Pirmyn į turinį

tai nėra liūdesys

užsipisau. Labiausiai dabar noriu normalių, gražių, kažkam šabloniškų santykių, kupinų savitarpio pagarbos, supratimo, lengvo principingumo, nuolatinio flirto, atvirumo ir noro vienas kitą daryti laimingais.
nes atsibodo vienadieniai ryšiai. Tulabaigražinoriutavęskokiatunuostabi, k a s  t u  t o k i a?
aš esu gyvas žmogus. Ne mechanizmas, ne mėsos gabalas. Esu protingas, išsilavinęs, superjautrus, gebantis atsiduoti, gebantis kurti, geisti, norėti, glostyti plaukus ir žaisti pirštų galiukais.
o mane mėgsta pamiršti. O aš nieko nepamirštu. Pergyvenu, suvirškinu, perfiltruoju ir gražiai pasidedu viduje. Būtent, pasidedu, o ne numetu.
visas mano aršumas, cinizmas, kategoriškumas tėra kaukė. Nuo to, kas žeidžia ir nuo tų, kurie mėgsta numesti. Tai yra ne įgimta, o išmokta.
aš turiu daug išlavintos nuovokos ir supratingumo. Aš esu įžvalgi.
o kartais nieko tokio neturėt galbūt geriau. Tada neprieini realių išvadų ir keliauji paviršium, išsisklaidai ir paleidi į atmosferą.
aš sakau velniop, tai nieko nereiškia, tai pasidavimas akimirkai. Aš sakau ir kaži, ar tikiu savim.
nors gal. Tas visuotinis ėjimas iš proto priverčia prisitaikyti. Tai nėra natūralu, greičiau išsigimėliška.
bet ką jūs, juk mes mokam save prievartauti, puikiai mokam, ką jūs, mes genijai šioje srityje.
visi klausom kokio Mamontovo, raudam kaip pasiutę, kad va, žmogus taip jautriai apie realybę, apie liūdesį, šidgėlą dainuoja, o kodėl jis taip dainuoja, ogi mūsų menkumas įkvepia genijus, prakeiktas atsiplėšimas nuo moralės ribų, įpratimas meluot, o labiausiai, labiausiai meluot tai sau, bet ką jūs, gi čia ne apie mus ir sakiniai nesibaigia nesibaigia, nes tik mes taip gražiai taip gurmaniškai pilstom ir gurkšnojam žodžius ir mėgavimąsi savimi juose.
aš vaikas, toks tyras ir naivus, nes darau tas pačias klaidas, jas keiksnoju ir toliau puikiai lieku ištikima tam. Aš visada lendu liūtams į nasrus ir esu šiek tiek linkusi į savigriovą, nes kai sutinki kažką, kas tavęs nesugeba skaudinti, pasidaro nyku.
o kas blogiau – nykuma ar nuolatinis draskymasis?
Nykuma, mielieji, nykuma.
o labiausiai nekenčiu, kai žmonės neprogresuoja. Verda savose sultyse ir dar mėgaujasi tuo.
ir paskui sako, tai ką, negali pabėgt ir pasakyti ne? Kvaily tu, kaži, iš ko tu to išmokai, ir kas privertė tave išlįst į saulės šviesą. Ak, cinizmas, ak ta ironija. Tu nemoki šito, nes tai nėra tau įgimta taip, kaip kitiems.
tavo dirbtinumas kartais juokina, o kartais pykina.
o tu ar žinai, ar suvoki, kokia aš?

Reklama:


aš mirštu iš meilės bado.

7 komentarai

  1. inebrium inebrium

    baik baksnot pasirdzius, gerai. Ypac sau.

  2. Mahila Mahila

    reikia kartais. čia šiaip sustojimas, nebijok, ne nuolatinė būsena. 🙂 gi žinai…

  3. n2u n2u

    Kazkaip laaabai idomiai tu cia… Juk zinai, kad drambliai nevaikscioja kartu su pelem. Drambliai su drambliais, peles su pelem. Tu (siuo atveju ir tik pagal mane) – dramblys. O nori peles… C'mon, juk tai niekados ir niekam i gera neisejo… Be abejo, sustoti reikia. Ypac, kai taip megsti begti… Dramblys niekada nebus pele (prisiminkime labai nuotaikinga scena is „ICE AGE 2“ kai butent drambliukas slepesi uz medzio)…

  4. Mahila Mahila

    labai prašau, išaiškink man, nesusipratėlei, ką šiuo atveju įkūnija dramblys, o ką pelė.. ta prasme savybes, ar ką ten.

  5. n2u n2u

    ner ka aiskinti 🙂 as esu labai keistas ir skirstau taip zmones 🙂 tu – dramblys. Tas, ko tu noretum – pele.

  6. Mahila Mahila

    ok, na tada bent paaiškink, dramblys aukščiau už pelę? 😀

  7. n2u n2u

    Taciau yra sferu, kur pele zymiai pranasesne uz drambli 🙂 taip pat, kaip ir gamtoje. esme tame, jog norejau pasakyt, jog del savo skirtumu peles nevaiksto su drambliais… Cia esme.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.