Kažkuriame iš Pralaužk vieną šaltą podcastų Airidas parekomendavo Rolling Stone žurnalisto Andy Greene sudėliotą knygą „The Office: The Untold Story of the Greatest Sitcom of the 2000s: An Oral History”, išleistą šių metų kovą. Man labai patiko serialas, labai patinka toks knygų formatas, o ir Goodreads įvertinimas labai geras, tad iškart ją ir užsisakiau. Ir tikrai nepasigailėjau.
Kaip visada, pasistengsiu pateikti trumpą santrauką, bet ir per daug neišduoti.
Kiekvienas knygos skyrius skirtas kokrečiam etapui serialo istorijoje. Apie originalųjį britišką The Office, turėjusį 2 sezonus ir viso 12 serijų + 2 Christmas specials kalbama pačioje pradžioje, o vėliau keliaujam į Ameriką ir likusi knygos dalis skiriama jau amerikietiškajai versijai (9 sezonai ir viso 188 serijos).
Istorija pasakojama daugybės prie serialo atsiradimo prisidėjusių žmonių – aktorių, scenaristų, prodiuserių, kūrybinės grupės, TV atstovų ir kritikų – lūpomis.
Skaitant teko prisiminti vieną niuansą, kurį buvau pamiršusi ilgam. Kai TV ekranuose atsirado The Office, žmonės nesuprato, kas čia vyksta (tad nenuostabu, kad pradžia buvo nelengva). Ar tai realybės šou, ar tai serialas? Kas tie žmonės? Ar jie tikri, ar aktoriai? Jei aktoriai, kodėl jie kalbasi su kamera? Visi šie klausimai man kilo, kai dar pas tėvus prieš miegą žiūrėdama TV (ar gali būti, kad TV3 po arba prieš „My Name Is Earl“?) pamačiau vieną kitą The Office seriją ir visiškai nepagavau, apie ką čia. Po kelių metų jau žiūrėjau savarankiškai visai kitomis akimis.
Knyga žiauriai lengvai skaitėsi ir suveikė tarsi nostalgiška kelionė laiku, nes nunešė į tą gerą laiką, kai vieną po kitos sužiūrėjau pirmus septynis The Office sezonus. Po pirmųjų septynių, spėju, mečiau ne tik aš, nes, išėjus Steve Carell (Michael Scott), serialas pasidarė kažkoks nebe toks. Dabar, perskaičius knygą, kur kas aiškiau, kas ten vyko. Galvoju, kad reikės vėl viską peržiūrėti iš naujo, praleisti aštuntą sezoną, bet devintą jau pažiūrėt.
Vis augantis The Office populiarumas labai pravertė, nes kiekvieną bent truputį įsimintinesnę knygoje aprašytą sceną be vargo galima rasti YouTube. Neperdedu, skaitydama ir žiūrėdama ištraukas rimtai susigraudinau bent kelis kartus – šalia juoko, yra ten nemažai ir jautrių dalykų. Kaip teigia serialo kūrėjai, panašu, kad The Office publika taip pamilo dėl to, kad buvo rodomi nenudailinti, į tikrus eilinius žmones panašūs personažai. Na ir šiaip, širdelę suspaudė ne tik emocijas provokuojančios scenos, bet ir tas jausmas, kai iš naujo, bet kiek kitaip išgyveni akimirkas su labai savais serialo herojais.
Man dar labai patiko tai, kad gavau progą bent šiek tiek susipažinti su serialo kūrimo procesu ir visais jį sudarančiais elementais. Surprise, surprise, ne tik smagumai vyksta aikštelėje, pakankamai sudėtingas tai darbas. Bet man dabar kur kas aiškiau, kodėl ne tik šio, bet ir kitų serialų vystymesi buvo priimti vieni ar kiti, kartais, regis, nelogiški sprendimai.
Dar vienas labai fainas dalykas buvo įsitikinti, kad mėgstami aktoriai realiame gyvenime yra išties yra šaunūs žmonės. Skaitydama apie Steve Carell galvojau, kad labai norėčiau kada nors gyvenime ir aš savo veikloje išsiugdyti tokį profesionalumo lygį, už kurį jį taip giria ir gerbia kolegos. Seniai žinojau, kad Mindy Kaling yra labai kieta moteris, bet nesuvokiau, kokia kieta. Kai užaugsiu, noriu būti tokia kaip ji.
Na gerai, gana, nes jau ir taip labai daug pripasakojau. Paskaitykit ir pasimėgaukit patys.
Beje, tai yra vienas tų atvejų, kai, prabėgus vis daugiau laiko, serialo populiarumas vis auga. Be streamingo platformų išpopuliarėjimo, dar viena to priežasčių gali būti ir tai, kad tas ofisas su visais savo herojais galėjo nutikti visais laikais, o daugybė pasaulio žmonių turi savo ofisus su savais Michael Scottais, Pams, Jimais ir Dwightais.
[…] (Šį aprašymą jau publikavau atskirai anksčiau, bet galbūt kas būsit nematę). […]