O šiandien buvo juokingas dalykas. Nuėjau pas daktarę, sutarėm, kad vėl šiek tiek pjaustinės, seselė nuvedė į operacinę, paguldė ir pasakė, kad tuoj grįš. Atsiguliau, laukiau laukiau, finale užsnūdau. Atsibudau po pusvalandžio – niekas taip ir neatėjo. Mane tiesiog va taip ėmė ir pamiršo operacinėje, prikrautoje vaistų ir visokių kitokių mandrų dalykėlių. Teko nueiti ir priminti, kad hmm, chebryte, aš vis dar čia. Prapjovė, po oda įgrūdo kažkokį dalykėlį ir sutvarstė, todėl ir toliau visi viešajam transporte spokso į mane (ko visai nesitikėjau mieste, kur pamatyti galima viską, viską, tai mano užklijuotas veidas – tik smulkmena!). Pasidarysiu kaip koks Nelly, kuris visą gyvenimą su pleistru, cha.
Tai taip va ir gyvenu. Grožio peilis, reality show Namai (toliau sėkmingai išjunginėju kambarioko paliktus el. prietaisus), Skrydis virš gegutės lizdo ausinuke, piešiniai per paskaitas, lauktuvių pirkimas ir penktadienio oro prognozių tyrinėjimas su baime akyse, nes gismeteo rašo, kad bus sylno snieg, o va šeštadienį tai jau jasno jasno.
Truputi irzli, truputi nesusipratus, šiek tiek trapped ir visai ne cheerful.
Ir dabar jau šviesesniais plaukai vėl. O šiaip tai šnipšto laikas tęsias. Mirkt mirkt ir dienos nebėr.
Tiesa, pastebėjau, kad žmonėms būna visuotinės fazės. Būna va, fazė, visi eina plaukų tvarkyt it susitarę; kitąsyk – visi vėluoja; šią savaitę dėstytojams fazė netaisyt mūsų darbų. Tiesiog va taip.
Man jau veik atostogos, tik kur jas dabar man dėt?
“Words do not express thoughts very well. They always become a little different immediately after they are expressed, a little distorted, a little foolish.”
Jei esi HIMYM fanas, kaip aš, turbūt atkreipei dėmesį į jų labai taikliai ir gerai suformuluotą mintį apie žmonių antrininkus. Jei nežinai, trumpai paaiškinsiu – serialo herojai vis pamato kurio nors iš draugų antrininką gatvėje. Tas žmogus nebūtinai turi identiškai atrodyti, tačiau tam tikri bruožai turi būti velniškai panašūs. Turiu labai lakią fantaziją ir šiaip, gerai įsimenu veidus, pažįstu daug žmonių, todėl antrininkus (draugų, įžymių žmonių) matau nuolat. Kartais ant kitų žmonių matau, kaip kai kurie atrodys senatvėj. Nepatikėsi, bet šiandien susipažinau su kambodžiečio Diesel iš Bruno antrininku. Jis iš Tailando ir jo vardas Namnim (beveik Niam Niam). Jis, man atrodo, irgi nelabai į mergaites žiūri, visada maigo savo aifouną ir šiaip toks smagus smagus. Sunku nupasakot.
O kambarioko nauja mada – išeiti iš namų ir palikti degančią šviesą.
Aš tai vaikštau va mieste, skaitau visokius informacinius pranešimus, užsirašau ir namie pasižiūriu, ką reiškia. Šiandien guglinau va pvz. Katze gefunden. Sweet. Būti šalyje, kurios kalbos nesupranti – tarsi apgraibom vaikščioti prietemoje – lyg ir matos, be ne visai.
Dar vienas pastebėjimas – čia ant sniego pila ne smėlį ir ne druską, o žvyrą, todėl batai baltom dėmėm nenusėti, bet užtat padai pilni akmenukų, nes įsitaisiau tokius su kerzų tipo padu. Tiesa, dar man labai sunku lėtai judėti minioje, nes čia niekas neskuba, o aš skubu visada. Visi čia juda it sraigės, sakyčiau, gal net įkaušę sraigės, nes nuolat užgriūna koks praeivis nesusipratėlis. Jei čia taip, tai kaip tuomet Estijoj? (lievas bajeris, minia šėlsta, uuu).
Man liūdna nebeturėti šviesių plaukų, jie dar pasiplovė, tai tokie šviesiai rusvai žalsvi (neteisingai pageltusio medžio lapo spalvos), todėl ant dienų bus imamasi veiksmų. Norių naujų šmutkių visokių (vakar ieškojau, jau taip nieko nėr, nu jau taip nieko nėr), taturovkės ir linksmo Kalėdinio šėlsmo. SOON.
Šiandien antradienis, o antradieniai faini, nes išeina naujos Gossip Girl ir HIMYM serijos. Neriu į savo žemišką būvį, tschuss.
Taigi, reality show tęsiasi. Kambariokas persikėlė į naują levelį – dabar mėto picas ant žemės ir įsigudrino valgyti mano maistą. O tai, kaip žinia, vienas baisiausių nusikaltimų, kokį galima sugalvoti prieš mane. Nepagalvok, kad aš kokia bjaurastė, kuri gaili artimam savo kiekvieno kąsnio. Ne, toli gražu, su visais buvusiais kambariokais (o jų gyvenime jau buvo nemažai) be jokių parkių dalindavomės maistą, bet dabar, kai laikausi dietos ir skaičiuoju kiekvieną kąsnį, niekas labiau nesuerzina nei to, ką buvau susiskaičiavusi valgyti, nebuvimas. Juo labiau, šiuo metu dar ir labai taupau, nes noriu bent kažką parvežti chebrytei Lietuvoje Kalėdoms. O be to, jis man anei joks draugelis! Jis, netgi sakyčiau, antidraugelis. Kadangi geria kasdien, tai net šnekėt su juo labai nemalonu, nes tvoskia kvapas kaip iš neprabangios aludės stoties rajone. Nepamirškime ir to fakto, kad jis jaučia nenumaldomą poreikį šnekėtis su žmonėm priėjęs prie jų kaip įmanoma arčiau. Iš tiesų, visi mano pokalbiai taip ir atrodo – jis artėja, aš tolėju. Non stop. Aš, žinoma, jau net nebekalbu apie tai, kad einu iš paskos ir išjunginėju visus įmanomus elektros prietaisus, prieš miegą dar papildomai apeinu visus namus, nes čia su juo tai nežinosi. Man labai labai labai baisu, kad jis gyvens tris dienas vienas po mano išvažiavimo, nes jau piešiu mintyse visus baisiausius įmanomus variantus. Išvažiuojant reikės gal suslėpt viską, nežinau. Aj, tiesa, dabar jis man kasdien sako “What’s up, DUDE”. DUDE, ane.
(Kambariokas nusprendė išnešti butelius – aš nuoširdžiai sunerimusi, kas blogo gali nutikti šioje situacijoje.)
O aš tai va, džiaugiuos paskutinėm 21-erių metų mergaitės dienom ir organizuoju gimtadienio vakarėlį. Vyyy. Kažkaip jau laukiu, kada namo, nes čia toks durnas laikas dabar – prieš atostogas visi lazy, o kadangi vokiečiai nepratę prie tiek daug sniego, tai kas antras panikoj ir nedarbingumo būsenoj.
“…Belieka sutikti, kad gyventi sunku ir su vyrais ir be jų. O metams bėgant paaiškėja, kad gyventi sunku ir su vyrais, ir be jų. O metams bėgant paaiškėja, kad laimės neatneša joks vyras.Gali atnešti galvos svaigulį ir norą vėl laikytis dietos, gali užtaisyti naują vaiką ir taip toliau, bet laimę?.. Tai tik moteriškos brandos padarinys. Ir laimingas gyvenimas sykiu priklauso nuo išlaikomos distancijos: ten tavo, o čia – mano. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti. Nes daugumos vyrų geriau visą gyvenimą ilgėtis nei turėti vien sau.“
“Kai filme herojė, skambant ištęstai muzikai gurkšnoja vyną ir žiūri į lango stiklu riedančius lietaus lašus, ir kamera lėtai apsisuka aplink, tuoj pat parodydama tą, apie kurį ji svajoja, tokį pat liūdną – žinoma, žavu, bet tai visai kas kita, nei pasiilgimas, kurį patiri realiai, nes nuo išgerto vyno apsisnargliuoja nosis, ir visai neaišku, ką veikia tas kitas, gal ramiausiai išgyvena santykių su žmona renesansą ar sako “zuiki“ visiškai svetimai blondinei, nes dabar pajuto išdavikiško dulkinimosi skonį ir bando atsigriebti už visus ištikimus metus – o tai įsivaizdavus nosis apsisnargliuoja dar labiau.“
“Vyras, vieną kartą išėjęs, išeis dar nesyk – nes dar nesyk sugrįš.“
“Apie futbolą: kai Rokas buvo mažas, jį draugai kviesdavo žaisti futbolą, bet jis neidavo, nes norėdavo, kad jį įkalbinėtų, todėl jį įkalbinėdavo – bet kuo labiau stengdavosi, tuo labiau jis užsispirdavo neiti, ir galiausiai likdavo namie prie lango ir verkdavo žiūrėdamas, kaip kiti žaidžia be jo. Nes jam niekada nereikia to, ką gali gauti.“
“Tik neatsakyta meilė gyvena, tačiau joje visada slypi suicidinė tendencija.“
U. Barauskaitė “Dešimt“
Taip yra, supranti.
Buvau šiandien dinner party, kai atsisveikinėjau su šeimininkais, kambariokas jau miksavo martini su grapa ir teigė, jog skonis kaip jagerio. O aš šiandien net pagaminau tinginį visiems ir pirmą kartą gyvenime valgiau steiką su krauju. Sorry, draugai, aš lieku prie miusli, apelsinų ir jogurto – ne man tokie delikatesai. Ryt galėčiau eiti į kalėdinį turgelį, bet man šalta, todėl eisiu, kai jau tikrai reikės. Šiandien skambinau į Lietuvą, pašnekovai rėkė, kad žiauriai laukia, kada grįšiu. Kai kas jau dienas skaičiuoja. Gera dėl to nesvietiškai. Negaliu patikėti, jog liko mažiau nei pora savaičių. Tai tiek naujienų iš mūsų fronto.
We use cookies to ensure that we give you the best experience on our website. If you continue to use this site we will assume that you are happy with it.
