Pirmyn į turinį

Bus pavasaris


Ėjau šįvakar apie septynias per Vingio parką namo iš Naujamiesčio, kai pradėjo snigti. Taip dailiai, elegantiškai, tik dar ne medžių žiedais. Žibintų apšviestame mano danguje snaigės, rodės, nesileido ant žemės, nepaisydamos jos traukos, pakibdavo ore. Parko takuose vienas po kito mainėsi bėgikai, šunų vedžiotojai, draugų ir mylimųjų poros – nežinodamas, kokie dabar laikai, nė nepagalvotum, kad tarp namų sienų kažkas ne taip, kad viskas vyksta kažkokia kitokia nei įprasta tvarka.

Ėjau klausydamasi nesvietiškai gero pokalbio, visa išsišiepusi, beveik besijuokianti, net nebandžiau suturėt to mane aplankiusio džiugesio, užuosdama snygio prieš tai nuskabytas eglių ar tai pušų šakas, o snaigės be sustojimo dribo man ant veido, o aš joms ir nesipriešinau.

Ir tada visame tame mane aplankė jausmas, tarsi tuoj Kalėdos, tarsi tuoj bus galima grįžti namo ir viskas atlėgs. Ir taip gera pasidarė prisiminus, kad visgi prieš akis – jau nebe Kalėdos, o tikras pavasaris. Kad visi šitie užsibuvę žiemos klyktelėjimai yra paskutinis jos pasispardymas ir bus pavasaris. Labai stiprus, šviesus, žiedų ir dienos šviesos pilnas, išėjimo iš šitos ilgos ir sunkios žiemos pavasaris.

Bus gerai.

Pakomentuok Pirmas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.