Skip to content

Tag: Citatos

Apie tai, ką šneka žmonės vol. 3000

Ir vėl mano telefone prisikaupė sparnuotų pasisakymų, tad atėjo laikas juos išleisti į platųjį pasaulį.

1.  Gyvenimo oksimoronai:

“Mano mama nemėgo vaikų.

2. Apie sunkius rytus iš po vakar:

“Atsibudau žlugęs.”

3. Apie tai, kai liežuvis nuslysta kalbant apie koučerius:

“Jis baigęs kursus coachsurfinimo.”

4. Apie stiprų skrandį:

“Aš paskutinį kartą vėmiau kai moskvičiai baigėsi.”

5. Apie exaggeratinimą:

-O jis labai mėgsta vartoti aukščiausiąjį būdvardžio laipsnį.

-Aha, galėtų dirbti Gineso rekordų knygoje

6. Apie nepažintas teritorijas:

“Instagramas? Ten nesu buvęs.”

7. Apie skūpumą bėdoje:

“Aš turiu kas taiso indaploves, bet neduosiu.”

8. Apie įspūdį:

“Šią vasarą buvau penkiose vestuvėse. Bet vienos iš tų penkių buvo brolio, tai ten kaip dešimt gavosi.”

9. Apie nemeilę tam tikroms daržovėms:

“Baklažanas yra beskonė kempinė, kuri sukelia tam tikrą burnos sensaciją.”

10. Apie meilę tam tikroms daržovėms:

“Jis labai gražus tas patisonas, bet ne Robertas, o daržovė.”

11. Apie pagardų galią ir beskonius maisto produktus:

“Česnakas ir druska atskleidžia ir kartono skonį.”

12. Nebepamenu, kas čia buvo šnekama, bet telefone yra toks sakinys:

“Disneilendas nėra apie seksi.”

13. Apie skirtingą požiūrį į saiką:

-Tai kad jinai normaliai geria.

-Nu po trijų sustoja.

-Nu tai normaliai, ir aš ketvirtą išėjau.

-Jinai po trijų gėrimų, ne valandų sustoja.

14. Apie nesustabdomą laiką:

-Tau trisdešimt? Kada?

-Dabar.

15. Apie geraširdiškumą:

“Aš ryt jau eisiu su tokiu biču susitikti, kur jau trečią savaitę kviečia. Čia bus tokia humanitarinė pagalba.”

16. Apie įsakymus:

“Dievas sako “Neminėk mano vardo be reikalo”. Tai ankiek tu turi būt susireikšminęs…”

17. Apie lingvistinius vingius:

“Žodžio “pasibaisėjęs” antonimas yra “pasigrožėjęs.”

18. Apie išlaikytas preliudijas:

“Aš nesu greitas siųsti nx, aš užbuildinu.”

19. Apie atskirą drabužių dalių (ne)stilingumą:

“Kelnių silpniausia dalis yra ta vieta, kur jos baigiasi.”

20. Apie sunkius rytus:

“Šiuo metu aš esu galvą padėjęs ant savo rankų, o rankos padėtos ant klozeto krašto.”

21. Apie šaltibarščių mechaniką:

“Virtos bulvės yra reverse ice cubes.”

22. Apie netikėtus gastronominius minusus:

“Aš nemėgstu šerbeto, nes man nuo jo labai šalta būna.”

23. Apie netikėtus šakšukos vardus:

“Buvo pomidorų ten toj kambučoj.”

24. Apie ekstermalius verslus:

“Šiaip muzikantui mirt jaunam yra geras biznis.”

25. Apie pamirštus herojus, kurie gyvena tarp mūsų:

“Visi turi istoriją su Galkontaite.”

26. Apie netikėtus talentus:

“Man net nejauku, kaip aš gerai atidarinėju Coca Colą.”

27. Apie objektus Panevėžio mašinų turguje:

“Čia yra prakartėlė. Jei neturėčiau, gal net nusipirkčiau.”

28. Apie komunikabilumą:

“Ji tokia imli pažinčiai.”

29. Apie polinkį švęst su trenksmu ir penkiasdešimčia draugų:

“Tu matei, kaip jie ten tuos gimtadienius Panevėžy švenčia. Mes tai duok dieve netikrą zuikį iškepam.”

30. Apie savęs radimą su alum ant žolės festivalyje nieko neveikiant:

-Atsimeni, kaip sakėm, kad šiemet eisim į visokias paskaitas ten?

-Ai jo.

31. Apie visai ne creepy informacijos kaupimą:

“Man patinka žinot, kur tu gyveni.”

Leave a Comment

Apie tai, ką šneka žmonės: 35 sparnuoti pasisakymai

Dėl delikačios ir ilgiau negu būčiau norėjusi užsitęsusios situacijos su hostingo ir domeno perkėlimu kurį laiką tinklapyje nieko nerašiau. Dabar, regis, jau viskas tvarkoje ir veikia kaip ir turėtų veikti, SSL sertifikatas vietoj, tad galim judėti į priekį.

Seniai besidalinau „Apie tai, ką šneka žmonės“ citatų kolekcija. Vieni žmonės kolekcionuoja monetas, kiti – Tinderio deitus, o aš – draugų pasisakymus.

Kai blogas pradėjo boominti 2015-aisiais, tokio tipo įrašų buvo daugiausia. Vėliau informaciją pradėjau skaidyti į mažesnius gabalėlius ir dalindavausi po vieną kitą citatą. Bet dabar jaučiu, kad prisikaupė tokių visokių užrašų, kurie vieni patys klausimas ar išvažiuotų, bet juos pamiršti irgi būtų nevalia. Tai ką, važiuojam. Jūsų dėmesiui – 35 citatos įvairiausiomis temomis.

1. Apie gaudymąsi terminuose:

„Aš maniau, kad batuta – tai tiesiog moteriška batuto giminė.“

2. Apie natūraliąją estetiką ekskursijose:

„Pagalvojau, kad bus negražu gamtoje vemti, tai grįžau į autobusą išsivemti.“

3. Apie aptariamų temų diapazoną:

„Nuo R. Patisono iki patisonų.”

4. Apie tai, kaip žaviai galima sulietuvinti angliškus terminus:

„Vaikiuko dušas.”

5. Apie Sati:

-Dabar ji atrodo kur kas jauniau negu prieš 15 metų.

-Nes kvėpuoja.

6. Apie dioptrijas:

-O tai tu prieblandoj blogiau matai?

-O tai tu geriau?

7. Apie studentišką išmoningumą:

„Mes studijų metais, kai užtūsindavom mieste, neturėdavom pinigų namo grįžti, tai Snoriuke pamiegodavom, o paskui jau trulikai važiuot pradėdavo.“

8. Apie identitetą:

„Kultūrine prasme aš gėjus.“

9. Apie filmus:

„O tau patiko „Vandens svoris“?”

10. Apie Xbox technikas:

„Bet kaip tik, kuo daugiau spaudinėji, tuo daugiau laimi.“

11. Apie paros ritmą:

„Šiaip labai faina keltis su saule. Tik kad aš tik vieną kartą esu atsikėlusi su saule.“

12. Apie life hack’us:

„Jis nustojo kirptis plaukus ir barzdą, nes ten kaupiasi intuicija.“

13. Apie inovacijas:

„Aš manau, kad sapnai yra vienas geriausių žmonijos išradimų.“

14. Apie night time munchies:

„Ai, tai tu nori valgyti humusą su karštai rūkytais vištienos gaminiais?”

15. Apie diversifikuotą geranoriškumą:

„Aš šiaip nelinkiu žmonėms blogo, bet jiems linkiu.”

16. Apie įspūdžius:

„Aš buvau šokiruota nuo kultūros, nes man kultūrinis šokas buvo.”

17. Reakcijos, kuomet festivalyje pasikeičia tau palankaus draugelio-barmeno lokacija:

„Šiandien įvyko didžiulė tragedija. Mano bičiulį, kuris dirbo prie alaus, perkėlė prie burgerių.”

18. Apie supergalias:

„Žmogus yra nenugalimas, nes jam px.”

19. Apie pateisinamą neapykantą:

„Kaip aš nekenčiu tų žmonių, kurie gali valgyt kiek nori ir nestorėja.”

20. Apie saiką:

„Aš atradau tą tobulą balansą tarp kiek aš ketinau išgerti ir kiek nereikėtų.“

21. Apie santykius su sudėtingais draugais:

„Mes turėtumėm gauti Nobelio Taikos premiją už tai, kad jį pakenčiam.“

22. Apie poros paieškas:

-Tai gal tu bičą susirasi kaitavimo mokykloje?

-Peltakiavimo būrelyje.

23. Apie ZEN:

„Šiaip džiaugsmas yra labai siektinas dalykas.“

24. Apie lakią fantaziją pietų metu:

-Gal nori mano bandelės?

-Ar tai metafora?

25. Apie terminologiją:

„It‘s not rape if we both cry.“

26. Apie judesio įpročius:

„Aš niekada pečiais nešoku.“

27. Kaučina draugai:

„Nedaryk nieko, ką aš daryčiau.“

28. Apie pilnatį:

„Jis yra kosmonautas. Jis turi interesų mėnulyje.“

29. Apie užsidariusias duris ir atsivėrusius langus:

„Prarasi teises, laimėsi walking challenge.“

30. Apie dienos skynimą:

„Pas mane yra draugų, kurie iš gyvenimo… Nu, tiesiog ima ir paima.“

31. Apie Faithless Insomnia:

„Po šitos dainos pusė kiemo emigravo. ”

32. Apie ypatingus giminystės ryšius:

„Senelio tėvo draugas.”

33. Apie saviraišką:

„Jis ten varė, kažką šūkavo, žiauriai save ekspresino.”

34. Subtilios patyčios iš labai seno draugo telefono:

„O šitas telefonas tau leidžia ką nors followinti?”

35. Apie stilių:

„Nori, parodysiu kaip man netinka kepurės?“

Iliustracijos – Tumblr lobynai.

Jei tau patinka mano blogas, padėką ir paramą gali išreikšti tapdamas mano patronu štai čia.

2 Comments

“Viešnia iš šiaurės”: liūdna pasaka apie gerumą ir tikrus dalykus

Man regis, ne vienam taip nutiko, kad po mokyklos ar universiteto skaitymo įpročiai nuėjo kažkur šalin ir net ir didžiausieji skaitytojai tai daro kur kas rečiau. Todėl pastaraisiais metais išsikėliau tikslą skaityti kuo daugiau knygų. Bent jau tikrai daugiau negu skaitydavau anksčiau. Neslėpsiu, didelę įtaką daro žmonių, kuriuos laikau autoritetais, aiškiai išreikšta meilė literatūrai. Aš irgi noriu būt tokia protinga, kaip jie, todėl skaitysiu. Skaitysiu daug ir įvairią literatūrą. Ir bandysiu karts nuo karto įspūdžiais pasidalinti.

Taigi, mano tėvų lentynoje A. Vienuolio „Viešnia iš šiaurės“ seniai traukė akį. (Tas minimalistiškas ir labai gražus viršelis. Ir pavadinimas gražus.) Bet į rankas vis neėmiau. (Galbūt bijojau, kad senoji literatūra bus nuobodi ir gremėzdiška.) Iki gruodžio. Buvau Panevėžy ir ieškojau, ką veikt ir va, pagaliau pribrendo reikalas.

Tai – tragiška lietuvaitės Aldonos, kuri būdama dar vaikas su tėvu prieš pat Pirmąjį Pasaulinį karą atvyko į Italija, istorija. Siužeto posūkių nedaug, veiksmo irgi, bet knyga man labai patiko. Ilgi, išsamūs vietų, žmonių, situacijų aprašymai, tobulai sudėlioti tam, kad skaitydamas pajustum tą liūdesį, kuriuo persismelkęs pagrindinės herojės ir jos kely sutinkamų žmonių gyvenimai. Beprotiškai, be galo, be krašto liūdna knyga, su mažyčiu krislu vilties. Bet ir tos mažai.

Tai kodėl man taip patiko?

Bene labiausiai žavėjo senovinė, kiek komiška, bet tuo pačiu labai jauki lietuvių kalba. Daugybė niekad negirdėtų, arba kažkur gal ir matytų, bet šiais laikais jau nebevartojamų žodžių. Keistos, kartais primityvios, kartais pintai susuktos sakinių struktūros. Be to, labai sužavėjo kūrinio paveikumas. Tiesa, kelissyk pasijutau kaip kadais vaikystėje žiūrėdama kokią muilo operą, tik čia buvo kur kas kokybiškesnė to versija. Nepamenu, ar gyvenime esu verkusi skaitydama knygą, užtat eidama į šios pabaigą blioviau kaip vaikas. Esu šventai įsitikinusi, kad meno kūrinys neprivalo tik linksminti, o jo gerumą dažnai parodo gebėjimas paveikti prie jo priartėjusį meno „vartotoją“. Kai knyga priverčia permąstyti vertybes, gerai pagalvoti, kas yra gerumas, kas svarbu, kaip sunkiai gali žmonės gyventi ir vis tiek vilties neprarasti, ir kaip nė už ką gyvenime nereikėtų visko imti for granted, jaučiuosi nuginkluota ir tuo susižavėjusi.

Taigi, A. Vienuolio „Viešnia iš šiaurės“ – tai pasakojimas apie gerumą, tikrus dalykus ir nuostabi galimybė pasigrožėti ketvirtojo dešimtmečio lietuvių kalba. Nelengva buvo skaityt dėl visų tų stiprių emocijų, kurias ji išjudino, bet perskaičiusi džiaugiuosi, kad tai padariau. Beje, lengvai įsivaizduočiau šį kūrinį ekranizuotą, kaip kad britai į ekraną yra perkėlę ne vieną romantinį Jane Austen romaną. Gal net ne filmo, o mini serialo pavidalu.

Mergytė ištiesė savo šiltas rankutes ir švelniai paglostė tėvą per skruostus. Ir kokia ji jam tą valandėlę pasirodė brangi ir meili, kad Tijūnaitis, prisiglaudęs savo veidu prie jos užkaitusių veidelių, mintyse prisiekė sau viską viską, visą savo gyvenimą atiduoti jai, ir tik jai, ir visa padaryti, kad tik ji užaugtų sveika, graži ir būtų laiminga. Ir didelis, didelis, malonus uždavinys gyvais paveikslais atsistojo jo akyse.

Kai sugrįžo į savo kambarius, vakaruose sėdo saulė. Sinjorina Aldona pirmą kartą savo gyvenime pamatė tokį gražų saulėlydį: visas vakarų krašto dangaus plotas buvo persunktas skaisčiais raudonais dažais. Skersai tą žydinčių raudonų aguonų lauką, iš pietų vakarų į šiaurę, buvo išvarytos ilgos vagos ir atrodė it suversti raudonos, pajuodusios bronzos klodai. Ten, kur tie klodai-debesėliai buvo storesni, ir vagų velėnos buvo tamsesnės. Plonesnėse vagose matėsi pailsi siauri akivarai, it tirpyto aukso pripildyti ir išblėsusiomis žarijomis padėti. Tarp tų akivarų ir suverstų bronzos klodų smego gilios mėlyno dangaus prarajos.

Leave a Comment