Pirmyn į turinį

Mahila Straipsniai

Įkelta 2010 7 rugsėjo

Aš jau tikrai noriu namo

Ryt pagaliau važiuojam į Insbruką kalnų  žiūrėt, ačiū Dievui prišnekėjau namų deives išlįst pasikultūrint, jei galima šią misiją taip pavadint. Šiaip gal ir nieko baisaus būtų keliauti vienai, bet vistiek kažkaip lievai (pirmyn-atgal 10val. traukiniu). Mums čia liko vos 6 dienos. Gal ir gerai, nes jau tikrai jaučiuosi stuck, reikia kažkokio judėjimo. Reikia tūsų, žmonių ir veiklos. Grįšiu, susitvarkysiu milijoną reikalų ir po poros savaičių lėksiu į Berlyną. Dėl buto niekas niekas neaišku. Neramu.
Beje, man labai labai reikia maikutės su Batman atributika. Labai labai. Gal žinot, kur rast? Nes nu taip man gražu, kad umiraju. Visokios iš suvenyrų paduotuvių padišovos netinka.

Palikite komentarą
Įkelta 2010 6 rugsėjo

Namų Berlyne paieškų ypatumai

Pagaliau pradėjau ieškotis kambario Berlyne. Reikalavimai gan simple – ne per brangiai, ne per toli nuo univero, kuris yra Mitte rajone (pačiam centre), kad būtų lova, internetas ir keli kiti elementarūs atributai. Po pusantrų metų realybės show vėpėu bendrabuty manęs jau tikrai niekas nebeišgąsdins. (Kažkada tam bendrabuty pradėjau gyventi ant prikolo, prieš tai gyvenau dideliam kotedže Pilaitėj, išsikraustyt galėjau sau leist ir kažkur kitur tikrai geriau, bet norėjos šiek tiek studentiško ekstrymo (kaip kad gyvenimas penktam aukšte, kai dušai – rūsy) paskui atėjo draugė krizė ir paaiškėjo, kad finansiškai tai buvo vienas geriausių sprendimų ever), o bet tačiau tas ekstrymas pradėjo lįst per gerklę jau senokai. Taigi, dėl Berlyno gavau keletą pasiūlymų, pradėjau susirašinėti su viena pana (tiksliau, tai aš taip maniau, nes pasirašė laiške Micha (moteriškas vardas?), apsikeitėm feisbukais ir pamačiau, kad Miša tai Michael ir visai jis ne pana, o dar ir visai toks nieko vyrukas. Dar nieks nenuspręsta, bet kolkas paieškos nuteikia smagiai. Labai tikiuosi, kad bent tiems penkiems mėnesiams rasiu jaukų sau kampelį ir pagaliau nebereikės kariaut su idotais.

P.S. Padovanokit man kas nors U. Barauskaitės knygą „O rytoj vėl reikės gyventi”. Atsibodo vis skolintis iš bibliotekos, o prekyboj nebėr.

Palikite komentarą
Įkelta 2010 4 rugsėjo

She’s a mess She’s a mess

Man atrodo, kad man užsitęsė klaiki pagirių paranoja. Kai stipriai geriu ir linksminuos, kitą dieną, kol kamuojuosi nuo abstinencijos ir dehidratacijos, vis neapleidžia jausmas, kad kažką būsiu prisidirbus, bet to neatsimenu. Būna, kad būnu prisidarius gėdos, bet būna, kad ta sąžinės graužatis kyla velniai žino, dėl ko. O štai dabar, jaučiu, kaip karts nuo karto užpuola baisi panika iš serijos „O ką, jei nesusirasiu buto, jei užsirausiu ant kokių durnių ar nepasiseks su dokumentais“(ir t.t. ir pan.). Sėdžiu sau ir panikuoju, nes gyvenimas yra pateikęs tiek zapadlo, jog sunku patikėti, kad įmanoma situacija, kuomet viskas klostosi pagal planą. Įmanoma, kad nesijaučiu saugi ir dėl to, kad turiu mažai veiklos, mažai bendrauju su normaliais žmonėm, neturiu normalių namų, nežinau, kas bus toliau ir šiaip, pergyvenu gan keistą stadiją gyvenime (užsieniai, dieta etc.). Iš tiesų, rodos, jau ir esu oficialiai suaugęs žmogus, pasiekęs visus įmanomus legal ages, bet vistiek jaučiuos toks vaikas, kad pačiai kartais juokinga. Nesveikai pergyvenu dėl išvaizdos, dėl to,„ką žmonės pasakys” (is that really the girl I know?, nustebs kai kurie) ir kasnakt sapnuoju, kad kaip nors sufailinu gyvenime. Nėra labai smagu.

Palikite komentarą
Įkelta 2010 22 rugpjūčio

Kliedesiai

Apsaugok, Viešpatie, mane nuo energetinių vampyrų ir ultraegocentriškų pasipūtusių idiotų. Kaip niekad esu pavargusi nuo debilų, kurie, velniai žino, kodėl, lenda, kur nereikia, vemia bevertėm žodžių tiradom ir kišasi į mano rojų. Klykauju.

Palikite komentarą