Kątik daug šnekėjaus su senu draugu ir dar kartą supratau, kad dabar mano gyvenime tokia keista stadija. Anksčiau aš privalėjau mylėti, būti įsimylėjusi ar bent susižavėjusi, kad pasaulis suktųsi. Dabar toks visiškas štilis. Nepamenu, kada buvau tokia vieniša. Rodos, kad visos praeities meilės palaidotos už jūrų marių, o future loves simply do not exist. Mąstant šia tema dar prisimenu ir vieną gerą citatą iš Bridžitos Džouns dienoraščio – „Kiekviena moteris tikisi, kad šviežiausia jos meilė ir bus tas vienintelis ir paskutinis vyras jos gyvenime. Bet tuo pačiu ji to labiausiai ir bijo.“ (tikrai ne pažodžiui atsimenu). Aš labai noriu įsimylėti. Bet tai jau nebe taip paprasta, kaip anksčiau.
http://www.youtube.com/watch?v=bf9txfsMhU0
Padriki gyvenimo reiškiniai.
Pakomentuok Pirmas!