O, pasirodo, dirbti nuo 7 kur kas lengviau nei nuo 8. Vis aplanko įžūlus troškimas, kad žmogui galėtų miego ir nereikėti – daugiau suspėtų.
Matai, pavargstu naktimis, nes tie sapnai, tų sapnų begalybė, persipynimas ir susiraizgymas galvoje išsekina. Jei pasąmonę būtų galima pavaizduoti vizualiai, savąją matau kaip namą su penkiais šimtais kambarių, sujungtų vienas su kitu, kuriuose slepiasi visi iki vieno – pažinoti, esami ir dar ne. Kai sapnuoji tiek vėliau realybe tampančių siužetų, būna, nusigąsti.
Tiesiog.
Pakomentuok Pirmas!