Pirmyn į turinį

Mažmožiai

Ak, kaip noriu, kad būtų vasara. Vienas labiausiai jaudinančių vaizdinių man – miegantis miestas vasaros naktimis, kuomet nusileidžia saulė, dangus nusidažo skaisčiai raudonai ir kelias valandas vyksta stebuklai. Oras įelektrintas, viskas persigėrę aistra, peržydėjusių ievų kvapas smelkiasi po oda, o kartais plyksteli žaibas ir prasideda audra, nuplaudama įkaitusį asfaltą. Dar vėliau pirmosios mašinos pradeda sukti ratus apie apsnūdusį city, dar nemigę lėbautojai ieško kelių į namus, apkvaitę meilužiai išslenka iš guolių ar jaukiai apsiverčia ant kito šono, katinai pasirąžo, kažkur girdi pirmuosius žadintuvus, bet žinai, kad nereikia niekur skubėti.

Reklama:

Kaip pasiilgau tylos ir buvimo vienumoje, kaip sunku, kai kažkas nekviestas įsibrauna ir išblaško mintis. Net skauda. Ak.

Užmesk akį http://www.youtube.com/watch?v=t7rFAHCaB8o

Pakomentuok Pirmas!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.