Pirmyn į turinį

Davido Lyncho biografija „Room to Dream” – geriausia pastaruoju metu mano skaityta knyga

Jei taip atvirai, nesu aš Davido Lyncho KŪRYBOS gerbėja. (kol kas) Iš jo darbų mačiusi tik dalį Twin Peakso bei Mulholland Drive (šis patiko, bet tą patikimą suvokiau tik praėjus šiek tiek laiko, iškart pažiūrėjusi gūžčiojau pečiais). Kažką dar esu bandžiusi žiūrėt, bet greit neištvėriau ir išjungiau. Pasakiau sau, kad, ko gero, dar paprasčiausiai nesu jam priaugusi (taip yra su daug muzikos, literatūros ir kitų meno šakų kūrėjų).

Bet visad buvau Davido Lyncho ESTETIKOS fanė. Twin Peaksas ant mano desktopo, coverio pics, nušiurpstu išgirdusi filmų garso takelius.

Mano asmeninio kompo desktopas jau daug metų atrodo taip

O štai dabar jau galiu drąsiai tvirtinti, kad esu Davido Lyncho ASMENYBĖS gerbėja. O kad taip nutiktų, reikėjo perskaityti didžiausią įspūdį man pastaruoju metu palikusią knygą – Room to Dream (2018 m.). Tai – Davido Lyncho biografija, kuriai atsirasti padėjo amerikiečių žurnalistė Kristine McKenna.

Knyga sudėliota chronologine seka, jos skyriai susideda iš dviejų dalių:

  • pirmoje dalyje apie tam tikrą režisieriaus gyvenimo etapą, pasiremdama daugybe interviu su jo šeimos nariais, buvusiomis žmonomis, aktoriais, muzikantais ir kitais gyvenimo pakeleiviais, pasakoja žurnalistė.
  • antroje dalyje Lynchas apie tą patį gyvenimo etapą pasakoja pats bei reaguoja į kitų pasakojimus, nugulusius pirmoje dalyje.

Be vaikystės ir ankstyvosios jaunystės, Lyncho gyvenimo etapai lengviausiai skirstosi pagal kertinius kūrybinius projektus – filmus ir serialus. Nuo pirmojo pilno metražo Eraserhead (1977), gigantiško užmojo ir skaudaus kryčio veidu į purvą su 1984-ųjų Dune iki 2017-ųjų Twin Peakso sugrįžimo.

Nedaug, palyginus, tų pilno metro filmų per 77-erius Davido Lyncho gyvenimo metus režisuota, bet, pažvelgus į kitus jo darbus – produktyvumas įspūdingas. Kalbant apie Lynchą, nesąžininga jį vadinti vien režisieriumi – jis dar ir dailininkas, vizualinių menų kūrėjas, muzikantas, kartais ir aktorius. Iiiir, nepataisomas rūkalius.

Tai kuo gi ypatinga šioji knyga? Be to, kad sužinojau labai daug apie menininko kūrybą, mane pavergė jo asmenybė ir požiūris į gyvenimą: sėkmes ir nesėkmes, darbą (labai daug darbo, tarp kurio ir gyvenimo iš esmės galima dėti lygybės ženklą), laiko tėkmę, sutinkamus žmones, na ir fantastiškas subtilus humoro jausmas – ne kartą skaitydama kikenau.

Turint omenyje, kokie tamsūs ir sunkūs gali atrodyti kai kurie jo filmai, iš asmenybės, kuri slepiasi už kadro, nebūtinai tikėtumeis taikaus, šmaikštaus optimisto, koks būtent Lynchas man ir pasirodė. Ir įkvėpė mokytis medituoti ir pažindintis su šio užsiėmimo atnešamais pozityviais pokyčiais gyvenime.

David Lynch New York Times

Įsivaizduoju, kad visoms toms žmonoms gyventi su Lynchu nebuvo ir nėra lengva, bet turbūt jau tokia ta tokio menininko antros pusės dalia.

Sužavėjo ilgametė Lyncho draugystė su Kyle MacLachlan, Laura Dern, Naomi Watts ir kitais jo filmuose pakartotinai pasirodančiais aktoriais bei jų ištikimybė režisieriui, o režisieriaus – jiems.

Room to Dream – neabejotinai geriausia šiemet metu skaityta knyga (o pastaruoju metu skaitau kaip niekad daug), kurios vasarą palikti įspūdžiai išlieka su manim iki šiol. Man ji suveikė kaip nepaprastai daug optimizmo suteikianti ilga, ilga terapijos sesija. Viena tų knygų, dėl kurios norisi greičiau mesti kitus reikalus ir tęsti skaitymą.

O knygos kopiją anglų kalba radau Adomo Mickevičiaus bibliotekoje.

Su Lyncho asmenybe jaučiuosi susipažinusi neblogai. O dabar bus proga tęsti pažintį ir su jo kūrybą.

Keletas citatų:

“Many of the things I see in the world seem very beautiful, but it’s still hard for me to figure out how things can be the way they are, and I guess that’s one of the reasons why my movies tend to be open to many different interpretations.”

*

“I don’t know how I got to that thing of not caring what other people think, but it’s a good thing. The thing is, you fall in love with ideas and it’s like falling in love with a girl. It could be a girl you wouldn’t want to take home to your parents, but you don’t care what anybody else thinks. You’re in love and it’s beautiful and you stay true to those things.”

*

“You keep your eye on the donut not the hole.”

Pakomentuok Pirmas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.