Kai turi tikslų ir ambicijų, nėra, kada snaust. Aplinkybės verčia apgalvoti kiekvieną už ir prieš, nuspręsti, kas turi pirmumo teisę eilėje. Mane žavi žmonės, kurie žino, ko nori ir deda visas pastangas savo tikslams įgyvendinti. Žavi žmonės, kurie spėja nudirbti milijoną darbų, rasti laiko poilsiui, tūsinasi iš širdies,o dar ir sugeba visur ir visada atrodyti stulbinančiai.
O mano ambicijos didelės ir įnoringos. Aš noriu daug. Ir tegu taip būna. Mutabor.
Beje, tie, kurie smerkia kitus dėl jų nuodėmių, tiesiog neturi, kuo užsiimti.
vofka – Kai taip šalta
kai taip šalta
liežuviai prilimpa prie stulpo
ir prie tavo odos liežuviai prilimpa
ateini
o ant skruosto
prišalęs šuva ar vaikėzas
spokso ir inkščia
ir inkščia
kitąsyk parsineši
dvi avis
dvi avis
ar net moteriškę
iš troleibuso stotelės
ankšta darosi
tavo skruostuose
nebeįtelpu
tenka
svetimus stulpus
laižyt
(čia šiaip, į benrdą klimato nuotaiką)
O šiomis dienomis gyvenu ‘Riešutų duonos’ įtakoje. Juk ‘Tokios, kaip tu, kartą į šimtą metų gimsta!’. Kai užaugsim, leidžiu tau man karvę nuprikt.
Tokie (tokios?), kurie viską spėja, viską padaro ir dar spėja iš širdies pasilinksminti, yra vienetai.
Aš taip manau.
Bet tai nereiškia, kad negalim tapti vienu jų;).