Pirmyn į turinį

Mahila Straipsniai

Savaitgalio mišrainės spalvos ir atspalviai

Nors ir šventės, šįkart savaitgalis apsiėjo be mišrainėm nukrautų stalų, masinio apsirijimo ir trijų dienų maratono po barus/klubus. Buvo visko, bet saikingai, o ir pailsėt pavyko.

„Burbulio vyninė“ ir degustacija joje yra labai gerai. Gerai ir tai, kad užsidaro 23:00, kol visuomenė dar nespėja įsisiautėti ir oriai apleidžia patalpas.

Į tą vyninę užsukęs R. Paksas ir jo sėbrai yra įdomu. Ypač kai Pakso draugeliai nemandagiai elgiasi su aptarnaujančiu personalu, sako tokius sakinius kaip „Man sidro, nes jis kainuoja nieką.“; „Kaip aš nekenčiu GĖJŲ. Negaliu.“

Fun fact: Ar žinojote, kad 2002m. rinkimuose Irake Sadamo Huseino kampanijos daina buvo „I Will Always Love You“ tik arabiškai? Mes nežinojom.

Ar jau matėte naują „Breaking Bad” kūrėjų serialą „Better Call Saul”? Nematėte? Tai pažiūrėkit.

Savaitgalio išminties perlų top 3:

  1. „Man nereikia išmaniojo, aš ir taip žinau, kada į troleibusą nueit.“
  2. „Aš žiauriai nemėgstu smėlio. Nebent retkarčiais, jei yra proga.“
  3. „Aš longailendą visada dvigubą imu, nes tada jau girdi, ką geri.“

Ta saulė kaip gerai spigina, ką.

Palikite komentarą

Apie tai, ką veikti, kai yra laiko

Nežinau, kaip jums, bet man, po įspūdingojo 2014-ųjų švenčių sezono (prasidėjusio 12 18, pasibaigusio 01 02) vis dar nesinori eiti nei į miestą, nei į barą, nei į klubą, nei į šokius. Mintys apie alkoholį apsiriboja vienu – dviem alaus prie tv, o ir tie nėra būtini. Į lauką eiti dar šalta ir tamsu. Darbe viskas kaip ir visada, nei per daug įtempta, nei pernelyg ramu. Jau seniai nežiūriu TV, bet šiemet pasižadėjau sau nebeskaityti ir naujienų portalų, ką sėkmingai ir darau. Apima jausmas, kad turiu baisiai daug laisvo laiko.

Kai taip nutinka (ir nustembi sau, kaip čia dabar?), iškyla klausimas: TAI KĄ VEIKTI? Dalinuosi savo veiklos idėjomis, kurių spėjau prisigalvoti sau.

Žiūrėkit filmus. Žiūrėkit serialus. Ateis vasara ir tikrai nebus kada peržiūrėti visų Seinfeld/Boardwalk Empire (iki 4 sezono)/Parks and Recreation (iki 5 sezono)/House of Cards serijų, kurias pamatę tikrai praplėsit akiratį ir bendrą išsilavinimą. Arba bent jau pasimėgausit geru produktu.

Eikit į protmūšius. Akiratį ir bendrą išsilavinimą tikrai praplėsit. Pasirodo, su draugais galima ne tik tūsinti, bet ir galvoti. (Žinau, kad tie, kurie jau ilgus metus tai veikia, pagalvos, kad pasiūlymas pernelyg elementarus, bet patikėkit, yra tokių, kurie niekad nebandę).

Eikit į kalbos/makiažo/virėjų ir pan. kursus. Jei išeiti iš namų – per sunki užduotis, atsisiųskit apps‘ą ir mokykitės kalbos bent šitaip.

Išsilaikykit teises pagaliau, dėl Dievo meilės, kiek galima atidėliot.

Eikit sportuot. Arba sportuokit namie. Jei sportuosit namie, valios prireiks kokius 10k daugiau nei išėjus iš namų, bet įmanoma. Įsijunkit youtube, prisipirkit priemonių (ne, ne treniruoklių) – kilimėlį, kamuolių, gumų ir pažiūrėkit kas iš to išeis. Jei neišeis, eikit pas profesionalus.

Skaitykit. Viską, ko dar neperskaitėt. Aš žinau, kad sėdėti fb visada yra lengvesnė vilionė, bet kaip gera ir oru sau suvokt, kad įsijautei į gerą knygą, o ne į buvusios meilės fb stalkinimą.

Gaminkit. Jei ir taip gaminat, pasidomėkit, gal galima gaminti sveikiau, įdomiau ir įvairiau. Pradėkit virti sriubas.

Išrūšiuokit visus namie esančius popieriaus lapus.

Ištrinkit visas nereikalingas sms žinutes, priminimus, emailus, failus iš kompiuterio.

Susitvarkykit desktopą.

Susikurkit taupymo planą. Išsikelkit sau tikslą ir sistemingai jo siekite. Ieškokit būdų išleisti mažiau pinigų, o sukrautus kalnus atsidėkit vasaros kelionėms.

Apsiimkit pavaduoti sergančius kolegas. Prisiklijuosit dar šiek tiek prie vasaros kelionių.

Eikit į muziejus, galerijas.

Tepkit veidus kaukėmis, nagus, plaukus ir ragus – aliejais, šveiskit ir tepkit odą.

Susisiūkit (arba nuneškit susiūti) visus įplyšusius rūbus, kurie atidėti būtent šiems laikams.

Nueikit pasitikrinti sveikatos. Nebijokit pasirodyti paranojikai, įpraskit nelietuviškai profilaktiškai tikrintis sveikatą kasmet. Kažkada sau padėkosit.

Išrūšiuokit visus namie esančius drabužius ir grūskit lauk tuos, kuriuos atsidėjot tiems laikams, kai suplonėsit.

Kurkit. Rašykit. Tapykit. Lankstykit.

Arba, jei visi mano pasiūlyti variantai išeikvoti, kaip mano labai gera draugė man kartą patarė – kurkit cheminį elementą.

Aš žinau, mėnuo-du ir man šitas ramybės etapas praeis, bet kol kas viskas štai šitaip.

Palikite komentarą

Apie originalumą

Būti originaliam šiais laikais nežmoniškai sunki užduotis. Kartelė kasdien kyla aukštyn. Ir visgi, galima surašyt ilgą atmintinę, ką daryt jau tikrai tikrai nėra originalu. (Mano žodžiais tai būtų išreikšta „ŽIAURIAI originalu“. )

Žiauriai originalu dėti tą video, kur M. Papinigis sako „Dalbajobas.“

Žiauriai originalu išgirdus, kad kažkas buvo Amerikoj, sakyti „Amerika – mano svajonių šalis.“

Žiauriai originalu barzda ir riesti ūsai.

Žiauriai originalu forsquare’int (t.y. užsichekint, nes forsquare, man regis, jau truputį merdėja) sporto klube, MKIC bibliotekoje arba fancy restorane. Patirtis rodo, kad, jei žmogus kažkur lankosi dažnai, jis ten nebeforsquare’ina.

Žiauriai originalu Pando pants tos languotos. Man regis, Lietuvos rinkai jų pagaminta koks 1mln vnt.

Žiauriai originalu užsirišti skarelę, kaip pas Žemaitę ant lito ir žvilgsniu teigi, kad tai stilinga ir deep.

Žiauriai originalu žmogui ieškant, kaip nuvykti į kitą miestą, komentuoti, kad „Veža autobusai“.

Žiauriai originalu daug daug tatuiruočių. Nesvarbu, kas tu bebūtum. Nesvarbu, tinka, ar ne.

Žiauriai originalu po kažkieno postu komentuoti „Aš pirmas“.

Žiauriai originalu yra po žmogaus su akiniais nuo saulės dėti gabalą „I Wear My Sunglasses at Night“.

Gal kažką pamiršau paminėti?

P. S. Jei penktadienį ant NDG apie 19val. kas nors būtų numetęs bombą, Vilniuj nebeliktų nė vieno hipsterio.

Donatella says hello.

Palikite komentarą

2014-ųjų Geriausieji

Be ilgų įžangų – prašom.

Metų iššūkis: Kai dirbi tris darbus ir dar mokais.

Metų inside tūsas: Šiemet daug – Naujakas (visos gyvenimo spalvos), pavasario savaitgaliai pasitinkant saulę, preliudai Palangos Tiškevičiaus rūmų parke, pasibaigę mirkimu į ryto jūrą, Nidos vingrybės, vasaros uždarymas aka Zombie Nation ir gimtadienis.

Metų festivalis: Vis tiek Sūpynės.

Metų erdvė: Kablys.

Metų personažas: Lorde.

Metų DJ: Daugvinas.

Metų katiukas: Pūka-Kaligula-Pūkutysla

Metų vieta valgyti ir apšnekėt visą pasaulį: Gal Blusynė (kai imi penktą užkandį ir nori šešto, tai reiškia, kad su maistu ten labai gerai), Cactus, Cozy.

Metų netikėtas miestas: Tbilisis.

Metų koncertas: Trentemoller.

Metų trauma: Kai turi 7.9, o dėstytoja išveda 7, kad vdrug negautum stipkės.

Metų glušuva: Kai literatūros profesorius nėra girdėjęs apie Chuck Palahniuk „Fight Club“.

Metų tarybų Lietuva aka sustojęs laikas: VU anglų filologijos katedra ir 13◦ C auditorijose.

Metų kančia: Individualios veiklos dokumentacijos tvarkymas, viešasis transportas.

Metų Why?: Gluck‘o uždarymas.

Metų staigmena: Ryža galva. („Čia tau taip netyčia gavos, jo?“)

Metų antitipažas: Visi žmonės, kurie apie tai, kad į susitikimą neateis, praneša iki jo likus maximum valandai (nes smarkiai susirgo ir nepajuda, nes yra susitikime, nes išvažiavo į užsienį);

Metų pamoka: Studijos.

Metų copy cat: Alanas Chošnau, panoręs būti Gahanu.

Metų viešas tripas: „Automobilį taranavęs briedis nėrė į upę“.

Metų proto lavinimas: Vis dar protų mūšiai.

Metų orientacija: Šimtu procentu BI.

Metų gėrimas: Borjomi neribotais kiekiais.

Metų seilėtekis: Bobby Cannavale.

Metų akcentas: Pardavėja Panevėžio „Gausoje“ Marijonų g. „Bili tik tau gerai“.

Metų serialas: Shameless, Breaking Bad, Boardwalk Empire.

Metų filmas: The Wolf of Wall Street, Gone Girl, Searching for Sugar Man, The Prisoners.

Metų įžūlumas: Kai atjungia šaltą, o po to ir šiaip visą vandenį.

Metų sprendimas: Nusimest naštą nuo pečių ir neleist, kad tau knistų protą.

Metų replika: „Iš kur TU žinai Die Artwood? Tokia rimta atrodai.“

Metų išsišokėliai: Kai Anykščių miesto šventėj valgai kilimą iš serbentų ir skambini varpais.

Metų ėjimas prieš gamtą: Balandėliai su žuvim.

Metų baliauninkas: Vidmantas.

Metų redakcija: Kai firmos „UPS” pavadinimą pataiso į „Oi”.

Metų paklydimai: Kai taksistams reikia papasakoti, kaip važiuoti iki vietos. Kažkaip šiemet vos ne kas antrą kartą įsėdus.

Metų respiratorius: Tas Vilniaus rudeninis smogas.

Metų kokteilis: Beergarita.

Metų beibifeisas: Kai perkant izotoninį gėrimą prašo dokumento.

Metų muzika: Pulp, The Libertines, Pixies, Babyshambles, The Kills, London Grammar, Block Party, Future Islands, Chinawoman, Pet Shop Boys,

Metų gabalai parymot: Whitney Houston – My Love is Your Love, Todd Terje – Johnny and Mary, Saint Etienne – Only Love Can Break Your Heart, Sohn – Tremors.

Metų gabalai pariaumot: Zombie Nation – Kernkraft 400, Girių dvasios – Gaubia, Antoine Rouge – Tapioca Island, Headman – It Rough, Tiga – Bugatti, New Music – Warp ir vis dar Supermayer – Two of Us.

Metų maistas: Ananasas.

Metų vertimas: Retard – dvokla.

Metų rojus: Namai.

Metų kvapas: Narciso Rodriguez.

Metų padavėjų perliukai: „Be šansų“, „Chebra, tikrai nedalysiu sąskaitos į šešiolika dalių“, „Nėra ir nebus“.

Metų savigyna: Erkę uždusint lašiniais.

Metų įkvėpimas: Dėstytojų kartojimas „Pagalvokit, ar tikrai atėjot ten, kur reikia“.

Metų žodis – vemalas: Nėštukės ir ryškutės.

Metų wtf: Kai „Šnekutyje“ šeštadienį, 22:00 groja „Kaukės“ soundtracką.

Metų alfa vyras: Kai sporto klube dirbi pavyzdžiu.

Metų neregėta Lietuva: Santariškių klinikos.

Metų Citatos: Apie spirales: „O žiauriai populiaru įkišti į gimdą magnetą?“; „Instagram is tweeter for people who can‘t read“; apie vyriškumą: „Tik bobos važiuoja siūt žaizdų“; apie veiklumą: „Feste nieko nėr blogiau už workshop‘us“; apie tradicijas: „Jei jau lėktuve plojat, tai ko taksi neplojat, kai daveža iki tikslo?“

Metų spėjimas: „-Spėk, koks mano mėgstamiausias filmas

– „Ponas Bynas on Holiday“?“.

Metų kąašžinau: Kai žmogui 30+, bet vis tiek prisistatinėja nick‘u.

Metų lyricsai: „Širdys susilieja, lūpos suartėja, kaip tave mylėti, mano prakartėle?“; „Šviečia šuniukas į duris“.

Metų fotošopas: Kai butų skelbimuose 12m2 caro maro laikų bendrabučio tipo butas Krasnūchoj tampa erdviais apartamentais netoli centro.

Metų miksas: Rotveilerio ir pudelio vaikutis.

Metų įžvalga: 1) Salis iš „Daktarės Kvin“ – didžiausias visų laikų nachaliavščikas. Atvaro, pavalgo, pap*sa ir vėl atgal į laukus.

2) Lietuvio hoarding`as prasideda, kai įstačius naujas duris, pasilieki ir senas.

Metų būsena: Atrodyt taip, tarsi tave tuoj išbers.

Metų interneto žmogus: Oleg Surajev.

Metų geogafinis objektas: Juodoji Akmenė.

Metų labiausiai nuvalkiota frazė: „Amerika – mano svajonių šalis“.

Metų neatsakytas klausimas: Kaip japoniškai „pukavykas“?

Metų rimtos citatos: „An obstacle is an inspiration“, „Home is acceptance“.

Metų ekologai: Tie, kur dalija lankstinukus apie tai, kaip blogai kirst medžius.

Metų Vojažas: Vilnius – Varšuva – Tbilisis – Bakuriani.

Metų moterys: Visos geriausios draugės, iš kurių net 4 už jūrų už kalnų.

Metų vyras, meilė, sveikas protas: tai aišku p. A. B.

Metų bosas: p. A. I.

Metų troškimas ir palinkėjimas sau ir visiems: Mandagumo, dėkingumo ir Taikos.

Baisiai seniai turėjau tiek new year resolutions, kaip šiemet. Tegu pildosi.

2 komentarai

Apie (ne)mokamus dalykus

Visi labai gerai žinome, kad gyvenime nėra nieko nemokamo. Nemokama dešra supermarketo prezentacijoje reiškia, kad tą dešrą jūs matyt kažkada vis tiek gal užsinorėsit nusipirkt. Nemokamas feisbukas reiškia, kad jūs be jo nebegalit, o reklama negali be jūsų. Ir taip toliau.

Apie tai, kaip ne viena firma tiesiog spirga iš pasimėgavimo kviesdama savanoriauti ir žadėdama „neįkainojamą patirtį“, „karjeros galimybes“, „progą pamatyti renginį“ (o iš tikro dažniausiai tiesiog ieško nemokamos darbo jėgos) šiandien nekalbėsiu.

Pakalbėkim apie nemokamus arba labai pigius renginius, koncertus, vakarėlius ir paslaugas. Nemokami vakarėliai yra gerai, kai klubas pradeda veiklą ir siekia prisivilioti klientų ratą, o pinigus gauna iš sumų, išleistų bare. Miesto šventės ir nemokami renginiai irgi nėra blogas dalykas, bet čia jau dovanotam arkliui į dantis tikrai nederėtų žiūrėt, o tam tikra prasme jūs už tą renginį truputį ir mokate mokėdami miestui mokesčius.

O štai blogas dalykas yra pakvietimai į kiek brangiau kainuojančius renginius. Įsivaizduokim, kokia nors firma (tarkim, žiniasklaidos atstovai) remia kokį nors kiek alternatyvesnį renginį (pavyzdžio dabar nesugalvoju, bet, manau, kad be vargo sumąstysit patys). Tarkim, toje firmoje daug tetų ir dėdžių, kurie šiaip mėgsta klausytis Kučinsko, bet jie gauna krūvą pakvietimų ir nusprendžia praplėsti akiratį. Tetos/dėdės nueina į koncertą, iš pradžių bando įsijausti, paskui piktinasi, kad per tamsu, rangosi, sėdi (jei išvis yra, kur sėdėt) susiraukę bumbuliuoja, galiausiai išeina. Jei koncertas didelis, to negatyvo pernelyg nesimato, bet aplink esantys žiūrovai jį jaučia. Jei koncertas mažesnis, tas apsinepatenkinimas matosi. Būna ir taip, kad tetos/dėdės išties praplečia akiratį ir sugeba pasimėgauti ir įvertinti tokią patirtį, bet ne visada.

Būna, kad sumoki visai nemažai už koncertą, o už tavęs murma žmonės, kurie akivaizdžiai ten pateko truputį atsitiktinai. Sėdi ir visą koncertą girdi neribotą pizdelinimą.

Į neseniai įvykusį „Roxette“ koncertą bilietus buvo galima pirkti su akcija, kažkas tokio „Tik 69lt už XXlt vertės koncertą“. Gerai tikriems fanams, kurie gavo progą įsigyti bilietus pigiau. O kiek susirinko šiaip smalsuolių, kurie paskui nesuprato, kur atėjo ir kas darosi tai dainininkei?

(Faktas: Daugiausia po renginių pizdelina tie, kurie į juos pateko nemokamai arba bilietus gavo super uber papigiaj)

Kai kurie mėgsta dūgzti, kad Opiumo renginiai labai brangūs, o festivaliai irgi oėzau, kokie brangūs, kodėl taip brangu, oėzau. Jei jums per brangu, jūs neikit. Jei jūs neisit, matyt, bus ten daugiau tokių, kurie iš tikro nori eiti ir vertina renginį, todėl nesinervina už jį mokėdami. Aš irgi kartais neinu, nes man atrodo per brangu. Bet turbūt tas renginys man tiesiog neįdomus tiek, kad nesinervinčiau už jį mokėdama atitinkamą sumą. Jei jau tikrai įdomu, moki ir vertini.

(Faktas: Gauti nuolaidą į renginį, į kurį ir taip planavai eiti, visgi yra faina)

Dar dažnai žmonės dūzgia, kad kai kurie kirpėjai, visažistai, vertėjai ir visi kiti paslaugų tiekėjai ima per daug. Nes „nu kas ten yra imti ir padažyt/nukirpt/išverst, etc.“ Gerai ir brangiai paslaugas atliekantys žmonės mokosi, tobulinasi, perka gerą įrangą, moka už malonią aplinką ir panašius dalykus, todėl jų paslaugos ir nebus niekada pigios. Vertinkite tai.

Jei jums per brangu, eikit pas Reginą (su visa pagarba Reginai) iš „Vizijos“ su 16m. patirtimi, mokėkit 14lt už kirpimą ir būkit patenkinti ir sutaupę. Apie pigius ir greitus vertimus geriau nepradėsiu.

Tiesa, kartais nemokamai galima džiuginti to nusipelniusius žmones, kurie jūsų pastangas tikrai įvertins ir vienaip ar kitaip vis tiek atsidėkos, arba jau (ne)tiesiogiai yra tai padarę. Išmokite būti dėkingi, šiuolaikinėje visuomenėje tai yra vis rečiau sutinkama savybė.

Gražaus savaitgalio.

Palikite komentarą