Pirmyn į turinį

Mahila Straipsniai

Horoskopas oho

Nuo ketvirtadienio prasideda įdomių susitikimų, neįtikėtinų pažinčių ir įspūdingų kelionių laikas. (Va va, kaip tik einu į Berlin Fashion Week renginius). Iš giminių ar saviškių gausite dovaną, atversiančią naujas pripažinimo ar studijų galimybes. (Giminės ir saviškiai atvažiuoja greitu metu!)

Po 22 d. tarsi atgimsite, užsidegsite it laukiniai kūrybiniu ir sportiniu azartu, ateinantį pusmetį labiau rūpės meilė, savireklama ir azartas.

Užsikrėsite pirkimo manija, keisite senus drabužius ar daiktus naujais. (Kaip tik nusipirkau naujų šmutkių visokių). Padidės išlaidos dėl iš toli atvykusių svečių. (Garantuotai.)

Savaitgalį daug bendrausite su draugais, bendraminčiais, žibėsite visuomenės elite. (Fashion week, tai žinoma!)

Investuosite didoką sumą į veido grožį, stilių, šukuoseną, dekoratyvią kosmetiką. (Vakar pudrą kaip tik pirkau.)

Mažėja bendras organizmo atsparumas išorės veiksniams, silpnėja imunitetas. (Antra diena sukas galva ir žvaigždutės akyse.)

Prasideda didžiosios meilės pusmetis, kai žavėsite priešingą lytį, tapsite daugumos garbinamu ar mylimu žmogumi, vakarėlių ir renginių virtinėje lengvai sutiksite svajonių mylimuosius. (Pagaliau, pagaliau.)

Padidėja netikėto pastojimo tikimybė – pasirūpinkite apsaugos priemonėmis, kol jos dar neuždraustos katalikų ortodoksų. (Ne ne ne.)

Sveikiname! Pagaliau po metų tūnojimo namuose išbrendate iš depresuojančių keistuolių klano. (Tai reiškia, gal, kad nebetupėsiu namie visą savaitgalį, kaip praėjusį?)

Man tik toks klausimas iškyla, ar čia man galioja, jei jau aš beveik oficialiai gyvatnešys? Tiesa, aš netikiu horoskopais, nepamiršk. Bet laukiu nesulaukiu atgimimo ir svajonių mylimųjų, whahahaha.

Palikite komentarą

Tolimos šviesos arba bet tai kaip tau mano naktys

Ką tik baigiau žiūrėt taip išliaupsintą lietuviškąjį ‘Artimos šviesos‘. Nea, nu sorry, bet tikrai neverta buvo sukt dar vieną nuobodų lietuvišką filmą, kur iki dviejų valandų ištempiama tai, ką buvo galima pasakyti per dvidešimt minučių.

Žinai, dar juokinga ir tai, kaip klaikiai ten parodomas tas naktinis gyvenimas. Ir nesvarbu, pirmadienis ar geltontadienis, viskas yra kitaip. (Taip taip, viskas ten apie mašinas, driftus, etc, bet!) Manom akim viskas yra kitaip. Ir patikėk tu manim, žinau, ką šneku – ne veltui pusę metų dirbau kazino, kur ir verda tas visas naktinis gyvenimas, ne veltui tiek prasiblaškyta (visai be tikslo ir neaišku, kodėl) naktim ir po Panevėžį ir po Vilnių ir šiaip po pasaulį. Visgi vakarėlių stažas nemenkas, ir tų tokių, kai iš namų išeini pusę keturių, nes prepartis užsitęsia. Naktinis gyvenimas mano akimis – tai ne kava iš statoilo, tai – kažkas daugiau. Tai paskutiniai paryčių naktinėtojai, klejojantys ieškodami kelio į namus, tai – prostitutė Loreta, kuri it niekur nieko įžengia į lošimų salę ketvirtą ryto tokia poza, it būtų ėjusi iš darbo ir lyg tarp kitko užsukusi pas mus, tai – nesibaigiantis afterpartis, nusikeliantis į kitos dienos pietus, kai žinai, jog aštuntą ryto baigęs darbą dar rasi tuos paskutinius bepročius, tai – antakalnio sodai, kur pabudęs regi, kad kiti dar nemiega, tai – tauro kalnas, kur net ir šeštą ryto stringi eilėje, tai – užsidarę barai ir lėbavimas su jų šeimininkais, tai – nesveikas taksistas, vežantis mus į policiją, nes jam šiandien bloga diena, tai – pilaitės ežerai nakčia ir aplink juos besisukiojančios lapės, tai – šokiai su vyno taurėm ir aukštakulniais tiesiog gatvėj, kai pradeda kursuoti pirmieji troleibusai.

Vardinti galima be galo, bet visi turim skirtingas istorijas, kuriomis piešiam savo suvokimą apie naktį mieste. Maniškis ne toks pilkas, kaip parodo filmas, maniškis pilnas herojų ir nesuvaidintų siužetų, kur saulei švintant žinai, jog dar visko gali nutikti. Maniškį sunku net žodžiais nupasakot, turi eit su manim naktinėt.

Palikite komentarą

Apie džiaugsmus, kurie buvo ir bus

Pažadėk, labai prašau, pažadėk man, kad tie gerieji laikai, apie kuriuos šiąnakt nepaliauju galvot, dar ne kartą pasikartos ir dar labiau džiugins. Pažadėk, kad dar klyksim ir spiegsim ir rėksim iš laimės.

Tu net neįsivaizduoji, koks nuostabus mano gyvenimas so far. Taip, man dabar ne laimės dienos, taip, būna, kad realybė kanda, bet, po šimts, vartau tūkstančius nuotraukų, klausau šimtus dainų ir prisimenu ir džiūgauju iki ausų išsišiepus – kokia aš jauna ir kiek daug gero aš jau patyriau! Nepamatuojamo šėlsmo savaitgaliai, savaitės, dienos, naktys, vaje, kokie mes bepročiai! Aš dar visai nenoriu užaugti, dar eikim paryčiais link namų susivėlę. Pažadėk, kad per daug negalvosim, daugiau darysim, mažiau kalbėsim ir nieko nebijosim.

Pažadėk man grožį ir geismą, pažadėk.

Palikite komentarą

Princesei depresija

Antiek vakuumas galvoj, kad net žodžių neturiu. Ant nosies milijonas deadline‘ų ir streso. Aš neturiu valios, aš tingiu, aš nieko nenoriu. Noriu guminukų, spalvų, švaros, rūbų, kvepalų ir vakarėlių.

Esu vienas nelaimingas karaliukas savo sostelyje, aplink spalvų ir linksmybių mažai, man neįdomu. Mane užkniso šitas visas balaganas visur mieste, lietus, dargana ir paviršinis bendravimas su žmonėm. Galiu kažkur eiti, bet neinu, nes mane migdo šabloninis bendravimas, mane nervina tai, kad nuoširdžiai čia juokiausi gal tik kartą, o kiti kartai, išprovokuoti balso iš Lietuvos, nesiskaito, mane žudo tai, kad čia nesirūpinu savimi, nes neturiu, prieš ką būti graži, man tiesiog nesvarbu, ką žmonės pagalvos, nes niekas nepagalvos nieko, mane nervina skaičiuot kiekvieną centą, nervina nepastovumas. Taip, man kaip tai gėlei žvėriškai trūksta dėmesio. Kur tie laikai, kai grožis ir geismas sklandė ore?

Braškių ir šampano, greičiau, alpstu!

4 komentarai