Pirmyn į turinį

Žyma: Knygos

Davido Lyncho biografija „Room to Dream” – geriausia pastaruoju metu mano skaityta knyga

Jei taip atvirai, nesu aš Davido Lyncho KŪRYBOS gerbėja. (kol kas) Iš jo darbų mačiusi tik dalį Twin Peakso bei Mulholland Drive (šis patiko, bet tą patikimą suvokiau tik praėjus šiek tiek laiko, iškart pažiūrėjusi gūžčiojau pečiais). Kažką dar esu bandžiusi žiūrėt, bet greit neištvėriau ir išjungiau. Pasakiau sau, kad, ko gero, dar paprasčiausiai nesu jam priaugusi (taip yra su daug muzikos, literatūros ir kitų meno šakų kūrėjų).

Bet visad buvau Davido Lyncho ESTETIKOS fanė. Twin Peaksas ant mano desktopo, coverio pics, nušiurpstu išgirdusi filmų garso takelius.

Mano asmeninio kompo desktopas jau daug metų atrodo taip

O štai dabar jau galiu drąsiai tvirtinti, kad esu Davido Lyncho ASMENYBĖS gerbėja. O kad taip nutiktų, reikėjo perskaityti didžiausią įspūdį man pastaruoju metu palikusią knygą – Room to Dream (2018 m.). Tai – Davido Lyncho biografija, kuriai atsirasti padėjo amerikiečių žurnalistė Kristine McKenna.

Palikite komentarą

Jūsų mėgstamiausios lietuviškos knygos. Visuomenės (blogo auditorijos) apklausos rezultatai


Aš skaitau mažai ir lėtai. Per metus sukremtu, geriausiu atveju, kokias septynias-dešimt knygų. O pavasario pradžioj susizgribau, kad didžioji dalis mano pastaruoju metu skaitytų kūrinių buvo anglų kalba, lietuviška literatūra jau kurį laiką nustumta į antrą planą.

Palikite komentarą

2020-ųjų skaitiniai

2020-ųjų skaitiniai

Paauglystėje buvau visiškai panirusi į knygas, o dabar skaitau palyginus nedaug. Kurį laiką visai dėl to parinaus, bet nutariau, kad ai, nereikia per daug savęs spaust – kartais viena gera, lėtai perskaityta knyga gali laimės ir vertės sukurti daugiau negu trisdešimt pravarytų paskubomis, kad tik įgyvendintum užsibrėžtą skaitymo iššūkį metams.

Kadangi dauguma mūsų dabar daugiau negu bet kada laiko leidžiam namie, gal ir skaitom daugiau, nutariau pasidalinti savo 2020-ųjų metų skaitiniais – gal rasit čia ką įdomaus.

Palikite komentarą

„The Office: The Untold Story of the Greatest Sitcom of the 2000s: An Oral History” – labai gera knyga „The Office” gerbėjams

The Office: The Untold Story of the Greatest Sitcom of the 2000s: An Oral History

Kažkuriame iš Pralaužk vieną šaltą podcastų Airidas parekomendavo Rolling Stone žurnalisto Andy Greene sudėliotą knygą „The Office: The Untold Story of the Greatest Sitcom of the 2000s: An Oral History”, išleistą šių metų kovą. Man labai patiko serialas, labai patinka toks knygų formatas, o ir Goodreads įvertinimas labai geras, tad iškart ją ir užsisakiau. Ir tikrai nepasigailėjau.

1 Komentaras

„Žmogus, kuris žinojo viską” – daug žodžių, mažai įkvėpimo

Esu ne kartą girdėjusi įvairiuose renginiuose kalbančius Tomą Ramanauską ir Kristupą Sabolių – visada būdavo puiku. Abu juos seku viešojoje erdvėje ir žaviuosi. Todėl buvau tikra – jei jiedu prisėdo ir kartu sudėliojo visą knygą, ši turėtų būti tikra bomba. Ir su nekantrumu laukiau, kol jų kūrinys „Žmogus, kuris žinojo viską“ pagaliau pateks ir į mano rankas.* Iš anksto pavydėjau sau to puikaus laiko, kurį su ja praleisiu. Juk kūrybingumą lavint ir jį pakurstyt – vienas smagiausių užsiėmimų pasaulyje. Ir nė nenumaniau, kaip smarkiai teks nusivilt.

*(Visai užtrukau užsigeisti, nes pasaulį ji išvydo dar 2014 m.)

Sabolius, Ramanauskas
Autoriai – K. Sabolius (kairėje) ir T. Ramanauskas (zmones.lt nuotrauka)

98-ios istorijos apie žmones, kurie į pasaulį pažiūrėjo netikėtu kampu ir įgalino kūrybiškumą tam, kad sukurtų šį tą niekad nematyto ir negirdėto. Šimtas iliustracijų, kuriose menininkai iš viso pasaulio parodė kaip įsivaizduoja atrodantį žmogų, kuris žinojo viską.

Sako, žeriant kritiką, reikia pradėti nuo gerų dalykų.

Geri dalykai:

-Gražus viršelis

-Gražiai nurautos iliustracijos

O dabar – eilė tiems negeriesiems.

Žmogus, kuris žinojo viską

Negeri dalykai:

-Tekstas super mažomis raidelėmis ir net nereikia būti seneliu, kad tektų knygą prisitraukt arčiau savęs. Gal ir skamba juokingai, tačiau viso skaitymo metu tai kėlė nepatogumų. Visai nesupratau tokio dizaino sprendimo. Vizualiai gana didelio leidinio puslapiuose tuščios erdvės daug, o tekstas sugrūstas į lapo vidurį. Su regėjimu viskas lyg ir gerai, su kitomis knygomis tokių problemų nekyla.

-Kažkur girdėtos istorijos, pateiktos pačia neįdomiausia forma. Prieš pradėdama skaityti buvau klaidingai supratusi, kad tai bus asmeniniai pasakojimai, kuriais pasidalino iliustracijų autoriai, kiekvienas vis kitu.

O visgi ne.

Tai patys knygos autoriai parinko įvairiais istorijas, nutikusias skirtingose vietose ir kultūrose, skirtingais istorijos etapais. Skaitai ir atrodo, kad berašant autorius kažkas vijo. (Gal reikėjo skubėt vežt į leidyklą, kas ten žino.) Dauguma istorijų – tarsi kartą akimis permetus Wiki, VICE ir pan. šaltiniuose rastą straipsnį skubomis perpasakotas jo variantas.

Vertimas pažodinis, sakinių struktūros nelabai lietuviškos. Paviršium sklendžiantis atpasakojimas, kurį skaityt ne įdomu, o net sunku. Ilgesniam laikui nieks taip ir neužsilieka.

Perskaičiusi keletą istorijų nebenorėjau skaityt toliau. Bet prisiverčiau, nes vis tikėjaus – nu gal užkabins. Veltui.

Ir ne, sąsajų tarp pasakojimų ir iliustracijų neįžvelgiau. Tad taip ir nesupratau tokio vizualinio išpildymo užmanymo. Toks jausmas, kad iliustracijos sumestos atsitiktine tvarka. O kartais net ir erzinančiai kontrastuoja su turiniu.

Verdiktas

Daug žodžių, mažai įkvėpimo. Nedrįsčiau taip nuobodžiai atrajotų pasakojimų dėti į knygą ir ją su pasidižiavimu pristatinėti.

Goodreads daviau dvi žvaigždutes iš penkių.

Sprendimas

Galima laikyti tualete, kad atėję svečiai sėdėdami turėtų ką pavartyt. Tik gal kiek brangoka – už beveik 30eur, kiek kainuoja knyga, būtų galima kelis Happy365 žurnalus nupirkt, ten kūrybiškumo ir įkvėpimo daugiau nei čia.

 

1 Komentaras