Smarkiai vėluoju į praėjusių metų apžvalgų traukinį, bet tai gal kaip tik mano rinktinė turi mažiau šansų dabar paskęsti metų pabaigoje kunkuliuojančioje ažvalgų jūroje.
Pernai skaičiau daugiausia gyvenime. Nei mokykloje, nei universitete (mokytojų ir dėstytojų siaubui, bet jie to nežinojo) tiek daug neskaičiau. Išsiugdytas įprotis apie pusę dešimtos vakaro keliauti į lovą skaityti ir pilnai įsivažiavusi draugystė su biblioteka padarė savo. Labai faina.
1. John Edward Williams – Stoner, 5/5. Labai graži ir labai liūdna knyga. Šiame užsuktų-apsuktų siužetų amžiuje, visada apsidžiaugiu į rankas paėmusi knygą, kurios veiksmas vyksta chronologine seka, pasakojamas vienintelio pasakotojo. Ir tas grožis ir skausmas skaitytoją paliečia tiesiog pamažu kartu su pagrindiniu veikėju keliaujant per jo gyvenimą.
„It was dark outside, and a spring chill was in the evening air. He breathed deeply and felt his body tingle in the coolness. Beyond the jagged outline of the apartment houses the town lights glowed upon a thin mist that hung in the air. At the corner a street light pushed feebly against the darkness that closed a round it; form the darkness beyond it the sound of laughter broke abruptly into the silence, lingered and died. The smell of smoke from trash burning in back yards was held by the mist; and as he walked slowly through the evening, breathing the fragrance and tasting upon his tongue the sharp night-time air, it seemed to him that the moment he walked in was enough and that he might not need a great deal more.”
2. Phil Collins – Not Dead Yet: The Memoir, 4/5. Skaitau nemažai muzikinių biografijų, kurios kartais būna gana panašios viena į kitą, tad stengiuosi neskaityti kelių iš eilės. Kad nepradėtų pintis. Man atrodo, muzikoje yra keli pamatiniai stulpai, į kuriuos nori nenori vis atsitrenki – tai Prince, Elton John, Bob Dylan ir Phil Collins.
Collinso biografija mane, didžią muzikos mylėtoją, supažindino su aibe jo gyvenimo faktų ir, neslėpsiu, davė idėjų protmūšiams. Viena smagesnių muzikinių bios.
3. Agatha Christie – Vienu pirštu, 4/5. Klasikinis Christie detektyvas smegenims atjungti.
4. Nick Hornby – 31 Songs, 2/5. Vieno mano mėgstamiausių rašytojų Nick Hornby blogiausia mano skaityta knyga. Toks rinkinuks iš reikalo sumestas. Bandžiau klausyti man nežinomas čia sudėtas dainas, tai net ir tos nepakrutino nieko.
5. Viet Thanh Nguyen – The Sympathizer, 5/5. Tarpkultūrinis satyrinis trileris, kurio pasakotojas – pusiau prancūzas, pusiau vietnamietis komunistų šnipas, pasibaigus Vietnamo karui pradedantis gyvenimą Los Andžele.
Ojojoj, kokia gera knyga. Tiesa, viena tų, kurioms pasijutau truputį per kvaila. Per mažai žinanti istorijos, sunkiai gebanti fantazijoje piešti veikėjus ir situacijas. Krimtau sunkiai, bet sukrimtusi jaučiuosi labai gerai.
Labai laukiau serialo, bet, matydama, kad šis vertinamas nekaip, vis dar neprisiruošiu pažiūrėti.
“If youth was not wasted, how could it be youth?”
“We don’t succeed or fail because of fortune or luck. We succeed because we understand the way the world works and what we have to do. We fail because others understand this better than we do.”
“While it is better to be loved than hated, it is also far better to be hated than ignored.”
6. Gillian Flynn – Dark Places, 4/5. Gone Girl bei Sharp Objects autorės detektyvas. Vienas tų atvejų, kai skaitymo metu jauti didžiulį malonumą, bet, prabėgus šiek tiek laiko, sunkiai prisimeni siužetą. Bent jau man taip būna su detektyvais ir aš per daug dėl šito nesiparinu. Sharp Objects kaip knyga patiko labiau, bet man ją nusipiešti padėjo prieš tai matytas serialas. O štai skaitydama Dark Places susigooglinau, kad filme pagrindinę veikėją vaidina Charlize Theron, kurios visiškai nebūčiau įsivaizdavusi šiame vaidmenyje. Na o knyga nebloga.
7. Anthony Bourdain – Kitchen Confidential: Adventures in the Culinary Underbelly, 4/5. Šiai knygai turėjau didžiulius lūkesčius. O ir pradžia buvo daug žadanti. Tačiau kažkur ties viduriu pajutau išsikvėpimą, kartojimąsi, žodžių pilstymą tam, kad būtų užpildyti tušti lapai. Tiesa, paskutinioji dalis apie Tokiją situaciją pataisė. Bet daugiau Bourdaino knygų skaityti nenoriu.
“Your body is not a temple, it’s an amusement park. Enjoy the ride.”
“Good food is very often, even most often, simple food.”
8. Ugnė Barauskaitė – Vieno žmogaus bohema, 4/5. Šią knygą skaičiau antra kartą. Dėl to, kad man labai patinka tai, kaip ši rašytoja dėsto mintis ir, kadangi pirmasis kartas buvo 2015—aisiais, jaučiausi primiršusi, kaip ten kas. Gražus, paprastas, greitas skaitinys – labiau ne knyga, o ilga esė.
9. Stanley Tucci – Taste: My Life Through Food, 5/5. Kuomet Bourdainas šiek tiek nuvylė, Tucci pralenkė visus lūkesčius. Buvo baisiai malonu skaityti apie maistą (ir gėrimus) aktoriaus gyvenime. Praplėčiau akiratį, prisirinkau receptų (katrie pernelyg sudėtingi, kad bandyčiau namie, na bet gal kada), filmų rekomendacijų (jau kelis pažiūrėjau ir nelikau nusivylusi!). Skani, lengva, faina knyga. Tik skaitant visada noris valgyti.
11. Erika Umbrasaitė – Vienos krūties istorija, 4/5. Dar viena biografinė istorija apie tai, kaip rašytoja įveikė krūties vėžį. Greta įdomios asmeninės istorijos buvo įdomu knygoje pamatyti ir Vilnių, koks jis buvo prieš porą dešimčių metų. Ir, neslėpsiu, įsikvėpiau optimizmo.
13. Icchokas Meras – Lygiosios trunka akimirką, 5/5. Prieš beveik dešimt metų garsusis lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas man sakė, kad tai yra jo mėgstamiausia lietuviška knyga. O čia tai jau tokia rimta rekomendacija. Tačiau jos kopiją prisiruošiau susirasti tik dabar. Na ir išties, labai solidus, gražus ir nelengvas kūrinys, kurio veiksmas karo metais vyksta Vilniaus gete.
„Aš matau, kaip Estera pasilenkia prie gėlės, kurią laiko rankoje, o paskui ima skabyti lapukus.
Ji skabo lapukus ir šnabžda kažką. Aš negirdžiu, ką ji šnabžda, bet vis tiek žinau. Ir ji, turbūt, numano, kad aš žinau.
Taip – ne, taip – ne…
Gėlės negali pasakyti kitaip.
Gėlės žino.”
15. Akvilė Kavaliauskaitė – Kūnai, 5/5. Pirmą kartą skaičiau kažką iš Akvilės kūrybos ir likau sužavėta. Šiaip nemėgstu trumpų istorijų, bet šita rinktinė susivalgė skaniai. Labiausiai sužavėjo talentas per keliolika puslapių sukurti vis po mažą pasaulį, kuriame vyksta aprašomos istorijos. Daug įdomių veikėjų, daug gerų pastebėjimų ir jokio lėkštumo. Stebiuosi, kad vertinimas Goodreadsuose žemiau ketverto.
“Toks jausmas, kad viskas jau įvykę, o tai, kas vyksta dabar – tik atsikartojimai. Neliko pasaulyje nė vieno mažmožio, kuris ko nors neprimintų.”
16. Mark Haddon – The Curious Incident of the Dog in the Night-Time, 5/5. Gal nustebinsiu, bet šita knyga manyje pajudino viską, kas įmanoma pajudinti ir ją baigusi raudojau be sustojimo. Istoriją knygoje pasakoja Kristoferis, 15metis berniukas, sergantis Aspergerio sindromu. Jam patinka skaičiai, schemos ir panašūs dalykai, tačiau jam sunku suvokti metaforas ir emocijas.
Taip smarkiai knygą pajutau dėl to, kad esu šitame gyvenime sutikusi ir artimai pažinusi žmogų, kuris man tam tikrais aspektais primena Kristoferį. Ir esu tą žmogų praradusi.
“And I know I can do this because I went to London on my own, and because I solved the mystery of Who Killed Wellington? and I found my mother and I was brave and I wrote a book and that means I can do anything.”
17. Kate Atkinson – When Will There Be Good News?, 3/5. Dar vienas detektyvas. Tik šitas mane truputį nervino, nes turėjom krūvą veikėjų ir istorijos linijų, kurios galiausiai taip ir nesusijungė ir pasitenkinimą sukeliantį išrišimą.
18. Donna Tart – The Secret History, 5/5. O štai čia turim situaciją, kur siužeto pynimas buvo toks be galo malonus, kad ir negavusi norėto stiprumo pabaigos, knyga vis tiek likau labai patenkinta. Nesiimsiu atpasakoti siužeto, nes užduotis – ne iš lengvųjų ir galiu kažką sugadinti. Jei sudomins, pasiskaitysite patys. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai buvo viena smagiausių knygų iš šio sąrašo.
“It is better to know one book intimately than a hundred superficially.”
19. Vilma Fiokla Kiurė – Rožynas, 5/5. Knygos veiksmas vyksta Panevėžyje, mano puikiai pažįstamame Rožyno rajone 90-aisiais. Knygos veikėjai – tame Rožyne gyvenantys įvairūs žmonės su savo mažom ir keistom istorijom. Man ši knyga buvo tokia sava ir jauki, kad negalėjau jai duoti mažiau negu penki iš penkių.
20. Min Jin Lee – Pachinko, 5/5. Iš Korėjos į Japoniją pabėgusios šeimos epas, pasakojantis apie kelių kartų gyvenimus. Pachinko man yra viena geriausių ne tik pernai, bet ir iš viso skaitytų knygų. Nuostabu, kaip per kasdienybės detales ir paprastus nutikimus piešiamas gyvenimo paveikslas. Jaučiausi kaip vaikystėje skaitydama pasakas, tik be stebuklinių elementų. Labai, labai patiko. Ačiū, Irma, už nepailstatintį rekomendavimą, kol galiausiai prisiruošiau paskaityti.
“Living everyday in the presence of those who refuse to acknowledge your humanity takes great courage.”
“You want to see a very bad man? Make an ordinary man successful beyond his imagination. Let’s see how good he is when he can do whatever he wants.”
“No one is clean. Living makes you dirty.”
21. John Berendt – Midnight in the Garden of Good and Evil, 3/5. Nutariau pabandyti true crime ne tik žiūrėti, bet ir skaityti. Knygoje pasakojama apie 1981-aisiais Savanoje įvykdytą žmogžudystę ir įtariamąjį nusikaltimu. Man vietomis knygą skaityti buvo sunku, tačiau, savo pačios nuostabai, joje prisirinkau man surezonavusių (tiesa, nelabai ką bendro turinčių su siužetu) pastebėjimų ir citatų, tad bendrai džiaugiuosi perskaičiusi.
„You know, robins move houses. Little birds with orange tummies can move a house.” <… > „They eat chinaberries, and then they drop the chinaberry seeds near the foundation of a house.” And he was right. „I’ve seen it happen. Chinaberry trees grow very rapidly, and they will tear up the foundation of a house. That’s how I intend to undo all the work Spencer Lawton has done to put me here. I will shake him to his foundations. It just might take a little time.”
“It ain’t bragging if y’really done it.”
“The only game I’m interested in is the one I’m playing.”
22. Annie Ernaux – A Girl’s Story, 2/5. Po vasarą perskaityto Įvykio tikėjausi toliau patirti daug malonumo kartu su Ernaux leisdamasi į literatūrinę kelionę. O vat, deja, A Girl’s Story visai nesužavėjo. Nežinau, gal vertimas į anglų kalbą kaltas, bet buvo tiesiog neįdomu ir vertė svarstyti, ar išvis tokia knyga buvo reikalinga.
23. Auður Ava Ólafsdóttir – Hotel Silence, 5/5. Pirma mano pažintis su islandų literatūra. Ir oi, kokia ji gera. Istorija apie tai, kaip vidutinio amžiaus vyriškis leidžiasi į paskutinę savo gyvenimo kelionę. Žavingai sulipdyta istorija padovanojo keletą puikių skaitymo vakarų paskutiniaisiais šių metų vakarais.
“Oil leaks from the car onto the wet asphalt and the rainbow colours make me dream of another reality.”
“Instead of putting an end to your existence, can’t you put end to you being you and just become someone else?”
“Sorrow is like a piece of glass in the throat.”
***
Beje, 1, 3, 4, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 šio sąrašo knygas skolinausi iš Adomo Mickevičiaus bibliotekos.
Na, gal radot sau ką įdomaus, gal surezonavo mano įspūdžiai su jūsiškiais, jei skaitėt tą patį. Knygų rekomendacijos komentaruose visada labai laukiamos.
***
Jei tau patinka tai, ką rašau, padėką gali išreikšti tapdamas mano patronu štai čia.
Pakomentuok Pirmas!