Pirmyn į turinį

Žyma: Vilnius

Įkelta 2010 17 rugsėjo

Antroji diena Lietuvoje: stebiuosi, baisiuosi, džiūgauju

Grįžau. Kaip viskas keista! Keista girdėti visur lietuvių kalbą, keista, kad parduotuvės dirba ilgai, keista žiūrėti TV (kur vis dar rodo Drąsių, KAMON) ar skaityt ‘Žmones‘, keistas vandens skonis. Taip, turbūt atsigausiu labai greitai, bet faktas, kad niekada nebebus, kaip buvo. (Gal ir Ačiū Dievui).

Labiausiai šiaip šokiravo, kad kuras – jau virš 4lt ir kainos parduotuvėje. Man tikrai baisu net pamąstyti apie atlyginimų ir maisto kainų santykį. Dar vienas netikėtas reikalas – šiandien supratau, kokia beprotiškai skani grūdėta varškė ir lietuviška duona (nors Austrijoj tikrai nedūsavau iš ilgesio šiems produktams, kaip mėgsta kai kurie).

Vakar turėjau mielą vakarą su tėvais, gėrėm šampaną, valgėm mocartukus ir plepėjom. Viena šeimos dalis sakė, kad grįžau suaugusi. Pamažu ir pati tai jaučiu. Labai neprastas jausmas.

Rytoj – į Vilnių. Džiūgauju, girdėdama, kaip visi sako, jog išsiilgę. Aš myliu savo draugus.


3 komentarai
Įkelta 2010 6 rugpjūčio

Apie norus ir ilgesį

“Reikia niekada neišvykti arba niekada negrįžti, nes sugrįžęs niekada nerandi, ką palikęs ir imi nesutarti su pačiu savimi.”

E. M. Remarkas

Vaje vaje, aš jau dabar morališkai rengiuosi šiam vidiniam nesutarimui. Kai palikau vaikystės miestą, kartais keikdavau Vilnių, dabar varau dievulį į medį ir keiksnojuos Vienoj. O dar laukia ilgas ruduo, Berlynas, krūvos naujų žmonių ir įššūkių. Aš retai džiūgaujų dėl šviežių laimių – priešingai, mėgstu nostalgizuot ir idealizuot praeities akimirkas. Žinau, kad kažkada ir dabartis atrodys mielesnė. Žmonės dažnai sako, kad mėgsta naujas pažintis. O aš neapkenčiu naujų pažinčių. Man patinka turėti senus draugus. Man skauda, kai jų nėra šalia, aš jaučiuosi nesaugi be jų. Dar labiau skaudina suvokimas, kad prakeikta ekonominė situacija ir kiti velniai varo iš Lietuvos mylimus.

People always leave. Dabar jau net ir aš. Aš nežinau, ar grįšiu ilgam. Nežinau, ar norėsiu grįžti. Žinai, ko labiausiai noriu? Noriu norėti gyventi Lietuvoje.

http://www.youtube.com/watch?v=X4P2I4Twi7w

Palikite komentarą
Įkelta 2010 1 rugpjūčio

Mid crisis (?)

Pagaliau buvo wild savaitgalis su jūra alko, šokiais ir dainom. O dabar jaučiuosi vieniša, pagiringa ir durna. Ir taip nuoširdžiai nuoširdžiai pasiilgau Vilniaus, Panevėžio, šeimos ir draugų. Ir dar taip nuoširdžiai ilgiuos jausmo, kai jautiesi žiauriai svarbus ir reikalingas. Jau praėjo lygiai pusė laiko čia.

Palikite komentarą
Įkelta 2010 28 liepos

Trapped

Taip, aš esu numeris vienas pasaulio mieste, taip aš turiu marias laisvo laiko ir milijoną galimybių įdomiai leisti laiką, bet aš taip tingiu kažką daryti, kad net sarmata. Ir nežinau, kaip viską išjudinti. Čia velniškai trūksta draugų, bet aš tikrai nesiruošiu eiti ir ieškoti draugų, nes aš taip nedarau ir jei daryčiau, prieštaraučiau sau ir nesijausčiau normaliai. O pas mane atvažiuoti niekas negali, nes, visgi, finansai visų riboti, o rainėras i Vieną neskraido. Gerti ir baliavoti su tais, su kuo man neįdomu ir nejauku, taip pat nenoriu, o dar ir vardan dietos turėčiau gerti kuo mažiau. Kaip sakoma, turiu dangų, tik sparnai pakirpti.

Kings of Leon – Milk

Palikite komentarą
Įkelta 2008 31 kovo

That Wonderful Lightness of Being

Tik sėdėti, šypsotis ir mėgautis. Žinai tą jausmą, kai rieda ašaros, laimės ašaros? Dabar prisiminiau. Jau labai greitai aš gulėsiu ant žolės ir nebebus svarbu niekas. O dabar ryte pažadina saulės spinduliai. Pagaliau man pradeda patikti Vilnius.


 „Nėra tragedijų šituose metuose.” /A. Škėma/
The Shins – New Slang

Palikite komentarą