Pirmyn į turinį

Atsikabinkit nuo vienišo žmogaus

Tokia jau žmogaus paskirtis – susirasti sau antrą pusę, su ja susilaukt vaikų (tai ta antra pusė privalo būt priešingos lyties, kad šitas paeitų), dirbt visuomenės gerovei nu ir kažkada ramiai numirt.

O vat ir ne. Nebūtinai.

Galimų ir laimingų scenarijų yra įvairių – ir tokių, kaip šitas, aprašytas aukščiau, bet ir dar šimtai kitų. Jei kažkuris konkretus vaizdinys, kaip turi dėliotis žmogaus gyvenimas, jums atrodo teisingiausias, tai dar nereiškia, kad tik taip ir yra. Nors, jei taip tiksliau, tvirtinimas kaip yra geriausia, pats iš savęs jau yra nelabai įmanomas.

Prasmė yra tokia prasmė, kokią tu pats sau susikuri. Ir viskas.

Visai neseniai dalyvavau tokioj socialinėj situacijoj, kuomet vienas vyrukas buvo atkakliai kamantinėjamas „Tai-kaip-ten-su-ta-antra-puse“, o vėliau, išgirdus, kad antros pusės nėra, guodžiamas ir instruktuojamas, kaip tą antrą pusę susirast. Nes antros pusės neturėjimas automatiškai yra liūdesys, nelaimė ir tamsa. Be antros pusės tu nesi visavertis žmogus, nes žmogaus paskirtis yra susirasti sau antrą pusę ir veistis, kaip jau rašiau prieš tai.

Šią akimirką pasaulyje yra vat tiek žmonių –

7,744,591,491

Po kelių minučių jų bus dar daugiau, sunkiai jau visi čia ir betelpam, bet ką ten tas pasaulis – vat Lietuvoj tai per mažai.

Jei esi vienas, tai ne tik, kad pats nelaimingas, bet tikriausiai su tavim dar ir kažkas nelabai gerai. Nu ir įtartinas variantas. Šitoks vyras, šitokia moteris, jau tiek metų, o vat vienas. Nes nu kaip čia taip nieko nesusirandi.

Visi karts nuo karto atsiduriam tokioj situacijoj – kartais už vienišumą drožia mus, kartais būnam to liudininkais, o kartais ir patys sugebam padrožt pasakymais „Tau reikia vyro/moters“, net nesusimąstydami, ar čia viskas gerai su tokiais neprašytais komentarais.

„Tai jūs nieko nelaukiat, valgysit vienas?“ – tie, kas daug laiko praleidžiat vieni, šitą maldelę mokat mintinai.

Apie kai kurių garsių žmonių vienišumą tirados prirašytos ir prikalbėtos. TV laidose aiškinamasi, kaip čia taip gavosi, kad vienas. „Aaa, tai jums viskas vienam gerai? Tai gerai tada.“ Na ir vis tiek, dažnas komentaras – „Bet jam/jai turbūt kažkas negerai“.

Reklama:

Man, pavyzdžiui, irgi labai ilgai buvo nesuprantama, kodėl vyrai ar moterys, likę vieni, vėliau taip ir nesusiranda antros pusės. Arba nesuprantama, kodėl kai kurie pasirenka vieni būti visą gyvenimą.

Na bet lygiai taip pat man ilgai būdavo sunku suprasti kitų pasirinkimus tokius, kokių pati nedaryčiau.

Bet štai vat, greta dar daugybės kitų aplankiusių supratimų, gyveni, matai pasaulį, pažįsti žmones, vis daugiau žmonių, vis labiau skirtingų, vis giliau nueini pokalbiuose, pats nudegi, kitus nudegusius matai nu ir supranti, kad nėra vieno kelio visiems vienodai parodyto ir bandyt įgrūst žmones į savo paties idilės įsivaizdavimą yra mažų mažiausiai kvaila. Lįst į jų asmeninę erdvę ir šerti juos nuomone, kurios niekas neprašė – juo labiau.

Aš pakankamai dažnai girdžiu neprašytą labai įkyriai man grūdamą nuomonę apie tai, kaip man reikia gyventi, kad labai gerai suprasčiau, kokia toji nuomonė yra man nereikalinga ir, kad ir kaip norėčiau nuo jos visiškai atsiriboti, žeidžia.

Dėl to sakau, atsikabinkit nuo vienišo žmogaus.

Vienatvė gali būti skausminga, tačiau vienatvė gali būti ir laiminga. Kaip ir buvimas poroje – jis irgi gali būti skausmingas, jis gali būti laimingas. Kaip pavyks – niekad negali būti tikras.

Faina, kai laiminga šeima kažkam ir yra laimė, tačiau laiminga vienatvė kažkam irgi gali būti didžiausia laimė. Jau nekalbant apie tai, kad ji – tikriausiai kur kas geriau negu nelaiminga šeima.

Žinau šitiek atvejų, kuomet žmonės, įsivaizduodami, kad pasaulis taip ir turi dėliotis – mokykla-universitetas-darbas-santuoka-vaikai=laimė, labai anksti, iš širdies ir neapsidairydami puolė vykdyt šito projekto. Kai kas, sakykim, laimingai. Šitie dažniausiai bus patys pirmi tvirtinti, kad jus išgelbės antra pusė, o jau paskui – vaikai. O vat kai kas, kas jaučiasi pafeilinę (ir kartais dėl to nustebę – čia, pasirodo, dar ir stengtis reik!) su šituo nepriekaištingai sukaltu projektu, jau kur kas atsargiau rinksis žodžius ir jūsų į rėmus grūst tikriausiai nebandys.

Žinau ir tokių, kas, bevykdydami aukščiau aprašytą projektą, kankinasi ir dabar jau tikriausiai elgtųsi kitaip, tik jau „Undo“ nepaspausi, reik tvarkytis su padariniais.

Ir šiaip, ne tik nuo vienišo žmogaus atsikabinkit, atsikabinkit nuo žmogaus, kuris jūsų nuomonės apie tai, kaip jam gyvent, nepageidavo. Jei užsimanys, tikrai paprašys.

11 komentarų

  1. Vienise Vienise

    Tiesiai i simtuka! Viena esu jau antri metai, tuoj bus treti ir tas nepertraukiamas draugu ir artimuju spaudimas del antros puses jau varo depresija. Kaip tu gali atsakyti kada, kai pats to nezinai. Bet asmeniskai man liudniause yra ne tai kad kas tik gali persa savo koki drauga ar bet koki pazistama, kuris visai nelimpa tau nei kaip draugas nei juolab antra puse, o liudna delto kad likus viena supratau jog daugumai draugu norint praleist gerai vakara butina jog as tureciau antra puse, nes kitaip tiesiog lieku nekvieciama. Va sitas tai man atrodo pats blogiausias dalykas.

  2. Vienystė Vienystė

    Aš turbūt “nenormali”, bet man 30 ir aš niekada neturėjau vaikino, nebuvau įsimylėjusi. Žmogaus. Bet labai myliu gyvenimą, pasaulį. Neauginu vaikų, bet auginu savo svajones. Man buvimas vienai yra natūrali būsena, nes neturiu brolių ir sesių, darželio beveik nelankiau, pradinėse klasėse po mokyklos būdavau viena namie. Tiesiog neturiu poreikio bendrauti, pavargstu nuo bendravimo ir kalbėjimo, noriu gyvent viena nuo kokių 13 m. Iš pradžių tas noras buvo gan vaikiškas – kad galėčiau viską daryt kaip pati noriu: mano namai, mano tvarka, man gražūs baldai, patinkanti sienų spalva ir pan. Netgi “Pepę Ilgakojinę” skaitydama gėrėjausi tuo, kad ji gyvena viena: “Kaip kietai”. Nu vaikai iš tikrųjų vieni gyventi negali. Bet suaugę – taip. Belieka laukti, kol galėsiu – ir teisiškai, ir finansiškai. O augdama supratau, kad noriu gyvent viena dar ir todėl, kad su niekuo bendrauti, net sveikintis nereikėtų.

  3. SmailiAusis SmailiAusis

    Su kuo mylėtis jeigu nėra antros pusės? Kaip iš viso įmanoma mylėtis su žmogum, kurio nemyli ir žinai, kad po jo bus jau kitas, ir po to vėl kitas, ir kitas…? Aišku geriau būti mylimiem, bet ir vieniem būna gerai. Ta prasme nesakau kad niekas nemyli vienišų, bet gerai turėti žmogų, kuris myli tave labiau nei kiti. Man jau irgi 30 metų, šiuo metu antros pusės neturiu, paliko. Artėja kalėdos. Tai jau teks būti su tėvais ir giminėm. Ir šiame amžiuje jau pagalvoju apie mirtį. Paliko mane seneliai per paskutinius porą metų, išėjo anapilin. Paskaičiavau kad po 20 metų tai panašiai gali nutikti ir su tėvais, tuomet tikrai liksiu visiškoj vienatvėj. Draugai turės savo šeimas ir per tas kalėdas jie bus su savais, bet tikrai ne su mumis – vienišiais. Tai va pamąstykite ar senatvėje norite būti su kažkuo ar su niekuo.

    • Agota Agota

      Nu jeigu jums antra puse tik del to, kad nebuti vienam(-ai) per kaledas, tai cia labai gaila yra…O beje, jeigu geri, tikri draugai, tai kviecia ir kartu sventes sutikti. 🙂

    • Asta Asta

      Aš savo draugų niekada nepalikčiau. Jums nepasisekė, jei tokie savanaudžiai pas jus.

      • SmailiAusis SmailiAusis

        Šiuo metu kalba eina ne apie mane.

  4. Smiltė Smiltė

    Kartais gyvenimas nusprendžia už žmogų, kad jam lemta gyventi vienišam. Ir visas tas vienišumas ir vienatvė tėra susitaikymas, kad gal jau nebelabai tu gali ką pakeisti. Jei tau keturiasdešimt, o tu niekad neturėjai antros pusės, didelė tikimybė, kad jau ir neturėsi. Ir čia ne tavo kaltė. Tiesiog lemtis. Ir manau, retas, kuris nuoširdžiai džiaugiasi būdamas vienišas.

  5. Tomas Tomas

    Cia yra vienisu zmoniu racionalizacija kodel budami vienisi jie yra tiesiog “anti-sisteminiai”. Jus nepagalvojate apie ilgalaikes pasekmes jeigu tarkim visos moterys nusprestu negimdyti, o kaip tada su salies ekonomika ir socialinem programom? Taip, pasaulyje daug zmoniu taciau dauguma ju yra uz EU ribu. Europietes moterys su savo -izmais(Feminizmas,Liberalizmas t.t.) dabar nusprendzia nesusilaukti vaiku ir taip darydami tiesiog zudo kazkokias palankias perspektyvas ateities kartoms. Kodel seimos turetu buti apmokestinamos papildomai tam kad selpti vienisus pensionierius kurie parazitavo ir neprisidejo prie salies demografines geroves?

    • Judita Judita

      Atsiprašau, ką? Vat būtent apie tokias nuomones ir kalbama tekste. Šiaip jau į šį gyvenimą ateinam ne savo noru ir dar turim nugyventi pagal tėvų/senelių/dėdžių tetų/visokių aplinkinių prašalaičių įsivaizdavimus? Ačiū, nereikia.

    • nePaulius nePaulius

      Dauguma vienišių yra egoistai (dėl to jie ir vieni). Jeigu jie nesupranta santykių svarbos, tai tuo labiau nesupras visuomenės ir jos dėsnių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.