Pirmyn į turinį

Mahila Straipsniai

Įkelta 2009 11 vasario

apie orumą

Pasakysiu tau vieną labai svarbų dalyką: svarbiausia viską gyvenime daryti Oriai. Iš esmės, nuo to labiausiai ir priklauso mano savijauta. Nes matai, žmogus, kuris visada sau priekaištauja, jaučiasi nekaip. O tas žmogus dažniausiai esu aš. Bet kartais aš pasitempiu, ištiesiu nugarą, pakeliu galvą, nutaisau egocentrišką štozaja miną ir varau. O kai taip nusiteiki, net ir pirkdamas vaistus nuo herpeso, važiuodamas perpildytame trulike, nubėgusia pėdkelnių akimi eidamas per miestą ar gerdamas per pigų alų jautiesi gan šauniai. Kai kurie šitaip sugeba nuolat. Žmonės į tokius žiūri su pagarba. O yra tokių, kurie net ir triumfo akimirkomis nemoka atrodyti orūs. Dažnai tokie žmonės turi ir talentų, ir sugebėjimų bei gerų savybių, tačiau jie niekuomet nesulaukia to tokio tylaus ar išreikšto respekto. Pasitikėjimą savimi kartais tenka vaidinti, kad išlaikytum orumą, o ilgainiui tas pasitikėjimas ir geros savijautos režimas tampa pastovia būsena. Verta apie tai pagalvoti.

O arogancija man dažnai atrodo patraukliai.

Palikite komentarą
Įkelta 2009 5 vasario

vėl vėl vėl

O žinai, nesu tikra, ar man įdomu. Mes geriam, mes šokam, svaigstam, šypsomės, ryte keikiamės ir vėl geriam ir vėl šokam, o vėliau kaimynai prasilenkdami žiūri piktai, o aš nežinau. Vienoje pusėje visi tokie, kitoje – visi tokius smerkia. Nustojau vaidinti. O laikas persiverčia link saulėtesnių dienų ir aš skelbiu pavasarį. Viskas kartojasi. Nesimokau iš savo klaidų ir jau nebeapgaudinėju ir negailiu savęs, nes tai nepaaiškinamai svaigina.
Nesu tikra, ar man tikrai ne gėda. Žiūrėt į save iš šalies nemoku ir nenoriu, nes gal, klausyk, man tokių baubų geriau ir nematyti.
Kai pagalvoji, visi nenormalūs. Nors. Ką reiškia būti normaliu? Eit tvarkingai gult po Panoramos ir neviršyt greičio? Tuomet, aš labai nenormali.  Geriu, rūkau, meluoju sau, tau, viršiju greitį, keikiuosi, skolinuosi, dar blogiau – skolinu, išlaidauju, klystu, užsiiminėju savigrauža, pasižadu „daugiau taip nedaryti”, apsisuku ir vėl brendu į tas pačias balas ir nemyliu, netausoju savęs. Mano Dieve, prašau, leisk išmokti save mylėti ir mokėti laiku save sustabdyti. Leisk mokėti neprisidirbti arba, prisidirbus, nepjauti savęs be saiko. Delete my memory, please. I need an empty space to create a new philosophy of my own.
Kodėl kiti moka taip meistriškai Imt ir Dėt?
Nors, jei visada remčiausi Sveiku Protu ir visada žiūrėčiau praktiškai, tai turbūt Nevežtų. Bet matai, dabar taip veža, kad nebemoku sustot.

O žinai, visi bernai durni. Netgi tas, dvym keturių, kur, pagal idėją, protingas.

L. Kravitz – If I Could Fall In Love Again I’d Fall In Love With You

1 Komentaras
Įkelta 2008 6 spalio

every me, but not sure whether it’s ‘every you’ or not

Turbūt stiprios moterys neleidžia, kad kas įsibrautų į protą, gyvenimą, mintis, jausmus ir viską suveltų. Tos moterys niekada neišduoda, ką iš tiesų jaučia, ko nori, ką sapnuoja ir kuo gėrisi. Jos nemėgsta per daug atsipalaiduoti ir prarasti savikontrolę. Jos geria vitaminus, prieš miegą visuomet nusivalo makiažą ir nemėgsta ilgai naktinėti. Jos nerūko, arba rūko plonas moteriškas cigaretes. Jos myli gyvūnus, išmano konstituciją ir kitą savaitgalį eis balsuot. Jos neprasideda su ne tais vyrais ir niekada nesileidžia apgaunamos. Jos palieka, o ne jas. jos planuoja savo ateitį ir žino, ką veiks mėnesį į priekį. Jos nevažinėja autobusu – einam pėsčiomis ar kviečia taksi. Skaito teisingas knygas ir žiūri teisingas laidas. Tokios moterys nestokoja teisingų vyrų dėmesio, sėkmingai išteka už geriausiojo, gimdo vaikus ir statosi namus jaukiose vietose, apsuptose gamtos.

Atrodo, kad visas pasaulis gyvena taip, kaip ir reikėtų. Taip teisingai ir tolygiai.

Kartais pavydžiu toms moterims. Bet, žinai, nemanau, kad norėčiau būti viena iš jų.

Dabar aš nuolat mokausi žvelgti iš pozityvios pozicijos. Dabar aš stengiuosi elgtis taip, kad nereikėtų sau priekaištauti ar save kaltinti. Dabar man tai daryti visiškai nesiseka. Bet matai, žvelgiant iš pozityvios pozicijos, kiekviena patirtis neateina šiaip sau. Kiekviena akimirka, gailiesi jos ar ne, yra tau reikalinga.

Esam suaugę žmonės, atsakom už savo veiksmus, galime sau leisti elgtis taip, kaip norim. Labai pabodo tas prakeiktas mano superego veikimas mintyse. Gana, jau tikrai gana jausti nuolatinę kaltę, gėdą, ar priekaištą sau. Dabar reikia imti ir duoti, reikia nebijoti ir nesivaikyti stereotipų. Dabar laikas, kai kuriam prisiminimus, nesvarbu, įžūlūs jie ar ne.

Ooo, kaip man nemylėt tavęs. ooo, kaip man tai paslėpt.



Dresiruok savo baimes ir tu, labai prašau.

Palikite komentarą
Įkelta 2008 2 balandžio

Moment

Mažiau kritikos ir suvaidinto preciziško snobizmo, sūraus įžūlumo, noro įtikti, netikro gerklinio juoko, greito maisto, lėto pūvimo, slydimo paviršium ir tamsiai rudo nupirkto neeuropietiško įdegio.

Daugiau saulės, tavęs, manęs, akimirkų, prancūziškų filmų, mamos šaltibarščių, vartymosi lovoje plepant ir niekur neinant, ryškiai violetinių lubinų ir dar ryškiau geltonų purienų, norų, išmaldos elgetoms, pieno su meduoliais, komplimentų, cinamomo kvapo, pasivaikščiojimų lietuje ir ramaus sveiko naivumo.

Reikia.


 Anyone else but You. Tu pi du tu pi du.

Palikite komentarą