Žinot tą jausmą, kai filmas toks įdomus, jog įsitempęs sėdi ir žiūri į ekraną liūdėdamas, kad jis greitai baigsis? Stabdai, tikrini, kiek dar liko, arba, jei žiūri kino teatre, vis žvilgčioji į laikrodį. Atrodo, norisi taupyti kiekvieną minutę, žiūrėti lėčiau, kad galėtum įsigilinti į mažiausias smulkmenas, nes nu taaaaip įdomu, nu taip nesveikai įdomu. Man kažkada taip buvo bežiūrint „Matrix“, „Gone Girl“, „Prisoners“, „Nocturnal Animals“.
Ir štai dabar mane vėl aplankė tas fantastiškas mėgavimosi jausmas, tik šįkart – žiūrint ne filmą, o serialą. Jau po trijų serijų norėjau garsiai rėkt, klykt, rašyt: „ODIEVE, koks geras yra serialas Dark. Bėkit žiūrėti kuo greičiau“. Bet laikiau save. Sakiau sau: „Ramiai, negirk dienos be vakaro, pažiūrėjusi visą sezoną gali nusivilt, kaip tai dažnai nutinka.“
Ir štai, pažiūrėjau visą sezoną. Ir sakau:
ODIEVE, koks gerasyra serialas Dark. Bėkit žiūrėti kuo greičiau. KUO GREIČIAU.
Gerai, o dabar nespoilindama pabandysiu papasakoti, kas tai per serialas ir kodėl taip žiauriai jį rekomenduoju.
Serialas Dark – tai mokslinės fantastikos trileris, pirmasis vokiškas serialas Netflixe. Tai – istorija apie mažą Vokietijos miestelį Winden, kur, neaiškiomis aplinkybėms pradingus dviems berniukams, prasideda ypatinga keturių, viena su kita susijusių, šeimų drama.
Šiek tiek laužiausi prieš pradėdama žiūrėti, nes žinojau, kad teks skaityti titrus, o tai kartais erzina. Tai va, jeigu ką, neerzino nė kiek. Labai geras vertimas į anglų kalbą, o man, vokiečių kalbos ir šiaip Vokietijos mylėtojai (kas dėl kalbos, tai žinau, kad daug kam sunkiai suvokiama, bet visi mes turim savų iškrypimų) tai tapo proga prisiminti primirštus kadais išmoktus žodžius. Šiuo atveju kalbą vertinčiau kaip privalumą, nes titrų skaitymas padeda į serialą sutelkti visą dėmesį. O to prireiks, nes kūrėjai kiekvieną sceną išdirbę taip, kad supranti, jog reikėtų žiūrėti kelissyk, jei norėtum viską viską pastebėti.
Dar mane stabdė ir tai, kad nemėgstu fantastikos. Tačiau tie nerealumo elementai, kurie buvo čia rodomi, man labai patiko. Tad, jei nurašot šį serialą dėl tų pačių priežasčių, siūlau neskubėti.
Daug kas jį lygina su amerikiečių „Stranger Things“. Ir išties, po poros pirmųjų serijų jau maniau, kad viskas bus labai panašu, tik vokiškoji jo interpretacija. Laimė, labai klydau. Palyginus su Dark, „Stranger Things“ yra mizeris, pasivaikščiojimas ant pievelės ir vaikų pasakėlės prieš miegą. Vokiečių serialo siužetas vėliau vystosi visai į amerikiečių serialą nepanašiai. „Stranger Things“ mane užkniso jau kokioje penktoje serijoje, o po Dark aštuntosios susiėmusi už galvos laksčiau po kambarį rėkdama „Odieve, kaip įdomu“.
Serialas Dark yra geras dėl daugybės dalykų.
Vaizdai
Viskas nufilmuota taip gražiai, kad, net ir žinodamas, kad negeri ten dalykai daros, pats užsimanai atsidurti tame miestelyje ir pasivaikščiot po tuos miškus.
Personažai
Jų čia žiauriai daug, tačiau kiekvienas yra savaip svarbus pagrindinei siužeto linijai. Viskas taip sudėtinga (bet neužknisančiai), kad ne kartą, ypač pirmosiose serijose, teko stabdyti serialą ir susichekinti jau žinomus faktus ir prisiminti, kas yra kas ir kaip. Žaviuosi tokiu kūrėjų dėmesingumu smulkmenoms, kaip kad vieno iš herojų vos pastebimas tikas mirksint akimis, atskleidžiantis ne pačią geriausią jo psichologinę būseną. Dauguma aktorių parinkti ypač gerai, todėl istorija atrodo labai įtikinančiai.
Siužetas
Jis tikrai painus, bet ir tikrai įveikiamas. Po ne vienos serijos šūkavau tą savo „Odieve, kaip įdomu.“ Nes iš tikro, viskas susukta taip, kad sėdėtum liežuvį patiesęs ir lauktum, kas bus toliau.
Muzika
Prie serialo rankas prikišo ir pats Apparat‘as, kartu su Soap&Skin sukūręs intro muziką. Ne tik ji, bet ir kaleidoskopiškas vizualas tokio gražumo, kad nė karto nekilo ranka prasukti. Man taip pat labai patiko tai, kad scenose nuotaikai sukurti taip pat meistriškai naudojama elektroninė muzika. Be to, seriale skamba Tears for Fears, Fever Ray ir dar daug visokio ausis glostančio gėrio.
Labiausiai mane sužavėjo tai, kaip išmoningai viskas išdirbta iki kiekvienos smulkmenos, kaip viskas nuoseklu ir išsamu, bet tuo pačiu lieka vietos neatsakytiems klausimams, į kuriuos, tikiuosi, atsakymus sužinosim antrame sezone. Ir taip, kaip smarkiai serialas privertė daug visko apgalvoti.
O tiems, kurie jau matėt, rekomenduoju porą įdomių straipsnių.
http://www.thisisinsider.com/dark-unanswered-questions-netflix-2017-12
http://www.thisisinsider.com/dark-season-finale-analysis-2017-12
Man labai patiko! O ar esi mačius Westworld?
Žiūrėjau pirmą seriją ir nebenoriu daugiau :/
Po tavo post’u rašydama komentarą dar norėjau pridurti, kad apie serialą sužinojau vien todėl, kad esu low-key germanofilė ir dažnai informacijos ieškau būtent vokiškuose puslapiuose. Pirma Depeche Mode, dabar Vokietija … Nežinau, sakyčiau let’s be friends 😀
Ooo, kaip miela! Aš vokiečių kalbos taip ir neišmokau. Bet vis tiek iš šalies myliu.
Man dar iki šiol su rašymu būna bėdų, nes realiai aš tik metus su puse ją rimtai mokiausi. Oficialiai, sakykim (kai studijuojant reikėjo pasirinkti antrą užsienio kalbą). Bet šiaip aš ją išmokau kažkaip… natūraliai. Prasidėjo viskas nuo animacinių filmukų per vokiškas televizijas ir taip viskas toliau ir rutuliojosi. Gal todėl, kad mėgstu užsienio kalbas, dėl to jos man ir gan greitai įsimena. Ir šiaip, aš esu viena iš nedaugelio, kuriai vokiečių kalba savotiškai žavi, so… 😀 Beje, dar yra toks neblogas vokiškas serialas Deutschland 83 (jį, berods, rudenį per LRT rodė). Ten labiau apie Cold War laikmetį, šiek tiek istorinis, bet man labai greitai ir įdomiai susižiūrėjo. Check it out, jeigu domintų 😉
Ačiū už rekomendacijas. Vokiečių kalba yra tas dalykas, kuris ir vilioja (nes labai patinka), ir gąsdina (nes žinau, kiek daug reikėtų laiko tam paskirti). Ir, deja, suvokdama paroje esančių valandų ribotumą žinau, kad, kol neturėsiu konkretaus motyvo ją giliai mokytis, nieko nebus.
Šis serialas baisus ? Ta prasme tai ne koks nors siaubo trileris ?
Nea, nepriskirčiau jo prie siaubo kategorijos 😉
[…] -Mano amžinosios meilės Berlynui ir vokiečių kalbai, kurios vis dar nemoku, bet kas kart girdėdama apsiseilėju. (Jau rašiau apie Dark). […]