Pirmyn į turinį

Kategorija: Jausmai

Mirgantys paveiksliukai velia mūsų galvas

Mirkt, mirkt, mirkt, swipe, swipe, swipe.

Kaip gerai visi gyvena – keliauja, sportuoja, gamina, švenčia – kiekvienas gyvenimas toks spalvingas ir įspūdingas. Nereik net ir nieko ypatingo daryt, kai kurie kasdienybės akimirkas taip gerai pagauna ir parodo, kad tavo nespalvota diena atrodo dar labiau nespalvota. Net žavus šešėlis ant kažkieno kito palangės vertas įamžinimo ir pasirodymo, kava, augalai, knygos, kvepalai – viskas yra istorija, pasaulis jų kupinas, pilnas, prinokęs, sultingas, kur bepasisuksi.

Palikite komentarą

Gali būti, kad šitaip atrodo augimas

The older we get, the better we used to be.*

Būna laikų, kai atrodo, kad jau niekad nebus geriau. Būna laikų, kai jautiesi seniausiu (bet nė per kur ne išmintingiausiu) pasaulio žmogumi. Sėdi prieš save išsidėliojęs visą patirčių naštą ir nesimato tame jokio šaunumo. Gėda, kaltė, visos kreivai išsisukusios situacijos, kai norėjai žavingai išstot, o baigės užsivijusiu noru į žemę prasmegt, tos visos nuoskaudos, kai primetei lūkesčius ir negavai jų atgal išpildytų, dėmesio skolos, neprašyti to paties dėmesio perviršiai, kur niekam nereikėjo, bet taškeis, skandinai, tie kartai, kai šitaip stengeis, o vakarėlis nepavyko, kai ant savo pečių prisivirei smalos, už kurią ligi šiol atgailauji – visos spygliuotos šlykštybės iš tavo galvos, pernelyg geros atminties, dabar plaukia į viršų ir nieko daugiau nesimato.

Palikite komentarą

2021: reziumė. Ir nė žodžio apie metų geriausius

Nu labai įdomūs, sudėtingi ir painūs metai buvo. Jiems prasidėjus nė nenumaniau, kad baigiantis rasiu save ten ir taip, kur ir kaip esu.

3 Komentarai

Bus pavasaris


Ėjau šįvakar apie septynias per Vingio parką namo iš Naujamiesčio, kai pradėjo snigti. Taip dailiai, elegantiškai, tik dar ne medžių žiedais. Žibintų apšviestame mano danguje snaigės, rodės, nesileido ant žemės, nepaisydamos jos traukos, pakibdavo ore. Parko takuose vienas po kito mainėsi bėgikai, šunų vedžiotojai, draugų ir mylimųjų poros – nežinodamas, kokie dabar laikai, nė nepagalvotum, kad tarp namų sienų kažkas ne taip, kad viskas vyksta kažkokia kitokia nei įprasta tvarka.
Palikite komentarą

Žiema, jau bėk iš čia

Būnu sau ir jaučiu, kaip prastėju. Kūrybingumas dugne, motyvacijos kažkiek lyg ir yra, bet veda ji daugiausia link kasdienių reikalų pribaigimo, ne toliau.

2 Komentarai