Pirmyn į turinį

O kas mums, jauniems

Kartais galvoju, kodėl viskas yra taip, kaip yra. Karmos, likimai, pranašai, velniai ir fėjos? Nežinau. Po šimts. Vis dar sakau sau – gal aš tik tampau likimą tarsi liūtą už ūsų pasiduodama savo kaprizams ir neapgalvotom užgaidom? Gal derėtų džiaugtis ir pilnom saujom imti tai, ką jis man siūlo per daug nesispyriojant? Aš išlepinta sėkmės, sako skaičiai. Todėl negaliu, negaliu kitaip.

Jei vogt – tai milijoną, jei mylėt – tai tik karalių.

Reklama:

O kas mums, jaunoms, klykėm tada. Tokių jaunų, klykiančių, vis mažiau. Aš – dar vis. Laimei. Dar noriu tikėti pasakom, o ne pusėtina laime.
http://www.youtube.com/watch?v=tXu51Sfk2hc

Pakomentuok Pirmas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.