Pirmyn į turinį

Mahila Straipsniai

Jausmų badas

Kątik daug šnekėjaus su senu draugu ir dar kartą supratau, kad dabar mano gyvenime tokia keista stadija. Anksčiau aš privalėjau mylėti, būti įsimylėjusi ar bent susižavėjusi, kad pasaulis suktųsi. Dabar toks visiškas štilis. Nepamenu, kada buvau tokia vieniša. Rodos, kad visos praeities meilės palaidotos už jūrų marių, o future loves simply do not exist. Mąstant šia tema dar prisimenu ir vieną gerą citatą iš Bridžitos Džouns dienoraščio – „Kiekviena moteris tikisi, kad šviežiausia jos meilė ir bus tas vienintelis ir paskutinis vyras jos gyvenime. Bet tuo pačiu ji to labiausiai ir bijo.“ (tikrai ne pažodžiui atsimenu). Aš labai noriu įsimylėti. Bet tai jau nebe taip paprasta, kaip anksčiau.

http://www.youtube.com/watch?v=bf9txfsMhU0

Palikite komentarą

Lietuvaičių nuotykiai Austrijoje

Vakar čia kažkaip netikėtai užtūsinom su lietuvaičiais. Taip gan ramiai, bet man kažkaip išvis vakarykštė naktis tokia juokinga juokinga. Šiaip nei gert nei kažkur užsibūt neplanavom, ėjom į Starbuks‘ą kavos, nes kambariokė tai toliau gyvens Lietuvoje, kur šio gėrio dar nėra, tai reikia atsiskanaut iki soties. Paskui kažkaip atsiradom mylimiausiam Irish pub‘e, gurkšnojom alų ir išgirdom, kaip vienas vaikinas telefonu šnekėjo lietuviškai. Jei būtumėm kokioj Airijoj ar angluos tai turbūt būtų normalus reiškinys, o čia – iš tiesų keista, nes lietuvių bendruomenė Vienoj velniškai mažytė ir jaunų žmonių ten vos keli. Taigi, pradėjom plepėt, užsisėdėjom, paskui prisijungė dar daugiau lietuvaičių, viskas smagiai ir jaukiai. Bet žinai, dabar tikrai galiu pasakyt, kad nieko nėra baisiau už pavydžias malaletkas. Nes, nu realiai, nei mes į tuos bernus rimtai žiūrėtumėm, nei kokių kėslų turėtumėm. Tiesiog smagu pabendraut, o jie tokie labai keistai juokingi – išvykę iš Lietuvos gan seniai, tokie pasimetę jaunučiai turtingų tėvų vaikeliai, šviežiai baigę mokyklą, o dar ir vilniečiai. Įtariu, kad žinai, apie kokį tipažą šneku. Na o mergos. O jau mergos. Mes realiai apakę buvom, kaip jos ten skeryčiojos, kėlė scenas (o be to, kaip man paskui paaiškino, tai jos net ne tų čiuvų mergos) ir visaip kaip nemandagiai elgės. Gėda pelėda. Whahaha. Na o dabar, labas rytas, rituos iš lovos ir darausi pusryčius. 13.30, žinau, katino dienos.

P.S. Gavau va tokį pasiūlymą Berlynui:

Dear xxx,

I’m a polish artist and since over a year in Berlin. I live up to last month with an very open-minded economics student who stood for me also as a nude model in front of my camera. Unfortunately she study now in London, so I’m looking for an open minded flatmate, which stands also in front of my camera.

Best Regards
xxx

NU.

O dar vakar matėm viešą blowjob’ą. Too much man kažkaip čia to open-minded stuff.

Palikite komentarą

Filmai, savianalizė ir ruduo

Aš dar ne Lietuvoj, o jau pradeda užknist visi kašio entuziastai. Maždaug kas antras postina, kaip jiems faina, kaip čia visi pavaro, o aš realiai net nežinau, kas per žaidimai vyksta ir žinot nenoriu. Na ir šiaip, man atrodo, tie, kam įdomu, ramiausiai gali viską susiguglint ir susižinot ir be fb draugyčių pagalbos.

Kątik pažiūrėjau The Ghostwriter. Ir kaip visada, aš, blondinė, nepagavau galo. Filmo žiūrėjimo procesas – vienas malonumas, bet nedaeina finale man tie mindfuck‘ai. Taip jau buvo su Shutter Island (trys draugai po pusvalandį man aiškino, kaip ten viskas iš tikro buvo) ir tuo pačiu Inception (kurį ubergudrūs lietuviai sugebėjo išverst Pradžia (p…..c  nesikeikiant)). Na, bent jau galas nesugadino viso filmo, kaip kad nutiko su kitu Polanskio fainu (neskaitant pabaigos) darbu – The Ninth Gate. Taip taip, aš šį vasaros sezoną peržiūrėjau daugiau filmų, nei per visą gyvenimą, turbūt. Dabar neapsisprendžiu, ar griebt L. A. Confidential ar Talk to Her. O gal išvis nert į Ally Mcbeal ketvirtą sezoną. Nes The O. C. (naujas žostkas kablys, prieš kurį net Gossip Girl nublanksta) serijos, kurių dar nemačiau, dar neatsisiuntė ir neatsisiųs, kol negrįšiu namo, kur internetas ne per usb, kaip čia.

O šiandien turėjau labai fainą pokalbį apie moralę, reputaciją ir public opinion bei common sense, kuris dar labiau man galvą sujaukė, nei ši buvo susivėlus iki šiol. Nieko neveikiu, tai visokiom savianalizėm užsiimu. Bet jau nebe ilgai!


Groja Macy Gray – Try

Palikite komentarą

Klajonės po Austriją

Na ir vis dėl to šiandien Insbruke aš neatsiradau. Pasirodo, būna taip, kad keli traukinio vagonai važiuoja viena kryptim, o keli – visai kita, ir, aišku, jų atskabinimo lietuvaitės tiesiog nepastebi, nes ramiai sau miega susisukę kupė. Atsičiuchinom labai pavėluotai, todėl tiesiog nusprendėm čiupti tai, ką atneš kryptis, kuria nukeliavom. Aplankėme du mažyčius miestelius Bad Ischl ir Hallstadt, kuriuose jauties tarsi ant pasaulio krašto. Tokių gražių vaizdų nemačiau nuo prieš ketverius metus daryto eurotripo per Vengriją, Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Kroatiją ir kitas šalis. Nuostabi šilta vasariška diena ir klajonės po vietas, kur nėra nei žmonių, nei mašinų triukšmo, tik natūrali švari gamta. Aš nesu iš tų, kurie svaigsta, kad kažkada gyvens trobelėje kalnuose,net pavadinčiau save miesto vaiku, bet tikrai galiu pasakyti, kas buvo žiauriai gražu. Žiauriai. Nuo šiandien man labai patinka kalnai. Čia – keletas foto, kuriose, aišku, nesimato nei tečdalio to grožio.




Tiesa, užvakar sapnavau naktines klajones po Vilnių, kuris netarodė kaip Vilnius, kurį pažįstu, sapnavau, kaip blaškaus Švitrigailos barakuos, o vėliau – Makejevo vestuvėse (!), kur groja Aliukai, apsirengę moteriškom suknelėm. Na kodėl???

1 Komentaras