Pirmyn į turinį

Žyma: Seilėjimaisi

Įkelta 2010 16 lapkričio

Flashback’ai 

‚<...>
Atsimeni vėl
Savo pirmąją
Meilę — Mergaitę
Iš tolimo
Prarasto
Ryto.
<...>
Ir stovi,
Klausai,
Kaip širdis
Tavo rauda,
Rasa
Ant šaligatvio
Tekši.
O ne!
Ta rasa —
Ne rasa.
Tai tik žvaigždės
Pabirę.
<...>‘
P. Širvys

Vaje, kiek praėjo dienų. O atsimenu kiekvieną akimirką it tai būtų nutikę kątik. Dabar aš jaunesnė, tik labiau subrendusi; nuoširdesnė, tik išmokusi geriau apsimetinėti; paprastesnė, bet išdidesnė.

http://www.youtube.com/watch?v=ZTHcrBWMJek

Remember remember

That November

O dabar gyvenam toliau, dar ir kaip gyvenam! Dabar taip keistai malonu sutikti žmones, beprotiškai įsimylėjusius save, dar įdomiau juose atpažinti tiek būdingų sau savybių.

Die ganze Welt dreht sich um mich

denn ich bin nur ein Egoist

‘Nowadays most people die of a sort of creeping common sense, and discover when it is too late that the only things one never regrets are one’s mistakes.’

O. Wilde


Pamažu, bet pagaliau prarandu baimę klysti.

Sako, gyvačių kerėtojais gimstama, ne tampama.

Palikite komentarą
Įkelta 2009 15 vasario

Pasilik

O man dabar viskas gražu. Dabar nėra nei vakar, nei rytoj. Yra šiandien. Yra tavo netobulumas ir mano kliedesiai, mano vaikiškas naivumas ir keli balti plaukai tavo smilkiniuose, yra tavo kvepalų kvapas ant mano drabužių ir tavo, geriančio rytinę kavą, nuotrauka mano telefone, mano alkis ir tavo virpėjimai. Nieko nereikia, niekas nerūpi. Atrodo, apsirūkiau ir kabau padebesy nenorėdama išsiblaivyti. Ak, kaip svaigsta galva.

Tik pasilik, jei ne visą gyvenimą, tai dar vieną naktį.

3 komentarai
Įkelta 2008 6 spalio

every me, but not sure whether it’s ‘every you’ or not

Turbūt stiprios moterys neleidžia, kad kas įsibrautų į protą, gyvenimą, mintis, jausmus ir viską suveltų. Tos moterys niekada neišduoda, ką iš tiesų jaučia, ko nori, ką sapnuoja ir kuo gėrisi. Jos nemėgsta per daug atsipalaiduoti ir prarasti savikontrolę. Jos geria vitaminus, prieš miegą visuomet nusivalo makiažą ir nemėgsta ilgai naktinėti. Jos nerūko, arba rūko plonas moteriškas cigaretes. Jos myli gyvūnus, išmano konstituciją ir kitą savaitgalį eis balsuot. Jos neprasideda su ne tais vyrais ir niekada nesileidžia apgaunamos. Jos palieka, o ne jas. jos planuoja savo ateitį ir žino, ką veiks mėnesį į priekį. Jos nevažinėja autobusu – einam pėsčiomis ar kviečia taksi. Skaito teisingas knygas ir žiūri teisingas laidas. Tokios moterys nestokoja teisingų vyrų dėmesio, sėkmingai išteka už geriausiojo, gimdo vaikus ir statosi namus jaukiose vietose, apsuptose gamtos.

Atrodo, kad visas pasaulis gyvena taip, kaip ir reikėtų. Taip teisingai ir tolygiai.

Kartais pavydžiu toms moterims. Bet, žinai, nemanau, kad norėčiau būti viena iš jų.

Dabar aš nuolat mokausi žvelgti iš pozityvios pozicijos. Dabar aš stengiuosi elgtis taip, kad nereikėtų sau priekaištauti ar save kaltinti. Dabar man tai daryti visiškai nesiseka. Bet matai, žvelgiant iš pozityvios pozicijos, kiekviena patirtis neateina šiaip sau. Kiekviena akimirka, gailiesi jos ar ne, yra tau reikalinga.

Esam suaugę žmonės, atsakom už savo veiksmus, galime sau leisti elgtis taip, kaip norim. Labai pabodo tas prakeiktas mano superego veikimas mintyse. Gana, jau tikrai gana jausti nuolatinę kaltę, gėdą, ar priekaištą sau. Dabar reikia imti ir duoti, reikia nebijoti ir nesivaikyti stereotipų. Dabar laikas, kai kuriam prisiminimus, nesvarbu, įžūlūs jie ar ne.

Ooo, kaip man nemylėt tavęs. ooo, kaip man tai paslėpt.



Dresiruok savo baimes ir tu, labai prašau.

Palikite komentarą
Įkelta 2008 11 kovo

waist your kisses on me

Ir kuo jis tau patinka? Nežinau, bet taip reikia, ak reikia man dar bent kelių naktų, kai šnekam iki ryto, kai bučiuojamės, kai blaškomės, nežinodami, kur. Reikia, kad laikytų už rankos, kad reikėtų. Kvailas meilės (?) paradoksas – vistiek vienam reikia stipriau, ir stengias tas vienas daugiau ir lekia anksti ryte į turgų ieškot baltų katinų ir nuolat  galvoja. Juokinga, na ir man juokinga, vėl ir vėl įsimylėt. Labai noriu išmokti tokius dalykus paversti džiugesiu, kad ir besibaigiančiu nusivylimu. Kiekvienas nusivylimas, juk, atveria kelią į naują pradžia, o naujos pradžios paprastai su trenksmu tvoja praeitims per veidus ir išstumia jas tvirtais kumščiais. (Beje, TU, manau, štai dabar puikiai supranti ir jauti ir man beprotiškai gera matyt šitai). Pavasaris čiumpa mane ir suka, nepaleidžia ir žada, kad žliumbimo vakarai (pirmas, antras ir trečias) jau nusiskandino patys savo įtūžyje ir beviltiškume ir užleido vietą mano svajonių naktims, mano svajonių, norų, troškimų, kurie, po velnių, šįkart priartės ir pasieks realybę. Pasirodo, ir krentančios žvaigždės kartais apgauna, bet visgi tikiu, kad jos tik nutiesė tramplyną į mano džiugesį. Žmonės klausia, kaip laikais. O aš jiems sakau, kad žydžiu, šviečiu ir mėgaujuosi. Na taip, skauda galvą, nerandu literatūros, kad galėčiau išmokti tai, ką reikia jau ryt atsiskaityt, peršokau į mokamą mokslą, bet vis dėlto, mane veda iš proto ir kasdien išjudina žinojimas ir suvokimas, kad mano būtis, mano meilės, mano pasaulis, kad ir brokuoti, bet man patinka ir kelia virpulį. Ypač patinka, kai jis laiko man už rankos.



4 komentarai
Įkelta 2008 12 vasario

stabilumas (?)

Tu man sakei, kad atradom save. Nežinau. Gal. Gal ne. O gal atrast, tai liautis ieškojus, nebeįdomu tada. Žinai, žiauriai gera visiems išrėkt, išliet, kas susikaupę. Rodos, nusimeti žieminius rūbus ir eini sveikint pavasario. Ir sėdi su netikėtai sutiktais žmonėmis ir plepi apie viską ir nieką. Tarpuvartėj, trumpom rankovėm, kad ir vasaris. Gera, kai žmonės šalia mato, kas yra kas ir kad reikia atsipalaiduot. Tądien mes lipom į kalnus ir diskutavom apie Skuodo rajoną su kioskininke. Dar gera susitaikyt. Gera išpildyti seniai turėtus troškimus, kuriuos kelissyk čia įvardijau Beigbėderio pagalba. Nesikartosiu, pasiieškokit, jei įdomu, lai lieka intriga. Intriga, ak, ta paika moteris, raudonom lūpom. Gera vėl ir vėl jausti jos kvėpavimą į nugarą. Jaukinu ją.


O mes bučiuojamės bučiuojamės. Šypsausi, ir kvepia ant stalo narcizai.
Myliu tave, Karalaite. Visada judėkim į priekį.


1 Komentaras