Padriki gyvenimo reiškiniai.
Kadangi sparnuotų pasisakymų užantyje esu prisirinkusi į valias, sugalvojau šįkart nelaukt pusės metų, kaip kad dažnai nutinka, ir naują rinktinę šauti jau dabar – prabėgus vos porai savaičių nuo naujasio rinkinio. Važiuojam.
Vis atrodo, kad paskutinis rubrikos išstojimas buvo visai neseniai, bet, kai pasižiūri, būna praėję jau keli geri mėnesiai. Tad laikas užpildyti išsižiojusią spragą ir jums pristatyti dar vieną turbo pasisakymų rinktinę. Važiuojam.
Man labai miela, kad žmonės jau kartais netgi klausinėja, kada gi bus naujausia „Apie tai, ką šenka žmonės“ serija. Man visad atrodo, kad gi visai neseniai buvo, bet štai patikrinau ir tas „neseniai“ buvo vasarį! Nedovanotina. Tad skubu taisytis ir dalinuosi dar vienu išganingų pasisakymų rinkiniu.
Jei taip atvirai, nesu aš Davido Lyncho KŪRYBOS gerbėja. (kol kas) Iš jo darbų mačiusi tik dalį Twin Peakso bei Mulholland Drive (šis patiko, bet tą patikimą suvokiau tik praėjus šiek tiek laiko, iškart pažiūrėjusi gūžčiojau pečiais). Kažką dar esu bandžiusi žiūrėt, bet greit neištvėriau ir išjungiau. Pasakiau sau, kad, ko gero, dar paprasčiausiai nesu jam priaugusi (taip yra su daug muzikos, literatūros ir kitų meno šakų kūrėjų).
Bet visad buvau Davido Lyncho ESTETIKOS fanė. Twin Peaksas ant mano desktopo, coverio pics, nušiurpstu išgirdusi filmų garso takelius.
O štai dabar jau galiu drąsiai tvirtinti, kad esu Davido Lyncho ASMENYBĖS gerbėja. O kad taip nutiktų, reikėjo perskaityti didžiausią įspūdį man pastaruoju metu palikusią knygą – Room to Dream (2018 m.). Tai – Davido Lyncho biografija, kuriai atsirasti padėjo amerikiečių žurnalistė Kristine McKenna.
Palikite komentarą
