Vakar su draugais mes padarėm lažybas, kurių esmė – atspėti, kas iš pažįstamų rato pirmas susituoks. Laimėjusysis gauna gardaus alkoholio butelį. Jei dar nepadarėt statymo, prašau kontaktuoti ir pranešti apie savo spėjimą.
Šiaip, paskui suvokėm, kad su tokiu gyvenimo būdu, požiūriu, vertybėmis ir tokiais pažįstamais, tą butelį mes gersim kokiais 2030m.
Kartais pradedu galvoti, kad kai kurie aplinkiniai sako tam tikrus dalykus, nes ŽINO, kad pateks į blogą. Gerai, gerai, kalbėkit, mažuliai, aš užsirašinėsiu.
Apie valią: „Jei neišvažiuosiu ketvirtadienį, aš gersiu, mane neš – aš gersiu, mane paliks – aš gersiu.“
Apie intelektą #1: „Abaidžiano sostinė yra Badu, jo?“
Apie intelektą #2: „O hipoteka, tai čia kažkas su arkliais, tiesa?“
Apie atsargas: „Jūs rimtai galvojat, kad mums reikia į načnyką? Pas jį namie tiek alkoholio, kad tris gimtadienius būtų galima atšvęst.“
Apie laisvalaikį #1:
„-Baigės pagaliau darbo krūvis, turėsiu daug laisvo laiko. Gulėsiu, žiūrėsiu serialus, darysiuos manikiūrą, valgysiu, spaminsiu ant fb sienos…
-Varinėsi su dvyrka, rolikais.
-Vaikščiosiu į teatrus, galerijas. Bėgiosiu, žaisiu stalo žaidimus , vedžiosiu šunį…
-Gersi. Pvz. pirmadieniais.“
Apie atidumą: „Aš pamečiau sijoną ir labai nuoširdžiai tikiuosi, kad savuos namuos.“
Apie žmogaus anatomiją:
„-Guliu nuogais papais, cigaretė dantyse.
-Aš tai šiandien be papų.
-Nebesvaik, tu visada su papais.“
Apie laisvalaikį #2: „Nu tai atsiprašau, aš esu vieniša, neturiu nei vaikino nei vaikų, tai ir geriu, o ką.“
Apie laisvalaikį būnant liudininku: „Gyveni gyveni ir fukt – į teismą.“
Apie gerbūvį: “Kol ant stalo Jack Daniels, namie yra Apple gaminių, rūkom geras cigaretes ir šnekam apie keliones, mums viskas ok.“
Apie meilę: „Fuck you Dalia! Fuck you sideways and in every direction!!!“
Apie eilinę popierę Vilniuje: „Šiuo metu Antakalnyje gatve eina du neaiškaus ordino vienuoliai ir veda ponį.“
Apie tikėjimą: „Uoj, jam pagal nuotaiką užeina. Jis ir mormonas yra buvęs, dabar štai – krikščionis.“
Apie gyvenimo ritmą: „Einu ryte pro Tripą į darbą, draugelis gatavas kieme čilina, jis tai dar vakarėlyje mat.“
Apie seniai matytus draugus: „O žinai, kad jis – vedęs ir šiandien išvarė į Italiją pagyvent?“
Apie mane: „Tu stebėtinai panaši į Riaubiškytę.“
Apie karjerą: „Mano buvus simpatija pardavinėja akinius prie turgaus ir ką tu jam?“
Apie etiketes: „Išeinam iš namų, su suknelėm, gražios, taksistas – čia jūs pagal užsakymą?“
Jau kelintą kartą taksistas man: „Panele, jūs esate tikra, kad gyvenate viešbutyje?“
Apie stilių: „Kai antrą kartą pas jį atvažiavau, išėjo su trumpu sidabriniu Versace chalatu plius kedai apmokėt už taksą man.“
Apie socialines situacijas: „Vakar priekabiavo taksistas, kai važiavau pas draugą. Tai tas laukė kieme su peiliu. Aš kartais kai pasakoju tokius dalykus, suvokiu, kad tikrai ne visi taip gyvena, kaip mano aplinka ir aš pati.“
Apie išgeriančius draugus: „Jis – kaip bumerangas. Išsiunti namo, tai vis tiek sugrįžta.“
Apie nuostabą: „Tai tu primesk, atsibundu – vaikas. Galvoju – iš kur tas vaikas? Kieno vaikas? Mano? Glosto galvą ir dainuoja „Aaa. Aaa. Aaa.“
Mes šiaip pavarom vis stipriau ir stipriau.
Draugas, dirbantis socialiniu darbuotoju, po Prodigy stačia galva nėrė į rūsį kaip lašiša.
„Tai gal kas nors paklaus, kaip koncas, o ne apie rūsį?“
Tiesa, šiaip, vieni didžiausių mano pažįstamų tūsofščikų visi turi išsilavinimus, kurių pradžioje yra žodis „socialinis“ arba šiaip dirba šviečiamąjį darbą.
Aš, asmeniškai, šiandien akimirką pasimečiau, ar aš Vln, ar Pnv.
Šiuo metu iš televizoriaus, esančio kitame kambaryje, skamba Demis Ruso „Goodbye, my love, goodbye.“
Amen.
