Skip to content

Kultūra ir ne visai

Taigi, buvau trečiadienį teatre. Žinai, gėda prisipažinti, bet per visą tą ekstremalų užimtumą šita kultūrinimosi sritis buvo gerokai užmiršta – paskutinis matytas spektaklis, jei neklystu, buvo Jaunimo teatro ‘Strip Man Show – Viskas apie Vyrus‘ (juokis, juokis). Į aną spektaklį patekau netyčia ir ėjau skeptiškai nusiteikusi – nei už ką negalėjau patikėti, kad teatre galima skoningai atskleisit tokį popsovumu dvelkiantį kūrinį. Ir žinai, išėjom išsiviepę iki ausų – spektaklis buvo puikus. Kandus, taiklus, subtilus. Taigi, šįkart nusprendėm smegenų neapkrauti perdėm giliais pastatymais, irgi ėjom į tikrai popsovai skambantį reikalą – Domino teatro ‘Radijo Ereliai‘. Vos ištvėriau pirmąsias pusantros valandos ir nudžiugau – pagaliau pabaiga! Ot ir ne, laukė dar viena dalis, kurią jau leidau trindama adresatus iš telefono ir kimarindama. Tokios kančios teatre nesu dar patyrusi. Buvo taip blogai, taip blogai! Pigus pigus, gūdus gūdus humoras. O salė klykė iš susižavėjimo. Pasirodo, dar galima žmones nupirkti žūtkais juokeliais apie homoseksualus, šūdus ir Lietuvos zviozdas. Pasijutau kaip kokiuos auksinių svogūnų apdovanojimuos. Gūdu gūdu, liūdna liūdna. Vienintelis pliusas – Juozo Gaižausko daina mamai (nors, jei neklystu, irgi fonūškė).

Labiau pasikultūrinus jaučiuos pažiūrėjusi Lady Gagos klipą, seriously.

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.