Sėdžiu sau susirangiusi labai fainai įrengtam bet gan messy kambarėlyje, aplink sukasi įvairūs žmonės, gamina moliūgų pyragą, rūko ir plepa, kambarys persmelktas ant stalo pamerktų rožinių lelijų kvapu, o fone groja Ace of Base – All That She Wants. Šią akimirką esu žmogus, kuris nežino, kaip ten bus rytoj, bet žino, kad ir kaip bus, bus tvarkoj. Naktis prasidėjo surauktais rainėro darbuotojų veidais, misanderstandingais oro uoste ir galvos spengimu lėtuve, bet nusileidau, išlipau, ir, rodos, atsidūriau kitoj realybėj. Išlipau ir tarsi atsipūčiau – feels like home. Viskas taip lengvai suprantama ir aišku, neišblaškė nei 20km kelionė iš užmiesčio, nei 30kg bagažo, kurį vilkau su savimi. Netrukus jau sėdėjau su tuo vaikinu, kuris mane čia kuruoja ir gėriau karštą šokoladą. From now on viskas bus gerai, bus įdomu ir nebus jokios panikos, nebus dvejonių ar apgailestavimų. Pagaliau aš Berlyne, mieste, apie kurį svaigau nuo ankstyvos paauglystės. The time is now, nepamiršk.
sėkmės tau ten! ir smagu, kad dažnai rašai(;
Jaučiu poreikį dėstyt mintis raštu labiau nei bet kada 🙂