Pirmyn į turinį

Apie džiaugsmo gadintojus

Yra tokia žmonių rūšis – džiaugsmo gadintojai. Visi mes turim džiaugsmo gadintojo geną savyje, tik kiekvienam mūsų skirtingai jis vystos. Vieni susivokia pradėję linkti į kraštutinumus ir susiima, kiti visiškai atitrūksta nuo realybės ir neria vis giliau ir giliau džiaugsmo gadinimo jūron.

Reklama:

Klasikinė situacija, kuomet prisistato džiaugsmo gadintojas: miestas džiaugiasi nauju darželiu – pagaliau! seniai lauktas ir reikalingas. Nu ir ateina džiaugsmo gadintojas ir sako „langų ploto ir daugiau galėtų būti“. „Žiemą pažiūrėsite, ko vertas. Ar neteks su kailiniais sėdėt”. Džiaugsmo gadintojai sugalvoja problemas, kurių dar nėra ir stradalina dėl liūdnos ateities, kuri neatėjo ir, labai gali būti, net ir neateis. Bet negi dabar džiaugsies ar kitiems leisi – ne, reikia užsiimt džiaugsmo gadinimu.

Stereotipinis džiaugsmo gadintojas bus kokių 30+ vyriškis (moterų irgi pasitaiko, bet kažkaip rečiau), valstybinės įstaigos, kurioje dirba jau kokius 30 metų (čia net nesvarbu, kad pačiam kokie 35) darbuotojas, kuris kas rytą į darbą šliaužia skausmo iškreiptu veidu, nes nemėgsta jis savo darbo ir savo realybės iš visos širdies. Bet negi kažką keisi, yra kaip yra. Arba savo realybę mėgsta, tačiau negali pakęsti nieko už jos ribų. Tačiau neapsigaukite, džiaugsmo gadintojų galime rasti visokiausiose kompanijose, net ir startupuose tarp sėdmaišių. Net ir, objektyviai vertinant, puikios gyvenimo ir darbo sąlygos iš kai kurių veikėjų neišmuš pašaukimo gadinti džiaugsmą.

Džiaugsmo gadintojams visad viskas blogai, viskas pilka, ateitis tamsi, laimės nėr, nei jiems nei jums. Nu kaip, viskas lyg ir visai nieko, bet šiaip tai ne, gerai nėra. Jūs ten galit svajot, bandyt kažką kurt, bet vis tiek viskas bus blogai. Ir net ir patys gražiausi, įdomiausi, skaniausi dalykai neperlauš džiaugsmo gadintojo. Jis yra nusprendęs eit per gyvenimą kančioje ir liūdesy, netrukdykit jam. Bet jis jums tai tikrai patrukdys džiaugtis, galit tuo nė neabejoti.

Džiaugsmo gadintojai niekada gyvenime nepaliks maksimaliai gero įvertinimo. „Kad būtų kur pasitempti :)“, žinai. Viskas super, skanu, faina, malonu, jauku, bet nu kažkaip vertinti max – nu nefengšui, negi iki galo atsipalaiduosi ir būsi pilnai patenkintas. Paragaus penkių patiekalų ir vienas jų bus neskanus – visą vakarą burbės apie tą neskanų. Dzin tie skanieji.

Džiaugsmo gadintojai garsiausiai reiškiasi internete. Ten jie labai mėgsta viską apšūdint, skersai išilgai šūdais ištepliot ir po to komentaro pabaigoje parašyti „peace“, „čia tik mano nuomonė“. Labai mėgsta į tave kreiptis „Jūs“, nes tipo labai gerbia, bet šiaip tai negerbia nė kiek. Dažnai jų pasisakymai prasideda „Šiaip tai...“

Tie žmonės dar mėgsta apsimesti, kad jie tik konstatuoja faktus, sako teisybę, o ne vaikšto ir drabstos savo šūdais kur pakliūva. Arba, ką nors apšūdinę, sulaukę reakcijos, mėgsta apsukt viską taip, kad neva apdergtasis labai jau jautrus, neteisingai viską supranta, ir yra pats dėl visko kaltas.

Nutiko kažkas gero? Oi, tai palaukit, tuoj vis tiek viskas bus blogai. Jūs čia nesidžiaukit, jau tuoj bus pzdA. Gražu, BET. Smagu, BET. Visai nieko, BET. Neblogai, BET. Puiku, BET. Šauni iniciatyva, BET.

Džiaugsmo gadintojų mėgstamiausias emojis yra passive aggressive smailiukas – 🙂 Kai savo išminties nelieja komentaruose, antra pagal mėgstamumą veikla – dėliot žvengo emojį ant žmonių  pasidžiaugimų. Tame žvenge sutelpa visas džiaugsmo gadintojo grožis – jis čia šaiposi iš jūsų entuziazmo ir optimizmo, nes žino, kad ne viskas iš tikro taip gražu ir jau greitai, jei ne anksčiau, tai vėliau – tikrai, vis tiek pareis pzdA. Ir tada džiaugsmo gadintojas juoksis paskutinis, naivuoliai jūs. Ant bene kiekvieno savivaldybės posto rasit susirinkusį būrelį besijuokiančių džiaugsmo gadintojų, kurie labai gerai žino, kad nėr čia ko džiaugtis, apjuoktinas tas džiaugsmas 🙂

Džiaugsmo gadintojai yra ir žmonės, kurie prisipisinėja prie nelietuviškų terminų kalboje. Su šitais taip jau yra, kad jie nelabai kur turi daugiau pasireikšti ir pasijusti superior, todėl griebiasi VLKK šiaudo ir vėmalioja į jį atsirėmę.

Yra toks vienas dėdė, garsiai besireiškiantis internete, kuris yra tiesiog chrestomatinis džiaugsmo gadintojo pavyzdys. Dėdė yra visad nepatenkintas absoliučiai kiekvienu vykstančiu reiškiniu pasaulyje ar bent jo dalimi ir būtiniausiai kuo garsiau apie tą nepasitenkinimą praneša. Teko matyti situaciją kaip tas dėdė, dalyvaudamas nemokamame renginyje, kurį be atlygio rengė savanoriai ir kuriame dar ir prizus galima buvo laimėti, piktinosi popieriaus, ant kurio turėjo tąsyk rašyti, kokybe 🙂

Pastaruoju metu esu ypač nekantri tiems džiaugsmo gadintojams. Anksčiau kažkaip dar tikėjau, kad įmanoma su žmonėmis diskutuoti, turėti skirtingą nuomonę, bet vis tiek nesipykti ir nesikandžioti. Tai su kai kuriais tikrai įmanoma, bet tik ne su apipelijusiais, prarūgusiais džiaugsmo gadintojais. Aš suprantu, iš kur ir kaip jie atsiranda, bet tai nereiškia, kad turiu leisti džiaugsmo gadintojams šūdais teplioti mano džiaugsmą.

Netgi tada, kai tai manęs tiesiogiai neliečia, pamatau, kaip ten, kur žmonės džiaugiasi, prisistato piktybinis džiaugsmo gadintojas, nepatingiu ir užsiblokuoju tą džiaugsmo gadintoją, kad daugiau nebetektų matyt per internetus valkiojamų jo šūdų. Jei matau, kad vyksta piktybinis, žmogaus teises pažeidžiantis vėmimas, nepasivarginu ir pareportinti. Nežinau, kiek ten tos naudos iš to, bet savo srautą bent jau apsivalau. Sakysit, nesveika užsidaryt savo burbule, nes taip susikuriu iškreiptą realybę? Čia jau kaip pažiūrėsi. Kai namie išsinaikini vabzdžius ar sode išravi piktžoles, tai irgi šioks toks realybės koregavimas, bet po jo gyvent smagiau pasidaro.

Internetas juk – netikras pasaulis, smulkemos, niekam neįdomu, nereikėtų imti į galvą – nu kaip, nemaža mūsų gyvenimo dalis vyksta internete, taip jau yra.

Tik nemaišykite džiaugsmo gadintojų su kokybės užtikrintojais, redaktoriais ir situacijomis, kai teikiama konstruktyvi kritika, kai pastabos tiesia kelią tobulėjimui, yra išreišktos pagarbiai ir kyla iš gerų norų.

Kritinis mąstymas, atsargumas yra labai reikalingos savybės. Bet gebėjimas džiaugtis, pagirti, vertinti – irgi. Ir jei po savęs palieki tik kartėlį ir nieko daugiau, tikriausiai esi džiaugsmo gadintojas.

Gerbkim kitų džiaugsmą, nebūkim džiaugsmo gadintojais.

Vienas komentaras

  1. Vita Vita

    Labai taikliai. Nesenai maciau visiska master class dziaugsmo gamintoja. Kelios moterys lidle rinko produktus maisto bankui. Jau buvo dienos pabaiga ir atvaziavo galbut vairuotojas surinkti to ju maisto. Jos tarpusavyje taip dziugiai kalbejo, kad nemazai siandien pavyko surinkti, kad geri produktai. Priejo prie ju tas vairuotojas ir viena is moteru, kuri tiesiog su nuosirdzia emocija matesi jog dziaugiasi ir didziuojasi kiek joms pavyko surinkti maisto sako tam vairuotojui: – kaip per viena diena tikrai neblogai cia surinkom!!
    O jis su tokia visisku dziaugsmo assasin tonu atsako: o man tai jokio skirtumo. Nei cia daug nei ka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.