Pirmyn į turinį

Žyma: Darbas

Profesinės kančios

Vos po trejų ilgų pamokų ėmė ir užpuolė profesinė liga – man žiauriai skauda gerklę. Na taip, gal tai ir visai nenuostabu, atsižvelgiant į tai, koks nuostabus oras ir kad šnekėti tenka po dvi valandas be perstojo. Kiekvienas žodis – kančia, vaikštau apsivyniojusi kaklą, čiulpiu ledinukus ir net gi gėriau pieno su medum! (na gerai, gėriau juodą arbatą, į kurią įsipyliau lašą pieno ir šaukštelį medaus, bet kaip man, tai jau didis žingsnis). Mielai prašom dalintis patarimais, kaip išsaugoti kalbos dovaną, nes panašu, kad jos dar tikrai prireiks, ir sumažinti kančias. Pas daktarus tikrai neisiu. Žalio kiaušinio ryti irgi nesiruošiu.

Palikite komentarą

Panelė Mokytoja

Tai oficialu. Aš – dėstytoja. Ar kas galėjo patikėti, kad ateis tokia diena, kai tai ištarsiu? Na, gal ir galėjo, bet nemanau, kad taip greitai ir taip staiga. Skandinu depresūchas darbuos, gilu iki kaklo, gal ir gerai.

Tiesa, šįryt parėjo katė (jau beveik pantera) ir nušovė Osamą (na ne katė jį nušovė, bet šiaip, du įvykiai įvyko labai panašiu metu, tai apjungiu). Gal, žinai, ūpo ir daugiau.

1 Komentaras

Kai lieka 10 dienų iki studijų pabaigos

Jau pernai apimdavo toks jausmas, kad studijuojam kokį dešimtmetį. Keitės žmonės, darbai, gyvenamosios vietos, vakarėliai, šalys, miestai, o univeras vis išlikdavo tas pats ir dar nepabaigtas. Nuo šiandien liko lygiai dešimt dienų, kuomet vyks paskaitos. O tada – sesija, egzai ir VISKAS (hopefully). Baisingai džiaugiuos, kad tiek nedaug. Už pirmą valstybinį parėjo 8, atsižvelgiant į tai, kad nuoširdžiai nesimokiau, tai labai gerai. Jei pavyks šiemet baigti, baliavosiu mėnesį. Atsakau. O tada būsiu mergaitė Su Aukštuoju, kurios niekam nereikės. Net padavėja negalėsiu eiti dirbti, nes neturiu patirties. Hooray.

Palikite komentarą

Working Class Hero is Something to be

Verties kuities žmogus, skaitai šimtą kartų instrukcijas, bet tik tūkstantąjį, prieš pat jau išsiunčiant dokumentus susivoki, kad: išsiuntei dokus su lietuviškai kreditais (užsieny jie 1.5k didesni) ir velniai žino, ar konvertuoti turi Lietuva ar Vokietija, galėjai išsiųsti viską anglų kalba ir nemokėti 100lt už vertimą į vokiečių (nors čia dar nesu tikra), davei adresą vietos, kurioje gyveni, nu bet pašto dėžutės tai neturi.

Grįžau ką tik po pedagogikos ir psichologijos egzamino bei dokumentų tvarkymosi. Egzui prirašiau tris a4 puslapius mažom raidelėm. Savaitgalis? Nieko panašaus, ryt 9.30 turiu būt kaip štikas naujam darbe, apie kurį, jei viskas pasiseks, papasakosiu vėliau.

Sveikata – kažkokia tragedija, lenda lauk visokie seni velniai, bandau gydyt ir tuo pačiu burt, kad tik viskas būtų gerai.

Kada bus toji diena, kuomet gulėsiu lovoj ir žiūrėsiu serialus? Whahaha, taip, taip atgulėjau Austrijoj. Dabar laikas varyt pilnu tempu. Hrrrrr.

Palikite komentarą

A New-born Nerd?

Negaliu patikėti, bet pagaliau sutvarkiau visas užduotis praktikai ir dabar turiu vieną laisvą dieną. Kuria, žinoma, net pasidžiaugti nespėjau, nes kaip mat sužinojau, kad vėl užgriūva milijonas reikalų. Turiu tokį kalendorių, kur žymiuosi, ką turiu nuveikti. Langeliai iki balandžio vidurio veik visi pilni. Trečią dieną iš eilės prie kompo pasidėjau nagų laką, bet vis nespėdavau nusilakuoti, nes iki paryčių užsisėdėdavau prie darbų. Vakar visa ko kulminacija įvyko 04.19 nakties, kai išspausdinau visus mokslams reikalingus lapus, o mano spausdintuvas pavargęs pareiškė, kad baigėsi toneris. Tiesą sakant, visas šis biurokratiškas reikalas yra baisi envinornmentaly unfriendly tuštybė. Spausdinam krūvas lapų, kurių niekas taip nuoširdžiai ir neperskaito… However. Po ilgo laiko vėl vidurkis kopia į aukštumas, net stipkę gausiu. Pirmasis praktikos pažymys – 10. Laikom kumščius, špygas ir visa kita, ką ten begalima laikyti. Tik svarbu labai norėti, pasistengt ir tikėt, taip?

Palikite komentarą