Pirmyn į turinį

Serialas EUPHORIA: trūksta žodžių, kaip gerai

Serialas Euphoria

Kad ir ką parašyčiau, vargu, ar žodžiais pavyks perteikti visus tuos jausmus, kuriuos man sukėlė kūrinys, kurio 8-ąją (ir paskutinę kol kas sukurtą) seriją vakar pažiūrėjau.

Atsirado serialas, kuris man suteikė tiek daug laimės, kad drąsiai jį dedu į geriausių mano matytų serialų kolekciją.

Šalia Nip Tuck, Girls, Californication, Breaking Bad, Gossip Girl, Big Little Lies, Dark ar Mindhunter.

Gal kam ir juokinga šiame sąraše matyti GG, bet serialų gerumą vertinu ne tik pagal jų kokybinį išpildymą ar siužeto įtikinamumą, bet ir jausmus, kuriuos jie sukelia. O GG prieš dešimt prie ekrano metų prilipdė (absoliučiai viskas tada atrodė mažiau įdomu negu žiūrėti, kas bus toliau, prisimenat?) tikrai ne mane vieną.

Ir štai dabar atsirado dar vienas fantastiškas coming of age žanro kūrinys.

EUPHORIA (HBO, 2019)

Serialų haipinimas, dažnai paaiškėjantis esąs nebūtinai pelnytas, yra dažnas reiškinys. Tad iki mano dėmesio prasimušt ne taip jau ir paprasta. O apie EUPHORIA iš viso išgirsti teko tik iš vieno žmogaus, tik šitas pasitaikė baisiai atkaklus. Draugas kelis mėnesius nepailsdamas būrė – „nu žinok šitas serialas yra nesveikas, NESVEIKAS. Būtinai turi pažiūrėt, BŪTINAI“.

Ir štai, kokią penkiasdešimtą karantino dieną pasidaviau šiems raginimams. Pusę pirmos serijos žiūrėjau nelabai susikaupusi, kažką fone dar veikdama ir tada supratau, kad įklimpau. Pasidarė įdomu. Labai įdomu. Pačia geriausia prasme. Taip įdomu, kad atsisukau viską nuo pradžių ir tada jau visiškai susikaupusi įdėmiai peržiūrėjau kiekvieną sceną, kad tik nebūčiau nieko praleidusi.

Vėliau taupiau kiekvieną seriją, sėdėdavau tiesiog apsikabinusi ekraną, įsitempusi, kad tik niekas nepraslystų pro akis ir liūdėjau, kad jau greit baigsis. Taip buvo gerai.

Sudėtas į sausus žodžius, EUPHORIOS siužetas skamba kaip tipinė serialo apie paauglius istorija:

„EUPHORIA follows a group of high school students through their experiences of sex, drugs, friendships, love, identity, and trauma.“ – sako Wiki.

Tokių esam matę dešimtis. Bet, pasirodo, net ir, regis, nuvalkiota formulė, patekusi į geras rankas, gali susidėlioti į fantastiško gerumo kūrinį, kurio personažai jau po pirmos serijos pasidaro savi ir primena kažką iš gyvenimo.

Nors man jau virš 30, aš labai gerai prisimenu savo paauglystę. Tiesą sakant, kuo daugiau laiko prabėga, tuo ryškesni tie prisiminimai.

Paskutinieji mokyklos metai yra tas laikas, kai, dar nepadubasinti gyvenimo, mažai kas galvoja apie rytojų, fizines ar moralines pagirias ar savo sprendimų padarinius. Laikas, kai hormonai kunkuliuoja ir netelpa žmoguje, viskas nauja, nepatirta, dramatiška, verta dėmesio ir svarbu. Kai jautiesi visiškai suaugęs, nors iš tiesų nesi. Energijos tiek daug, kad noras pažinti ir gyventi yra didesnis už viską.  Baimės jausmas nepažįstamas, o noro tiek daug, kad ir pinigų, ir jėgų, ir galimybių iš kažkur atsiranda.

Ir tada, kai žiūrint į ekraną lyg ir kiltų noras sakyti „ei, gyvenime gi taip nebūna“, prisimenu savo visiškai nurautus trejus paskutiniuosius mokyklos metus, kuomet nutiko nesuvokiama galybė istorijų. Kurios įvyko būtent visų tų aukščiau aprašytų jausmų dėka.

Tad išties, visos seriale parodytos situacijos gali nutikti ir yra nutikusios realiame gyvenime, gal tik nebūtinai tame pačiame mieste ir toje pačioje mokykloje.. Bet aš nutariau jomis patikėti ir visa galva nerti į EUPHORIOS grožį.

Ir nors jungiant kiekvieną naują seriją galvoje automatiškai suskambėdavo Loreen eurovizinis kūrinys, su šita daina serialas neturi nieko bendro.

Kad geriau suprastumėte, kuo kvepia EUPHORIA, išvardinsiu asociacijas, kurias ji man sukėlė:

Weeknd, Oscar and the Wolf, The xx ir Jamie xx, Blood Orange, Young Fathers, Childish Gambino, Frank Ocean, Placebo, Tricky, Massive Attack, Virgin Suicides, Florida Project, 10 Things I Hate About You, Romeo + Juliet, Basketball Diaries, Little Children, Lost in Translation, Nip Tuck, San Junipero (Black Mirror)

– visa šita šita muzika ir visi šie filmai ar serialai turi to sunkiai apibūdinamo mistiško svajingumo, kad ir kaip lėkštai lietuviškai skambėtų šis apibūdinimas.

serialas Euphoria

O kaip nuostabiai nufilmuota…

EUPHORIA yra gražiausia, ką man teko matyti nuo tada, kai negalėdama prašnekėti išėjau iš „Pasakos“ pažiūrėjusi Nocturnal Animals.

Aš jau dabar ilgiuosi EUPHORIOS estetikos, bet antro sezono (dėl tų pačių priežasčių, sustingdžiusių visą pasaulį) dar teks palaukt. Gal reikės dar kartą pažiūrėti viską nuo pradžių, nežinau.

Ai, o Hunter Schafer šiuo metu man atrodo gražiausiais žmogus pasaulyje.

TL;DR: Nu tai rekomenduoju.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.