Pirmyn į turinį

Žyma: Vienna

Visai ramus vasaros finalas

Kątik grįžau iš The Eels koncerto. Jei nežinai jų, pažiūrėk čia, gal visgi žinai, tik neprisimeni. Ėjom for fun, nesam didelės fanės, tikėjomės išgirsti keletą žinomų gabalų, bet nuskambėjo tik pora girdėtų. Ir šiaip, šokiravo vokalisto arogancija (publikai pasakė vos keletą sakinių, kurie buvo maždaug „Hey, say thanks for a wonderful guy – me“ ir išvaizda (barzda per visą veidą, akiniai nuo saulės ir dar skara ant galvos). Vaikinas, kuris dirbo koncerte papasakojo, kad vokalistas žiauriai pasikėlęs ir net nepadalina autografų gerbėjams po koncertų. Fuj.

Na o šiaip vakaras buvo puikus. Sutikau puikų vyrą, kurį tikrai lengvai įsižiūrėčiau. Taip taip, rytoj paskutinė mūsų diena čia. Damned Karma.

Labai labai dabar šis gabalas:

http://www.youtube.com/watch?v=_raonMRuT54

Palikite komentarą

Lietuvaičių nuotykiai Austrijoje

Vakar čia kažkaip netikėtai užtūsinom su lietuvaičiais. Taip gan ramiai, bet man kažkaip išvis vakarykštė naktis tokia juokinga juokinga. Šiaip nei gert nei kažkur užsibūt neplanavom, ėjom į Starbuks‘ą kavos, nes kambariokė tai toliau gyvens Lietuvoje, kur šio gėrio dar nėra, tai reikia atsiskanaut iki soties. Paskui kažkaip atsiradom mylimiausiam Irish pub‘e, gurkšnojom alų ir išgirdom, kaip vienas vaikinas telefonu šnekėjo lietuviškai. Jei būtumėm kokioj Airijoj ar angluos tai turbūt būtų normalus reiškinys, o čia – iš tiesų keista, nes lietuvių bendruomenė Vienoj velniškai mažytė ir jaunų žmonių ten vos keli. Taigi, pradėjom plepėt, užsisėdėjom, paskui prisijungė dar daugiau lietuvaičių, viskas smagiai ir jaukiai. Bet žinai, dabar tikrai galiu pasakyt, kad nieko nėra baisiau už pavydžias malaletkas. Nes, nu realiai, nei mes į tuos bernus rimtai žiūrėtumėm, nei kokių kėslų turėtumėm. Tiesiog smagu pabendraut, o jie tokie labai keistai juokingi – išvykę iš Lietuvos gan seniai, tokie pasimetę jaunučiai turtingų tėvų vaikeliai, šviežiai baigę mokyklą, o dar ir vilniečiai. Įtariu, kad žinai, apie kokį tipažą šneku. Na o mergos. O jau mergos. Mes realiai apakę buvom, kaip jos ten skeryčiojos, kėlė scenas (o be to, kaip man paskui paaiškino, tai jos net ne tų čiuvų mergos) ir visaip kaip nemandagiai elgės. Gėda pelėda. Whahaha. Na o dabar, labas rytas, rituos iš lovos ir darausi pusryčius. 13.30, žinau, katino dienos.

P.S. Gavau va tokį pasiūlymą Berlynui:

Dear xxx,

I’m a polish artist and since over a year in Berlin. I live up to last month with an very open-minded economics student who stood for me also as a nude model in front of my camera. Unfortunately she study now in London, so I’m looking for an open minded flatmate, which stands also in front of my camera.

Best Regards
xxx

NU.

O dar vakar matėm viešą blowjob’ą. Too much man kažkaip čia to open-minded stuff.

Palikite komentarą

Aš jau tikrai noriu namo

Ryt pagaliau važiuojam į Insbruką kalnų  žiūrėt, ačiū Dievui prišnekėjau namų deives išlįst pasikultūrint, jei galima šią misiją taip pavadint. Šiaip gal ir nieko baisaus būtų keliauti vienai, bet vistiek kažkaip lievai (pirmyn-atgal 10val. traukiniu). Mums čia liko vos 6 dienos. Gal ir gerai, nes jau tikrai jaučiuosi stuck, reikia kažkokio judėjimo. Reikia tūsų, žmonių ir veiklos. Grįšiu, susitvarkysiu milijoną reikalų ir po poros savaičių lėksiu į Berlyną. Dėl buto niekas niekas neaišku. Neramu.
Beje, man labai labai reikia maikutės su Batman atributika. Labai labai. Gal žinot, kur rast? Nes nu taip man gražu, kad umiraju. Visokios iš suvenyrų paduotuvių padišovos netinka.

Palikite komentarą

Kultūrinimasis ir kita mišrainė

Penktadienį ryte pagaliau prisiruošiau psivaikščioti po muziejus. Kadangi labiausiai domino Schiele ir Klimtas, tai iš pradžių ėjau į Leopold Museum.


Šalia tikrai įdomių darbų čia mačiau daug briedo, toks lengvas balaganas priminė mūsų Nacionalinę Dailės galeriją, kur ne į temą greta sukabinti fotografijos ir grafikos darbai. Minėtieji Klimtas ir Schiele nenuvylė, tik pasigedau įžymesnių jų darbų. (Kiek žinau, didžiausią ekspoziciją turi Albertina Museum, gal dar kažkada užsuksiu ir ten, bet erzina mokėti 22lt už visai neįspūdingą parodą (kaip nutiko Leopolde)).

Naujas atradimas – Otto Muehl. Darbai, kurie kelia nuoširdžias emocijas, puiku.


Paskui ėjau į Kunsthalle.


Mano tikslas buvo paroda Street and Studio, kuri taip pat pasirodė visai kitokia, negu tikėjausi, bet netikėtai labiausiai sužavėjo atskira Keith Haring ekspozicija.


Genialus paprastumas ir fone skambanti Blondie muzika prablaškė po migdančių klajonių Leopolde. Kalbant apie Street and Studio galiu pasakyti, kad visgi street meną labai sunku pateikti ir tinkamai pristatyti tarp galerijos sienų.
Finale atsiradau Fish and Chips, Twice Please?! Visiškas balaganas.

O vakare sėdėjau namie, žiūrėjau Polanskio “The Ninth Gate“ su J. Depp‘u, už lango žaibavo ir trankės griaustinis ir supratau, kad vyksta penktadienis, trylikta. Cha.

Vakar buvom prie Hundred wasserhaus. Gražu.


Liko lygiai mėnuo iki Lietuvos, visai laukiu.

Palikite komentarą

Apie norus ir ilgesį

“Reikia niekada neišvykti arba niekada negrįžti, nes sugrįžęs niekada nerandi, ką palikęs ir imi nesutarti su pačiu savimi.”

E. M. Remarkas

Vaje vaje, aš jau dabar morališkai rengiuosi šiam vidiniam nesutarimui. Kai palikau vaikystės miestą, kartais keikdavau Vilnių, dabar varau dievulį į medį ir keiksnojuos Vienoj. O dar laukia ilgas ruduo, Berlynas, krūvos naujų žmonių ir įššūkių. Aš retai džiūgaujų dėl šviežių laimių – priešingai, mėgstu nostalgizuot ir idealizuot praeities akimirkas. Žinau, kad kažkada ir dabartis atrodys mielesnė. Žmonės dažnai sako, kad mėgsta naujas pažintis. O aš neapkenčiu naujų pažinčių. Man patinka turėti senus draugus. Man skauda, kai jų nėra šalia, aš jaučiuosi nesaugi be jų. Dar labiau skaudina suvokimas, kad prakeikta ekonominė situacija ir kiti velniai varo iš Lietuvos mylimus.

People always leave. Dabar jau net ir aš. Aš nežinau, ar grįšiu ilgam. Nežinau, ar norėsiu grįžti. Žinai, ko labiausiai noriu? Noriu norėti gyventi Lietuvoje.

http://www.youtube.com/watch?v=X4P2I4Twi7w

Palikite komentarą