideli pinigai, bet kai pasiklausiau palatos draugės, kaip jai prieš keletą metų traukė tris metrus binto ir kai man vakar ištraukė pirktus tamponėlius… manau, nėr ką lyginti. Žinoma, nėra malonu, kai juos traukia, bet tai trunka kokias 15 sekundźių :)) prasiurbliavimas irgi nieko baisaus,,,, plonytis vamzdelis, kosminiu greičiu pasimakaluoja nuo nosies iki gerklės, surenka kas nereikalinga, truputį pavarva kraujo ir sekreto mišinys ir viskas. Žinoma, viskas yra individualu, kitiems skaičiau, kraujas upėmis teka.,,man nieko panašaus nebuvo,,,, o gal ir nuo įrangos priklauso… bet mano atveju dvi pooperacinės dienos su tamponais buvo tūkstantį kartų blogesnės negu jų traukimas ar nosies valymas 🙂 poveikio kol kas negaliu apibūdinti, per maźai laiko praėję, bet jei ateity galėsiu kvėpuoti bent tiek, kiek galiu dabar, manau, viskas bus gerai 🙂 apie pačią operaciją nėr ką kalbėt, nieko nejauti, nepameni ir tik labai susnervini, kai liepia budintis 😀

    Mano patarimai šiek tiek palengvintinti kančias: būtinai pasiimkite į ligoninę ausų kamštukus, negali žinot, su kuo teks vienoj palatoj gulėti, o kai savijauta klaiki, kiekvienas palatos draugo knarktelėjimas prilygsta atominės bombos sprogimui…man šitie maži dalykėliai labai pagelbėjo.
    Taip pat labai pravertė paprasta medžiaginė nosinaitė, miegodama stengdavausi prisidengti ja burną, kad oras tiesiogiai nepatektų į burną ir tai, man atrodo, šiek tiek sumažino jos džiūvimą.

    Viskas, visą kitą reikia tiesiog iškentėti. Patikėkite, jau trečią dieną savijauta yra daaaaaug geresnė ir pasaulis nebeatrodo toks siaubingas 🙂

    Sėkmės visiems, jei nepamiršiu, po keletos mėnesių pasistengsiu pasidalinti nuotaikomis praėjus daugiau laiko 🙂

  23. […] prasidėjo gulint be plionkės su temperatūra lovoje, o jau sausio 3 d. važiavau į ligoninę nosies operacijos. Pradžia skamba prastokai, bet visai nebuvo baisu. O vėliau man, priešingai negu daugeliui kitų […]

  24. User242 User242

    Sveiki isoperuoti Bukit zmones, pasidalinkit operacijos nauda po sugijimo. Beveik ner atsiliepimu. please!

    • Mahila Mahila

      Man nė kiek nepadėjo 😉

  25. JC JC

    Ačiū. Padėjo einant pragaro ratais.

  26. Darius Darius

    Sveiki,

    As lazdynuose dariau nosies pertvaros operacija, buvo kankyne 3 dienas, po sniuru istraukimo jau buvo geriau ir per savaite pagijau. Taciau efekto buvo mazai, vistiek kvepuot pusiau per burna reikejo ir po 5 metu pasidariauu privacioj klinikoj kriauliu operacija+nosies plastika kad grazesne butu. Kainavo 3000eur. Po operacijos is kart isleido namo. Jauciausi gerai. Vakare kad uzmigciau isgeriau 300g degtines ir pabudau ryte lyg naujas zmogus. Bet pajutau, kad berukydamas persalau, atsirado ciaudejimas, tada sloga. Va cia prasidejo viso veido tinimas. Isgeriau viskio ir daugiau rukyt neinu. Ziuriu filmus, miegu – is kart viskas pasitaise. Dar tik dvi paros. Rytoj istrauks sniurus. Ziuresim kaip bus. Nieko neskauda. Tik snargliai neturi kur detis ir tinsta veidas. Iskentesim. Jei nepamirsiu parasysiu rezultata.

    • Mahila Mahila

      Sveiki, Dariau,

      Kaip čia taip taip prieš tuos 300g degtinės susiturėt nepavyko iškart po operacijos?

    • User242 User242

      Laba, o kurioj privacioj dareisi operacija?

  27. Giedrius Giedrius

    As 6 dienos po operacijos, tai ne tik kad viena snerve neveikia, bet dar ir kita uzsikimso 🙂 Kovoju su potraukiu issisnirpsi nosi…
    Isties, issausejusiu dantenu skausmas yra labia kankinantis. Pasiulyciau skaitantiems, pries operacija pasikonsultuoti su seimos gydytoju ar atsakingu gydytoju, kaip butu galima to isvengti ar sumazinti padarinius. Be to, nakti negaledavau uzmigti, nes atsipalaidavus burna uzsiverdavo ir trugdavau deguonies, tad prabusdavau kas kelias sekundes, uzmigus.
    Man dare nosies partvaros ir kriaukles operacija.

  28. Tautvydas Tautvydas

    Dabar guliu lazdynuose su tamponais po pertvaros operacijos. Viskas kaip ir aprasiai. Laukiu nesulaukii kada juos isiims. Beje man problema buvo stipriai iskrypusi nosies pertvara per luzima ir visiskai blokavo viena is nosies skyliu. Tad manau turetu buti geriau nei buvo…

    • Mahila Mahila

      Linkiu sėkmingai sugyt!

  29. Vilma Vilma

    Guliu dar ligoninėje po kriauklių ir pertvaros operacijos. Vakar operavo, vėliau bus matyti, kiek ji pagelbėjo.
    Tiesiog noriu nuraminti tų, kas bijo operacijos ir pasidalinti teigama patirtimi.
    Ryte atvažiau nevalgius, negėrus, vis laukiau alkana, kada operuos. Per tą laiką prisiskaičiau internete ir paklausiau palatos kaimynės patirtį, kuri buvo po operacijos. Baisoka buvo, bet maniau – na, kaip nors isškentėsiu tą pirmą pooperacinę naktį su tinimais, skausmais, suskeldėjusiom lūpom ir jautriom dantenom….
    Bet. Operacinėje užmigdė, gerai išsimiegojau, sapnavau, pabudau kaip po įprasto miego. Tada vis laukiau, kada ims skaudėti, tinti ir bus baisus jausmas nosyje… Bet skausmo taip ir nesulaukiau, niekas neištino. Joko žymaus diskomforto, net dėl tamponų. Ir akys neašarojo. Tas pats, kas būtų sinusitas be galvos skausmo.
    Gerai, kad vyras atvežė maisto, nes valgyti žvėriškai norėjau – po ligoninės pietų ir menkutės vakarienės dar sualgiau visą porciją naminio maisto.
    Tiesa, kas buvo neįprasta -didelis seilėtekis, po valgio ar pavaikščiojus imdavo bėgti kraujas į gerklę, tai gavau šaltą kompresą. Ir kartais užeidavo čiaudulys (išmokau čiaudėti per burną).
    Gal dėl to, kad gerai pavalgiau, o gal dėl nuolat bėgančių seilių, pirmą nakties pusę burna visai nedžiūvo, tik paryčiais jau po truputį gurkšnojau vandens. Tai man jokia naujiena nebuvo, nes ir priesš operaciją naktimis kvėpuodavau atvira burna, dažnai prabudus atsigerdavau vandens, nes viskas išdžiūdavo…
    Maniau, kad kitą dieną paleis, nes jaučiuosi superiniškai. Bet sakė, kad tamponus trauks praėjus 2 paroms po operacijos.
    Tai tiek. Jei nepamiršiu, parašysiu, ar tikrai pasiteisino operacija.
    Operavausi santariškėse.

  30. Vilma Vilma

    Šiandien išėmė tamoonus-bintus iš nosies. Tikrai buvo nemalonu. Labai.
    Koridoriuje sutikau kitą pacientą, kuris buvo po ausies operacijos. Jis sakė, kad prieš keletą metų taip pat operavos nosies kriaukles ir pertvarą. Tik praėjus metams po operacijos jam ženkliai pagerėjo – tada pajuto, kad operacija padėjo – pamiršo visas buvusias problemas su nosimi iki operacijos 🙂
    Taip, kad nuteikė viltingai 🙂

  31. Nemaniau, kad kada tokiais potyriais dalinsiuosi, bet matau, jog daug kam, daug kam kyla klausimų, ar verta.
    Pati operaciją dariausi birželio mėnesį. Na gerai, meluoju — pati sau jokių kriauklių nekarpiau ir pertvarų netiesinau, tuo Lazdynų ligoninėj pasirūpino gyd. Strazdas :} Praėjo pusmetis, tad jau susigyvenau su poveikiu ir galiu jį įvertint. Tad štai – pirmus kelis mėnesius pagerėjimas buvo STULBINANTIS, paskiau arba prie jo pripratau, arba po truputį kriauklės vėl pradėjo pūstis. Tačiau jau kokius 3-4 mėnesius padėtis visiškai stabili – nors nosis sykiais užgula (ypač rytais), o šaltyje vis pavarva, kvėpuoti vis tiek žymiai lengviau nei anksčiau. Per visą žiemą mane aplenkė sinusitas, sportuodama kvėpuoju laisvai, pradėjus kvėpuoti per nosį itin pagerėjo miegas.
    Kolega tokią operaciją darėsi prieš kelerius metus ir minėjo, kad ilgainiui sugrįžo senieji simptomai. Kiek žinau, tokiu atveju kriaukles galima vėl pakirpti. Kadangi po pirmosios operacijos jaučiu tokį žymų pagerėjimą, žinau, kad, jei visgi sugrįžtų senosios bėdos, ją kartočiau, juoba kad tai būtų galima padaryti ir dienos stacionare.

  32. Vilma Vilma

    Jau praėjo mėnuo po operacijos. Dabar pilnai kvėpuoju per nosį. Gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo 🙂

  33. Klaustux Klaustux

    Vieno nesuprantu.
    Liepia nusipirkti lašų į nosį.
    jei tai gydymo proceso dalis,- kodėl ligonių kasos (ligoninė) jų neapmoka?
    Antra,- kiek tiesos (aišku, skaitytojai nežinosite tai kl., tik hipotetinis), kad operacijos kokybė ženkliai priklauso nuo operuojančio gydytojo patirties?
    Teko skaityti atsiliepimus kad gali viską išimti, paliekant tuščias šnerves ir, kad, tada, – lengva kvėpuoti…, bet tai daro tik žinantys gydytojai, o mažą praktiką turintys,- nerekomenduoja nes bijo…

  34. Diana Diana

    Sveiki, dariausi nosies pertvaros operaciją, kartu laužė ir kaulą. Prieš operaciją buvo sunku kvėpuoti pro kairę šnervę, dabar, po operacijos praėjus beveik dviem mėnesiams, pro kairę kvėpuoju lengvai, tačiau užkrito dešinioji, taip pat, nosis kokia buvo kreiva, tokia ir liko. Eisiu balandį konsultacijai, tačiau noriu paklausti, ar kas nors kartojot operaciją? O dėl savo patirties… Pati operacija man buvo lengva, nors prieš tai labai bijojau…Užmigdė ir atsikėliau kaip po miego. Tris dienas jaučiausi pakenčiamai, suleidus vaistų jaučiausi geriau, trečią dieną pradėjo pykinti, tačiau visi blogi pojūčiai dingo ištraukus tamponus. Aišku, pačių tamponų traukimas buvo tragedija, tačiau viskas ištveriama. Trečią dieną dar bėgo kraujas iš nosies. Gal sunkiau buvo pooperacinis laikotarpis, nes labai niežtėjo po įtvaru, o jį reikėjo nešioti 10 dienų… Po operacijos sakiau, kad tikrai nekartočiau, tačiau dabar įvertinus kairės šnervės pasikeitusį kvėpavimą, kartočiau.

    • Klaustux Klaustux

      Tai taip išeina, „praktikantas” operavo?
      Kitu atveju, profesionalas turėjo nuspėti, kad gali viena pusė „užsispausti’ ir, atitinkamai, pravalyti (išmest) kremzles abiejų pusių?
      Jei buvo kreiva ir liko,- operacija nepavyko,…

      • Diana Diana

        Nosis liko kreiva, kaip dėl kremzlės viduje nežinau. Kai užmigdo nebematai, kas tave operuoja, galimas variantas…

  35. Man irgi sunku kviepuoti, daznai uzgula nosi, tarytum skauda. Kai nuejau pas daktara sake kad kreiva nosies pertvara ir siulo operuotis jei noriu kad butu pagerejimas, bet as bijau. O kaip del randu, ar nelieka? Manau tikrai nesirysiu is tos baimes.

    • D.K D.K

      Randų nelieka, operuoja per šnerves;)

  36. User242 User242

    Sveiki
    O kaip santarose finansine puse, gal visgi reikia ten atsidekot, kad sklandziau eitusi? 🙂

    • Mahila Mahila

      Prašau, liaukimės su tais atsidėkojimais, gi šiuolaikiniam pasauly gyvenam. Neįsivaizduoju, koks save gerbiantis medikas galėtų prasčiau dirbti savo darbą dėl to, kad negavo vokelio.

  37. User242 User242

    Ai as taip, is baimes, kad prasciau bus.. Juk, Blinkeviciute net dave.

  38. Baltgalvis Baltgalvis

    Ačiū.
    Ieškojau kontaktų kaip užsiregistruoti operacijai ir pamačiau šitą įrašą.
    Ruošiuosi tai pačiai operacijai. Labai tikiuosi, kad padės 🙂
    Nes ir knarkiu naktimis, ir maistas jau beskonis pasidaręs ir šiaip sunku kvėpuoti.

  39. Vytas Vytas

    Nesenai ir man teko patirti panašią operaciją. Operacija buvo atlikta daugiau nei prieš du mėnesius ir tikrai nesigailiu. Pagaliau galiu kvėpuoti kaip žmogus ir nebevaikščioti visur varvančia nosimi, kurios išpūsti niekaip nepavyksta.

    Operaciją atliko Evaldas Kateiva Lazdynų ligoninėje. Puikus gydytojas, tikrai rekomenduoju. Stebiuosi kaip valstybinė įstaiga sugeba išlaikyti tokius gerus specialistus. Pati Lazdynų ligoninė tai visiškai back to USSR. Maistas su plaukais, metalinės lovos ir visa kita komplekte. Bet tai nėra didelė tragedija.

    Pati operacija praėjo gerai, suleido vaistus, užmigau per 2 sekundes ir atsibudau jau sutvarstyta nosimi, jaučiausi normaliai, tik norėjau miego. Didžiausias diskomfortas per visą tą laiką ligoninėje tai tamponai. Imiau tuos prabangesnius tamponus už 14 ar kiek tai EUR. Visą laiką kol buvau su jais buvo nelabai malonu, sunkiai sekėsi miegoti, norėjosi kuo greičiau juos išlupti. Ir dar tą dieną kai jau reikėjo traukti tamponus mane ilgai užlaikė, kokius tris kartus ėjau klausti ar jau galima ištraukti, bet tai padarė tik po pietų. Pats procesas labai greitas, bet kaip dauguma ir sakė, nemalonus. Man atrodė, kad išplėšė iš manęs dalį nosies. Bet tas jausmas labai greitai praėjo ir džiaugiausi nosimi, pro kurią jau bent minimaliai galima kvėpuoti. Beje, man stipriai ir ilgai kraujavo nosis nes buvo operuota ne tik pertvara, bet ir abi nosies kriauklės.

    Visumoj tai nieko ta operacija tokio baisaus. Jei kankina nuolat užkišta ir varvanti nosis ir jau matot, kad tai tikrai trukdo gyventi, verta pabandyti.

  40. Mindaugas Mindaugas

    o gal kas turite patirties ,ar yra skirtumas ar šią operaciją darytis privačioje klinikoje kurioje kaina apie 1000eur ar valstybinėje ligoninėje? Ačiū.

    • User242 User242

      Manau apsimoko tik tuo atveju, jeigu susutes trumpais sijonais slaugis. . Jei rimtai, tai memanau, kad geriau kazka padarys, juk tie patys zmones dirba. Kazkokiu labai neigiamu patirciu cia nera..

  41. User242 User242

    Sveiki. Kadangi pats naudojausi jusu patirtimi, jauciu pareiga brukstelti kelis sakinius. Dariausi operacija geguzes pradzioje. Ejau i santaras labai bijodamas, pries tai ilgai dvejodamas, taciau po keleto konsultaciju nusprendziau. Operavo mane nedaug kalbantis Doc. Mindaugas Petrulionis. Taciau uz ji atsake i visus klausimus labai paslaugi rezidente Greta Petrova. Matyti tokius rezidentus tikrai dziugu, akivaizdu, pamaina bus tikrai gera, jeigu nepapegs i uzsieni :). Operacijos smulkmenu nesikartosiu, viskas kaip kitu aprasyta. Operacija pavyko gerai. Kritines buvo pirmos dvi paros, kol istrauke tamponus. Kraujavo nedaug, matesi akivaizdus gerai atliktas docento darbas, didelis jam aciu. Isoperuota buvo tikrai nemazai, pertvara is abieju pusiu, kriaukles ir dar kazkas. Ligonines lygis siek tiek nustebino, viskas labai siuolaikiska, visur plansetes su internetu, pries mane mano lovoj buvo didelis selmis, balandzio 25-27 dienomis prisiunte i plansete filmu suaugusiems. 😉 ne visiems tos operacijos tokios baisios, jeigu tokiu filmuku norejosi:), bet selmis isejes net neistryne;). Personalas nuostabus, net valytojai atejus, norejau nukraustyti palange nuo mineralinio ir vaisiu, ji grieztai man neleido, liepe guleti:). Viska puikiai sutvarke. Maistas aisku ne man, bet badu nemirsi, nebaisiai norejosi ir valgyti. Taigi, isoperavo treciadieni, penktadieni isspyre namo. Is karto po operacijos jau buvo lengviau kvepuoti, tai rezultatas manau kazkoks bus. Dabar kolkas tikrai maziau snargliuoju, ypac valgant, kaip bus ziema, matysim. Tai tiek:).

  42. Eglė Eglė

    Aš birželio 18 dieną dariausi operaciją. Kolkas dar gijimo procese. Bet tikrai noriu padėkoti ir rekomenduoti gydytoją Aureliją Baniukaitienę, kuri man ir atliko operaciją Šiaulių respublikinėje ligoninėje.

  43. Mrn. Mrn.

    Visa eiga standartiska, kaip ir straipsnyje. 0peracija rajoninėje ligoninėje pas normalios reputacijos loristę (tingejau ieškoti ir brautis pas ypatinguosius). Geresnius tamponus pasiūlė nemokamai, truko 1,5 reaninacijoje 2 val. Po to iškarto valgyti ir norėjau, ir galėjau. Nepatogumus, kad reikia greitai praryti, nes reikia kvėpuoti, nosis užbetonuota. Dabar 7 val. po operacijos. Skausmas aprimęs, pastoviai reikia spjaudyti karkalus, po arbatos uzkaitau ir stipriai prakaituoju.
    Mano kuriozas : tuoj pat po atsibudimo iš narkozės man būna šalta. Reaninacijoje paprasčiau antros kaldros. Gavau, bet po kiek laiko gavau pretenziją, kad lova kaip lova, bet gi aš abi kaldras iskraujavau, atnešė palutę ( ką galėjo iš praktikos numanyti). Kvėpuoji išsižiojus, o kondicionierius virš lovos, tai ir pasidariau palapinę nosiai. Apžiūrėjau savo ” iškadas”: dvi mažos dėmelės nuo tampono ant vieno apkloto ir paieškoti reikėjo taškelio ant kito. Virš 30 metų darbo stažas,su begale viršvalandžių ir nenusipelnau slaugos. O kaldros nusipelno . Nesusiparinau, greičiau tokie žmonės išnyktų iš visuomenės. Teko susidurti su jaunais gydytojais, rezidentais. Manau, kad dauguma imlaus proto, nepasikėlę – mūsų ateitis, džiugina.
    Ilgą laiką bijojau pertvaros operacijos, dėl gąsdinančių atsiliepimų. Ryžausi, dėl lėtinės pūlingos anginos, ir zeria kompl. į ausį, rinito, amžino spjaudymo ir , kaip autorė rašė, vilties gėriau apsirūpinti deguonimi . Kas turite rimtų problemų, neklausykite gązdinimų, kol kas ne taip baisu.

  44. Man kažkaip praščiau buvo su nosies pertvaros operacija. Sporto dispanceryje rekomendavo atlikti šią operaciją, bet po jos kvėpavimas pro nosį dar labiau apsunko… Prasikankinau 2metus po operacijos ir kreipiausi į privačią kliniką. Tai tuo pačiu sutvarkė pertvarą ir pagražino nosies galą ir kuprėlę. Praėjo 6 mėnesiai ir kolkas viskas daug geriau nei prieš operaciją.

  45. GGG GGG

    Sveiki likomo draugai, prieš pusantro mėnesio man irgi operavo nosies pertvarą ir kriaukles. Nosis baisiai neprakvėpuodavo ir ištisai ir LAAABAI smarkiai kraujuodavo. Prisiskaičiau aš čia visokių komentarų ir paniškai bijojau, tikrai.. O ištikrųjų nebuvo taip jau blogai. Mane operavo tą pačią dieną kai atvažiavau, truko viskas 1:30 min. maniau, kad viskas vyks trumpiau, bet gydytoja pasakė, kad labai daug visko išpjaustė. Pabudus buvo šalta ir labai kosėjau tad tad ilgą laiką nevežė manęs į palatą kol viskas susinormalizavo. Žinoma jautiesi labai blogai, na o bet ko reikia tikėtis. Pirma naktį prasėdėjau, nusnūsdama po kelias minutes, tiesiog labai kraujavo, net per tamponus, o atsigulus viskas keliaudavo žinot kur. Dėl kvėpavimo per burną tai baisaus diskomforto man nebuvo, nes buvau įpratusi, tiesa valgyti buvo kančią, ties kiekvienu rijimu atrodė, kad ausų būgneliai susprogs. Antrą dieną jaučiausi irgi blogai, gavau žinoma dozęvaistų, nuskausminamųjų ir t.t bet laukiau kol kas nors ištrauks tamponus…neištraukė… Juos man pašalino trečią dieną (iki tol buvau beveik nemiegojus) . Pats traukimas (ačiū visiems jums kad mane prigasdinote), buvo labai paprastas. Laikiau bliūdelį kraujui po smakru, o gydytojas paėmęs uz nukirptū šlangelių juos abu kartu ištraukė bet sekundę, nieko neskaudėjo, kraujo beveik nebuvo, aš dar paklausiau rimtai ar čia viskas? nes prieš traukimą tiesiog purčiausi kėdėje. (p,.s mano tamponai buvo pripučiami, ir kasdieną iš jų ištraukinėdavo orą per specialius vamzdelius kurie man buvo priklijuoti prie kaktos) . tada šiek tiek prasiubė ir liepę grįžti į palatą. Jeigu man įdomu nieko aš neįkvėpiau kaip kiti… po valandos atėjo mane operavusi gyd., nusivedė prasiurbti nosį, va tas siurbimas tai tikrai košmariškas… bet iškentėjau, tada užtepė kažkokios košytės ir tada pirmą kartą įkvėpiau, grįžau į palatą ir nuo pietų išmiegojau iki pat kitos dienos, tik su tarpais kai leisdavo vaistus 😀 kitą dieną jaučiausi PUIKIAI, maldavau gydytojos kad išrašytų, aišku vėl kartojamas nosies siurbliavimas per kurį verkdavau. Kadangi nosytė labai gerai gijo, pažadėjus kad atvažiuosiu kiekvieną dieną į „maloniąsias” siurbimo procedūras 4 dieną mane išleido. Dar 4 dienas kasdien važiavau siurbliuotis. tada atvažiavau dar po savaitės, kur man ištraukė siūlus nes neištirpo pravalė ir palinkėjo sėkmės. po 1.5 menesio viskas ok, nosis jautri vis dar, ta kreivoji švervė labai gerai kvėpuoja na o kita nelabai, bet gyd paaiškino, kad jau nebegalėjo pašalinti tos likusios kriauklės „NES NOSIS TURI ANT KAŽKO LAIKYTIS” galima įsivaizduot kiek visko išpjovė. Tai va tikrai nemaloni operacija, 2 dienos pirmos yra baisiausia, vėliau pagalvoji kad tikrai nieko jau ten tiek baisiai nebuvo. LInkiu sėkmės ir drąsos visiems kurie operuosis, man gyvenimo kokybė pagerėjo labai ženkliai. :))

  46. Ugnė Ugnė

    Sveiki! Ar buvo žmonių, kuriuos pastoviai kankino sinusitas ir nusprendėte pasidaryti nosies pertvaros operaciją? Jei taip, tai kokie rezultatai? Nes pati nuo paauglystės ,,draugauju” su sinusitu, sirgdama vos ne kiekvieną sezoną. Gydytojai sako, kad gali padėti..

  47. Orinta Orinta

    Mačiau, jog kažkas klausė ar padėjo. Nuo operacijos praėjo metai, man padėjo, tikrai nesigailiu, kad ryžausi operacijai. Dabar sloga būna tik peršalus

  48. Vilė Vilė

    Man miegant užkrenta viena nosies šnervė, įmigus man pradeda trūkti oro ir aš dar labiau sukandu žandikaulius. Pabundu, nes smegenims, matyt, trūksta oro – svaigsta galva ir širdis daužosi. Taip nutinka per naktį kokius 5-6 kartus. Bet man niekada nevarva nosis, bet kažkas negerai su tomis geldelėmis. Net bijau eiti miegoti, nes pabundu su siaubu, jog trūksta oro ir širdis daužosi. Išsižiojusi nebegaliu miegoti, stomatologas sugadino sąkandį. Maža dažnai miegodavau išsižiojusi. Kažin ar man reikia operacijos. Loristas nieko ypatingo nerado, tik pastebėjo, jog vienos pusės geldelė padidėjusi. Ką daryti, bijau eiti miegoti, nes nespėsiu pradėti migti, kai pabusiu, jog trūksta oro…

  49. Rolas Rolas

    Stai savaite po pertvaros operacijos.
    Procesas kaip ir daugelio, kurie apraso: 7-ta val., reikejo prisistatyti Santaru 3-iame aukste, ten, pateikus siuntima, uzpilde ligos istorija ir nusiunte i pirma auksta uzsiregistruoti gulimuisi.
    Po to atgal.
    Priejus prie sesuciu posto, paklausiau (nes registruojantis, moteriske buvo pasimetusi ir nieko nezinojo) ar yra galimybe imti mokama palata (nesinorejo guleti su dar kokiais 4-iais, kurie vaitoja, vaiksto nakties metu ir t.t.). Sulaukiau atsakymo, kad tokios paslaugos ju skyriuje nera. Kas labai nustebino, nes, kur , kur, bet , kad Santaros nenori papildomai uzsidirbti, netikejau. Gavau 333 palata, dviviete, bettttt kampine, po kurios langais nuo 5-iu ryto vkdavo traktoriu, sunkvezimiu ir kitokiu transporto priemoniu birbimai, kurie, kaip paaiskejo, po operacijos, veikia gana „gydanciai“ ir „raminanciai“…
    Tai va, 7.40 esu palatoje, ateina mergina, prisistato, kad yra Moego feja, paklausineja, uzpildo lapus ir iseina, ateina rezidente, pakviecia ateiti i kabineta, ten susitinku su gydytoju Arnoldu Morozu, jis pasako, kad mane operuos, paziuri nosi ir isgirstu „tai, ka, nelaukime, busite pirmas“…
    Speju parlekti i palata, ten ant lovos jau laukia ligonines drabuziai, sanitares paprasau, kad nupirktu tamponus (apie 24 eur) , atejo rezidente, paklausineja, pasirasau kazka ir po kazkuo ir,… issiveda, … 8.05 jau guliu operacineje.
    Praktikantes bando pataikyti i kaires rankos riese esancias venas, nesekmingai, prasau i ties rankos sulenkime esancia vena, kad durtu, bet neklauso, kol pataiko, isgirstu, kad „tuoj prades svaigti galva“, po siu zodziu atsijungiu.
    Prabudau budinamas, jausmas, lyg miegojau ir puikiai issimiegojau – zvalus, skaidrios mintys, jokiu pykinimu ar minciu strigimu ir atminties praradimu. Jausmas nosyje? Tarytum gaves is kerzinio bato, o po to, kazkas emes ir ja uzkises t.y., jausmas ne koks.
    Parveza i palata, tiksliau, nelabai atsimenu kaip, tik pamenu, kad savo kojomis i ja iejau.
    Kvepuoti galiu tik per burna, ryti sunku, skauda nosi, bet siaip, kenteti galima, nera taip, kad skaudetu.
    Atejo velus vakaras, palatos kaimynui (jis po ausies operacijos) atnesa vaistu, suleidzia vaistus, o as tarytum pamirstas. Tiesa, pamatavo temperatura, bet nieko nesake. Nuejau, paprasiau sesutes, tabletes nuo skausmo (dave Diclac) ir migdomuju, Isgeriau ir atsiguliau. Naktis buvo pusetina, tai prabundi, del issausejusios gerkles, tai vel uzsnusti…
    Kita diena pragulejau, temperaturos neturejau, vakare, situacija kartojosi, kol neprasiau, negavau vaistu nuo skausmo ir miego…, o trecios dienos ryte, sestadini, iskviete prie 313A (rodos) kabineto, pakviete ir,… suzinojau, kad trauks tamponus. Keli gana miklus, bet ne greiti, judesiai ir nosies angos laisvos. Koks jausmas traukiant? Hmmm, nera , kad butu skaudu bet tikrai ne tas jausmas, kuri noreciau kartoti. Diena pries, klausiau rezidentes, del galimybes pirkti nuskausminimo paslauga (kam kenteti , gi XXI amzius) , sulaukiau atsakymo, kad „cia ne SPA“. Dar pagalvojau „jei ne SPA, kodel rekomenduoja pirkti tamponus, o va, siek tiek apmarinimo paslaugos (mokamos) neteikia…
    Kas nudziugino, kad rezidente, istraukusi tamponus leido eiti t.y., nereikejo isgyventi siurbimo „dziaugsmo“, kuri pajutau kai atejau apikrizes. Garantuoju, jei , tada, butu siurbe, buciau neislaikes… Pats didziausas nemalonumas, butent atsiurbimas ir, jei yra galimybe, atsisakykite tokios proceduros (patys praplausite, o jei ne, po savaites galite atvykti, kad prasiurbtu).
    Koks jausmas dabar?
    Kvepuoju lengvai, jauciu, kad bent per viena anga oras tikrai patenka. Ar kartociau dar karta? Hmm, jei Ligoniu kaos apmoka ir privaciose klinikose (eileje laukiau ne viena menesi, palata be galimybes pailseti, vaistukai, tik prasant maistas, – tikrai ne tam, kad atstatyti jegas) tai gulciausi, bet tik privacioje klinikoje.
    Kas svarbiausia, vaziuojant ir ko reikia? Siaudelis (patartina platesnis, o ne is parduotuves) vanduo ir puodelis (su uzsukamu dangteliu) nes nakti patogu paimti, gurksteleti, kitaip, apsilieti galite.
    Tiesa, salia palatos esantis dusas neturi net uzuolaidos, o numegimo tinkamo nera (pradejus maudytis vanduo pradeda begti i palata).
    Vanduo vos siltas.
    Tiesa, atsigavimui, dvi savaites reikalingos. Noretusi, kad ir vaistu, nuo temperaturos/skausmo israsytu (pasiulytu). Nustebau, kad skyriuje gana daug laisvu, neuzimtu palatu, kai operacijos reikia laukti iki 6 men. (po 15 val., niekas nebeoperuoja, savaitgaliais, taip pat, matyt, nenori pervargti net budintys gydytojai)…

  50. Laisve Laisve

    Mahila, o kaip su pinigu davimu daktarui?? Ar dar siais laikais duoda pinigus kas nors 🙂

  51. Rolas Rolas

    Nedaviau ir nesiruosiu duoti.

  52. Rytoj Rytoj

    Komentaruose perskaičiau, jog Tamstai operacija nepadėjo. To galima priežastis pačios istorijoje – “Ir čiaudau, čiaudau, čiaudau”. Pačiam tas pats taipogi gręsia, bet tikiuosi čiaudėjimo atvėju susivokti ir spėti sureaguoti, jog reikia čiaudėti pro burna, taip nedarant blogos įtakos nosies gijimui.

  53. AS AS

    Sveiki. Manes laukia op rytoj… Paskaicius Jusu atsiliepimus , jau labai rimtai svarstau atsisakyti operacijos. Dieve brangus kaip as bijau, nemoku pasakyti. O ir naudos daugumai matau jokios.

  54. Vit Vit

    sveiki nu kaip prajejo kur darai man irgi laikia sausio 13 is ryto 6.30

  55. Vit Vit

    girdejau kad po operacijos labai duoda poto ant akiu buna taip

  56. Busima ligone :) Busima ligone :)

    Aciu visiems pasidalinusiems patirtim, zinau kas laukia. Vnz., nieko gero, bet nosi tvarkyt reikia 🙂 Man salins polipus is vienos snerves, dar kazka darys, pertvara lyg ir taisys, kitoj snervej kazkas dar negerai, nesake kas konkreciai, bet taip pat kazka pjaustys.
    Niekur neradau kiek laiko tenka prabut ligoninej ir kelinta diena paleidzia? Ziauriai bijau tokiu istaigu, neramina, kad guldo diena pries operacija, tai diena visa ten gulet reikes ir LAUKT. Po operacijos gerai butu namo ir atvaziuot tik istraukt tamponus. Koks skirtumas kur gulet, namie ar ligoninej. Jei vazinet i proceduras… Ko gero bus ilgos dienos, labai ilgos… Nebijau nei skausmo, nei kvepavimo per burna, nei kitu nemalonumu, tik ziauriai nenoriu gulet ligoninej. Tikejausi kita diena po operacijos vaziuot namo, o cia skaitau, kad ir kita diena laiko, dar kita???
    Parasysiu kaip sekesi.

    • būsima ligonė :) būsima ligonė :)

      Ką gi, grįžau iš ligoninės, operavausi taip vadinamoj Lazdynų ligoninėj. Ką galiu pasakyt? Iš tikrųjų pirma diena sunki ta prasme, kad ateini ir nieko neveiki, tiesiog guli ir lauki. Po pietų apžiūri gydytojai, apžiūrėjo net keletas. Buvau parašiusi, kad nenoriu rezidentų, bet vis tiek viena apžiūrėjo. Nesiginčijau, man buvo svarbu, jog operuotų ne rezidentas. Jei norite gauti pietus, patarčiau nuvykti anksčiau, nes kitaip gausite tik vakarienę. Nuvykti reikia nevalgius ir negėrus, todėl, negavus pietų, teks eiti į kavinę. Irgi neblogai, bet reikia ištaikyti tarp gydytojų apžiūrų.
      Ir taip, ligoninėje tikrai nėra tualetinio popieriaus (ačiū anksčiau komentavusiems, tik jų dėka pasiėmiau, bet ir tai, kadangi komentarai buvo parašyti senokai,maniau, situacija bus pasikeitusi ir pasiėmiau tik dėl viso pikto). Nėra ir muilo, todėl, jei ketinate plautis rankas, siūlau pasiimti. Aš ėjau pirktis į vaistinę, kuri yra toje pačioje ligoninėje, stovėjau ilgoje eilėje, matyt pateikiau, kai buvo daug žmonių. Vandens bus pirkti kioskelyje ligoninėje, bet jis dirba tik pusę dienos.
      Po operacijos jaučiausi neblogai, tačiau kaimynė po jos jautėsi blogai, matyt kaip kam. Seselės tikrai pačios neateis ir nepaklaus ko reikia, jautiesi kaip užmirštas (kadangi esu gulėjusi ir kitose ligoninėse, yra su kuo palyginti). Aš iki vakaro pravaikščiojau su tokiu priklijuotu panosėje pleistru, kurį, PASIRODO, reikėjo pakeisti po operacijos palatoje į tokį parišamą daiktą. Atvežta iš operacinės radau ant spintelės plastmasiniame dubenyje lignino ir kelis tuos daiktus, bet niekas nieko nesakė. O aš nežinojau, ne kasdien nosį operuoju… Vakarop, pradėjus sunktis kraujui, kaišiojau po tuo priklijuotu daiktu ligniną. Kai viskas visai permirko, nuėjau pas seselę ir paprašiau pleistro ir marlės, kad galėčiau persiklijuoti. Ji taip nustebusi – o ko to nepasirišot? Ne, žinok, nosį operuoju kas antrą dieną ir žinau ką kaip daryti ir tvarstyti… Palatos kaimynei kitą dieną kita seselė tą daiktą parišo iš karto, atvežus iš operacinės…. Apskritai, seselės ateina tik prieš miegą ir pasiūlo migdomųjų, kurie nei vienai palatos kaimynei nepadėjo užmigti, todėl nežinau kam juos gerti. Temperatūrą matuoja įdomiai – elektroniniu termometru per atstumą į kaktą. Aš suprantu, kad technologijos eina į priekį, bet tokios temperatūros, kokią rodydavo – 36 ir 1 niekada gyvenime neturėjau 🙂 O ten išmatuodavo tokią, net kai jaučiau, kad po operacijos sukarščiavau… Tada „pakilo” iki 36 ir 2 😀 Bet patogu, nes niekas „neserga”… Ruoškitės, kad būsit palikti ramybėj visą dieną. Gerai, kad jaučiausi pakankamai gerai, o jie kažkas nelabai gerai, kas tada?
      Į palatą guldo tiek atvykusias operacijai, tiek sergančias užkrečiamomis ligomis su komplikacijom. Manau, iš ligoninės parsinešiau kažkokį virusą, nes grįžus susirgau, pradėjo skaudėt gerklę, atsirado bronchitas. O nuvykau sveika.
      Burna po operacijos džiūsta, bet buvau pratusi, kadangi jau daugelį metų kvėpavau tik per burną, o nosis buvo dėl grožio 🙂 Todėl didelio šoko nesukėlė, nes viskas buvo kaip visada. Jei kažkam nosis prakvėpuoja, tuomet taip, ko gero yra diskomfortas ir šokas, bet man – įprasta būsena. Todėl ir valgiau normaliai, nes buvau išmokusi valgyt kvėpuodama vien per burną ir pan. Trukdė tik tas tvarstis po nosim, taip pat jis trukdė valytis dantis. Kadangi absoliučiai nekvėpuojanti nosis buvo mano kasdienybė, nepajaučiau diskomforto. Ir dabar, kai nosis jau prakvėpuoja, pagaunu save, kad kvėpuoju per burną, išsižiojusi ,nes esu taip įpratusi. Aišku, dar nėra to 100 proc laisvo kvėpavimo, nes dar ir liga, ir valosi, išeidinėja visoks gėris, bet jau galiu kvėpuot per nosį. Ir kaip kažkada išmokau gyvent su blokuota nosimi, taip dabar turėsiu išmokt kvėpuot per nosį 🙂
      Kas dar nepatiko? Ligoninėje kažkas rūkė laiptinėje. Dūmai ėjo į palatą, lyg kažkas rūkytų prie palatos durų. Sesutė, kai paprašiau išspręsti problemą, nusijuokė ir pasakė, kad kažkas rūko ir ką padarysi. Laiptinė buvo rakinama, todėl, spėju, rūkė arba pačios sesutės, arba gydytojai ir niekas iš jų nenorėjo spręsti problemos, nes „nejau pyksies su savais”. Problemą išsprendžiau kitaip, nes visada yra kažkas aukščiau už seseles ir rūkančius gydytojus, bet būtų buvę malonu, kad medikai ar personalas nenuodytų ligonių cigarečių dūmais ir man nebūtų reikėję ieškoti kitų sprendimo kelių.
      Viską susumavus, galiu pasakyti, kad operacijai, gydytojams priekaištų neturiu, bet vien dėl rūkymo ligoninėje, kur guli išoperuoti ligoniai ir kurių net išraše pažymėta, kad „nekvėpuoti tabako dūmais”, daugiau čia nesioperuočiau. Tai parodo personalo požiūrį į ligonius. Manau, ne blogiau operuoja ir kitose klinikose, reikia tik pasirinkti patyrusį gydytoją. Šitoje ligoninėje nėra nei priežiūros, nei normalių sąlygų, aplinka iš tarybinių laikų, ligoninei verkiant reikia remonto.

      • S S

        Dabar guliu ten pat po tokios pačios operacijos ir šiąnakt turėjau baisiausią pooperacinę patirtį. Kažkas panašaus į visišką išsekima ir nuolatinę paniką neužmigti ir nepaspringti tomis iškyromis.

  57. Ir manęs tas laukia Ir manęs tas laukia

    Manęs laukia operacija kovo 23 d., bet viską paskaičius, norisi jos atsisakyti. Nežinau, kas blogiau: pora parų kančių ar nuolat varvanti nosis ir purškalo poreikis prieš miegą, kad normaliai prakvėpuočiau? Aplink visi pažįstami, kurie operavosi, vienbalsiai teigia, kad gyvenimo kokybė po to ženkliai gerėja. Labiausiai gąsdina tai, kad teks kvėpuoti per burną

  58. Ramune Ramune

    Hey, mane domina – o kaip pati nosies forma po operacijos? nepasikeite labai i blogaja puse?

  59. Marius Marius

    Sveiki,

    Jau trecia savaite po operacijos. Tekejo ir kol kas truputi teka sekretas i gerkle. Kimo balsas, uzgulusi ausis ir nosis vare is proto. Tvarke pertvara.
    Atliko operacija kauno klinikose prof. R. Pribuisiene. Pati operavo, pati trauke binta po operacijos ir pati apziuredavo pirmas dienas kaip viskas ten giliai atrodo. Rasau tai todel, kad sulaukiau demesio 100%. Buna, kad asistentai praktikuojasi, bet mano atveju viskas aukstumoje. Pirmadieni ryte ciupo mane, o treciadieni pietus jau valgiau namie. Taigis, nebijokite to binto! Turejau dvieju rusiu tamponus, sumokejau 60eur. guli stalciuje.
    Dabar gyvenu viltimi, kad po 2-3 menesiu galesiu kvepuoti ir niekas netekes nosyje.
    Yra trys momentai, pirmas pati operacija ir pirma naktis, antras – binto isemimas po paros (jei yra kada pateke vandens i nosi tai +- jausmas) bet jeigu isiminejas tas kas moka 2*4sekundes, trecias – ligonines maistas 🙂 (-1kg svorio).

    Kaip rase teksto autore, bandyti tikrai verta.
    p.s.
    pasiimti geriamo vandens, vazelino ir serveteliu/ranksluostuku.

  60. RR RR

    Sveiki, ruošiuosi nosies pertvaros ir kriauklių mažinimo operacijai po dviejų savaičių Lazdynų ligoninėje. Neramu, nes laikas tikrai ne pats smagiausias gulėti ligoninėje per karantiną… Bet kaip nors 🙂 Labai ačiū autorei už tokį išsamų aprašą, pradėjau ruošti reikalingų daiktų sąrašą ir šitas įrašas labai pasitarnavo. 🙂

    Noriu paklausti, ar dabar po ketverių metų autorė vėl darytųsi tokią operaciją ir ar pagerėjo sugijus?

    Beje, visiškai pritariu dėl gydytojo Kateivos patrauklumo. Apžiūrėjo konsultacijos metu. Mano nervingumas buvo padidėjęs labiau nei įprastai lankantis pas gydytoją:D

    • Ds Ds

      Taip visi drasiai darosi tas operacijas. Suprantu, pats bandau issiaiskint, kodel padideja mano nosies kriaukles. Zodziu, kas suprantate anglu k. pasidomekit apie empty nose syndrome po nosies operacijos. Pasirodo tos operacijos labai rimtos ir jei atsiras tas emty nose sindromas gyvenimas taps pragaru zemej. Mazinant kriaukles, pazeidziami nervai, todel kai kurie po operacijos praranda jausma, kad kvepuoja- tiesiog nejaucia. Jausmas visa laik lyg skestu po vandeniu. Smegenys taip pat nesupranta kodel nekvepuojama ir atsiranda labai daug problemu. Zodziu, labai daug kuriem tai atsitinko tiesiog nusizudo, nes gyvenimas tampa pragaru kiekviena minute ir gydymo tam nera. Taip, kad as tokios operacijos nedaryciau niekad! Tiem kuriem atsitiko su nelaime, sako, kad uzsiblokavusi nosis ir nuolatinis sinusas buvo tik gelytes

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.