Pirmyn į turinį

Žyma: Vilnius

Italų nuotykiai Vilniaus apylinkėse

Auksinė gyvenimo taisyklė: reikia susirasti tokį darbą, kad baliams netrukdytų.

Kaip mano tėtis sako, gerti galima prieš darbą, po darbo, darbo vietoje, svarbiausia – ne vietoj darbo.

Jei dar neragavot bernelių užeigoj suvalkietiškų blynų, būtinai užeikit paragauti. Sidras irgi visai nieko.

Būna žmonių, kuriems nieko nenutinka. Užtat būna tokių žmonių, kurių gyvenimas – nuotykių romanas. Sveiki, čia mes.

Atsibundi, pirma mintis – Kristaukaraliau, kur aš? Buvusiuos namuos. Nėra buvę? Mums yra. Esame labai emocionalūs, labai nelietuviško charakterio. Tiek verkti, tiek skirtis, kraustytis, pyktis, taikytis, vėl skirtis ir vėl taikytis moka tik italai arba mes.

„Matai, jis negeria, nerūko, sportuoja, kaip aš su tokiu būsiu.“; „Ne, nu, tu gali irgi su juo būdama negert, nebaliavot, bet širdis vis tiek pijoko.“

Savaitgalio daina – pop šou gabalo „Mamyt, aš dar mažytė“ coveris „Tetuk, nelįsk, aš dar mažytė.“

Savaitgalio dainininkas – Pogrebnojus, kuris atlieka dainą „Trys sluoksniai lako“.

Apie būseną: „Man tai toks jausmas it turėtum vaiką ir jį pamestum.“

O žinojai, kad jei praryji obuolio kauliuką, tai pilve išauga obelis? Nežinojai? Tai durnas gal?

Savaitgalio planas – skrydis oro balionu. „Mes kilsim, o tada leisimės į va šitą ežerą.“ (Ranka rodoma žemyn nuo Žaliojo tilto).

Apie seksą: „Tu man pasakyk, kaip gėlytė gali purenti dirvoną?“

Apie gurmanus: „Mes paprašėm padažo. Mums atnešė grietinės. Sakom, ką? Sako, juk čia meksikiečių restoranas. Sakom, visų pirma, ne restoranas, visų antra – grietinė? Virš naglumo.“

Apie gurmanus ir seksą: „Valgyt pusę kibiro ledų, tai tas pats, kas pusiau čiulpt.“

Savaitgalio profesija – vakarėlių ruonis.

Apie tikrus draugus: „ Tai jau tada ir suorganizavo, kad mane išvestų“.

Apie tikrus darboholikus: „Jis tai dirba dešimt dienų per savaitę.“

Apie pakantumą: „Ir tu durnas ir tavo pusbrolis.“

Apie toleranciją: „Ta mergaitė tokia negraži, nu tokia negraži, kad neturi nei lyties, nei statuso, nei amžiaus.“

Šampano. Pronto!

Palikite komentarą

Nemiga in Vilnius

O, pasirodo, dirbti nuo 7 kur kas lengviau nei nuo 8. Vis aplanko įžūlus troškimas, kad žmogui galėtų miego ir nereikėti – daugiau suspėtų.

Matai, pavargstu naktimis, nes tie sapnai, tų sapnų begalybė, persipynimas ir susiraizgymas galvoje išsekina. Jei pasąmonę būtų galima pavaizduoti vizualiai, savąją matau kaip namą su penkiais šimtais kambarių, sujungtų vienas su kitu, kuriuose slepiasi visi iki vieno – pažinoti, esami ir dar ne. Kai sapnuoji tiek vėliau realybe tampančių siužetų, būna, nusigąsti.

Tiesiog.

Palikite komentarą

Margas pasaulis, kurio nesuprantu

Yra dalykų, kurių niekada nesupratau, nesuprantu ir, įtariu, nesuprasiu.  Jų nemažai.

Tam tikri vizualiniai savęs išreiškimo būdai. Kulnai + kuprinė, langeliai + langeliai + langeliai, padišovi tigrai, išprievartauti zebrai, white sensation outfitukas vidury baltos dienos Karoliniškių norfoj, plinkantis pakaušis + kasos iki pečių, priauginti 2cm + nagai, ryškiai vaniliniai plaukai iš Palete dažų pakelio ir anglies juodumo šaknys, plaukai iš Tailando, vestuvinio kalibro meikapas antradienio rytą trulike. Taip galima tęsti be galo. Gal nereikia.

Niekaip nesuprantu, kaip galima savu noru, savo sveiku protu, ne juokais ir ne neblaivia galva tatuiruotis hieroglifus, tribal, gyvūnų pėdutes ar bar kodus.  Subrandinti šią idėją, nueiti pas meistrą ir įrėžt sau po oda. Negi nei viename šio sprendimo žingsnyje neateina mintis, gal nereikia?..

Kvapai. Toks jausmas, kad pusė miesto taupo vandens sąskaita arba šiaip neturi galimybės juo nuolatos naudotis, nes gyvena kažkur Užpečkiasodyje  ir be jokios sarmatos neša savo ypatingus kvapus į viešumą. (Kaip galima bučiuotis trulike? Kaip? Kam?) Dešimtadalis kvepia gardžiai arba niekaip, o likusioji dalis mirksta Dzintars alyvųlevandųrožių voniose arba renkasi vieną iš trijų galimų kvapų droge. Įdomu, ar ateis diena, kuomet iš kažkurio kampo link manęs neatsklis vyriškų rabane purškalų dvelksmas. Kiek galima? Kažkada gal ir buvo gerai, bet tas kažkada seniai praėjo.

Gyvūnų, vaikų, šunų, kačių, šeškų, iguanų fotkės ant telefono ar kompo ekranų, puodelių, maikučių, sienų… Nepaliaujamas šių objektų srautas interneto platybėse. Pamatėm kartą, du, tris, devynis, bet ar reikia tris šimtus? Ar reikia tiek tobulint fotošopu, kuriuo naudotis nemoki?

Nerašytos taisyklės viešosiose įstaigose. Jei jau turi sutvarkyti kokį reikalą, pasiimk laisvadienį, nes vis tiek ten prasitrinsi pusę dienos. Nesvarbu tai bus poliklinika, vmi ar Sodra. Nesvarbu, kelintai valandai esi užrašytas, jei tave aptarnauja nemokamai, pasiimk porą knygų, maisto ir nusiteik pakabėti. (Kodėl pagyvenusios moteriškės poliklinikose visuomet palieka paltus, bet pasilieka kepures?)

Interjero sprendimai. Sekcijos, kilimai, kampai, gintariniai paveikslai, dirbtinės gėlės, liulančios lempos, iškamšos, mediena, tapetai, rėmeliai, vazonėliai, fontanėliai, krištoliniai rutuliai su sniegučiu, vienetiniai paveikslai su angelais ir orchidėjom, užtiesalai, patiesalai, užvalkalai, apdangalai… Suvenyrai.  Aš nekalbu apie vertingus, ilgaamžius daiktus, turinčius bent jau estetinę funkciją ir iš tiesų papuošiančius interjerą. Ne. Aš apie tuos, kuriuos žmonės perka svečiose šalyse, gauna ir neša kitiems dovanų. Kam reikia angelų, dramblių, šunų, gintarų, akmenų ir visų kitų velnių tavo ir taip nedideliuos namuos? KAM? Kad paįvairintum savo dulkių šluostymo ritualus?

Lietuviškas kapų kultas. Kai į du šimtus kvadratinių centimetrų investuoji daugiau nei į tai, kas galėtų tau atnešti realų ir apčiuopiamą komfortą. Gal nesiplėsiu, nes aj.

Ir dar, vienas dalykas, jau seniai man neduodantis ramybės – kodėl pašte pardavinėja sėklas? Kryžiažodžiai, atvirutės, vokai, kalendoriai ir BUM – sėklos. Kodėl?

Palikite komentarą

Mergaitė – chaosas

Manosios nuotaikos tokios nepastovios, kad kartais net bijausi. (Žinai, kai supies ir gera ir nežinai, nuslysi, ar ne?)

Kai praeina paauglystė, sako, jau, lyg ir turėtų nusistovėti tirščiai ir išsigryninti viskas, kam pridera, tiesa?

Manoj galvoj siaučia uraganai, pūgos ir sausros vienu metu; tiesa ir ne santykiauja tarpusavy ir nežinai, kas gims iš šių nesupaisomų ryšių.

Noris ramybės, tylos, paprastumo, iki tobulo skaidrumo išlaižyto dangaus, noris, kad būtų taip gryna, jog galėtum nerti be baimės susitept. Gulėti be žado tris šimtus metų.

<…>

Noris nesibaigiančio šėlsmo ir žinojimo, kad vėl ir vėl bus ir bus, rašyti, skaityti, regėti, skubėti, dirbti, dirbti, dirbti, kalbėtis, klausyti, rasti, veržtis, verstis kūliais.

Kaip tokioje mažoje mergaitėje gali tilpti tiek daug? Kaip rast valios prisėst ir viską surūšiuot, nesibijant mest lauk nunešiotų laimių?

O bus kažkada taip, kad stabtelėsim, prisėsim ir bus gana?

Nebus.

Palikite komentarą

Vilnius nepaleidžia

Po tokių savaitgalių ne tai, kad norisi emigruoti, bet emigruoti į kokį tolimą užsienį.

Metų bėgyje visi mes suksim piruetus Berghain’e, atvičaju.

O šiaip tai… Jei dar ir buvo kažkokių reputacijos užuomazgų ir bent menkutė tikimybė patekti į dangų, tai viskas paskendo šešioliktam šampano butelyje, kurį iššovėm keldami taures už savo atsivėrusias čakras.

1. Aš myliu žmones, su kuriais pasakai viens kitam “Mus palaidos vienam kape.”, ir viskas būna aišku.

2. Jei tavęs niekada nėra išmetę iš klubo, tai joks tu ne tūsofščikas.

3. Homoseksualumas žiauriai madoj. (“Rūkykit, lesės.”)

4. Geriausia dieta – vakarėliai.

“-Gausiu į kailį, jei vadybininkė pamatys, kad neatnešiau jums sąskaitos.

-Panele, jūs turite kailį?”

“-Iš kokio jūs choro?

-Iš kalinių.”

Ne, man negėda, ir kitą kartą dėsim dešimt kartų smarkiau.

Ir visi atsikėlė pirmadienį ryte, ir visi, kaip balti žmonės, išėjo į darbus ir juos nudirbo.

Cheers, katuliai.

Palikite komentarą