Padriki gyvenimo reiškiniai.
2025-aisiais skaičiau truputį mažiau negu 2024-aisiais, bet vis tiek, kaip man, nemažai. Internetuose matau žmones besidžiaugiančius 50+ perskaitytų knygų, tai mano skaičiai kur kas kuklensi, bet džiaugiuosi, kad šiais laikais, kai taip sunku susikaupti, į knygą sutelkti dėmesį vis dar kažkiek pavyksta.
Smarkiai vėluoju į praėjusių metų apžvalgų traukinį, bet tai gal kaip tik mano rinktinė turi mažiau šansų dabar paskęsti metų pabaigoje kunkuliuojančioje ažvalgų jūroje.
Pernai skaičiau daugiausia gyvenime. Nei mokykloje, nei universitete (mokytojų ir dėstytojų siaubui, bet jie to nežinojo) tiek daug neskaičiau. Išsiugdytas įprotis apie pusę dešimtos vakaro keliauti į lovą skaityti ir pilnai įsivažiavusi draugystė su biblioteka padarė savo. Labai faina.
Jei taip atvirai, nesu aš Davido Lyncho KŪRYBOS gerbėja. (kol kas) Iš jo darbų mačiusi tik dalį Twin Peakso bei Mulholland Drive (šis patiko, bet tą patikimą suvokiau tik praėjus šiek tiek laiko, iškart pažiūrėjusi gūžčiojau pečiais). Kažką dar esu bandžiusi žiūrėt, bet greit neištvėriau ir išjungiau. Pasakiau sau, kad, ko gero, dar paprasčiausiai nesu jam priaugusi (taip yra su daug muzikos, literatūros ir kitų meno šakų kūrėjų).
Bet visad buvau Davido Lyncho ESTETIKOS fanė. Twin Peaksas ant mano desktopo, coverio pics, nušiurpstu išgirdusi filmų garso takelius.
O štai dabar jau galiu drąsiai tvirtinti, kad esu Davido Lyncho ASMENYBĖS gerbėja. O kad taip nutiktų, reikėjo perskaityti didžiausią įspūdį man pastaruoju metu palikusią knygą – Room to Dream (2018 m.). Tai – Davido Lyncho biografija, kuriai atsirasti padėjo amerikiečių žurnalistė Kristine McKenna.
Palikite komentarą
Mano klasika yra tam tikru metu populiarius filmus pažiūrėt su smarkiu užvėlavimu, tad su „Judy” (2019) nutiko tas pats. Kita vertus, šiemet bus 100-osios Judy Garland gimimo metinės, o ji pati, tikiu, užmiršta nebus niekad.
Palikite komentarą