Keista. Žinau, kad nieko nebus – nebus man nei Velnių Malūno, nei Tokio, Kokio Noriu Naujų Sutikimo, ir gal net nebus žmonių, kuriuos norėčiau matyti šalia. Bet visada bus sugebėjimas pažvelgti į viską taip, jog nebūtų skaudu. Tik kartais atsibosta save tam nuteikinėti. Bet bene visada taip darau. Nes žinau, kad taip geriau.
Niekada neleisčiau sau būti pasigailėjimo objektu.
Reklama:
Kalėdos. Jau užuodžiu imbierų kvapą namuose. Net laukiu Kūčių (su 11 rūšių silkių) 🙂 Ir skaitinėju ‘Kalėdų giesmę’.
The Beatles – Let It Be
Geriau to sugebėjimo mažiau reikėtų… O imbieras kažko man su jaukumu asocijuojasi, nors ne kartą patirta, kad atmosfera, vienokia ar kitokia, labiau žmonių nuopelnas. Dienos ilgėja 🙂
Velnių Malūno nebuvo, bus Kunigunda. Po penkių mėnesių 🙂
Let it be…