Tam tararam, vėl tiek veiklos, kad nespėju virškinti ir aprašinėti. Bet štai atėjo šeštadienio vakaras namie (būna ir taip), tad imuos pastarųjų dienų įspūdžių apibendrinimo.
Ketvirtadienį pagaliau atspardžiau sau šikną dėl nieko nedarymo ir bambėjimo, kad nuobodu ir ėmiaus veiksmų – nuvariau į nacionalinę dailės galeriją. Nesu labai didelė klasikinio (I mean senųjų laikų) meno gerbėja, bet, manau, išmintinga pradžioj susipažinti su basics‘ais ir tik vėliau naršyt įdomesnius reikalus. Kaip visada, plavinėjau per daug nesigilindama, nes nekenčiu savęs prievartavimo (kai skaitai/klausai apie kiekvieną muziejaus eksponatą ir kantrybė sprogsta dar neįpusėjus), tai daugiau laiko skyriau tam, kas mane asmeniškai sudomino (labai subjektyviai vertinu meną – arba gražu arba ne, arba įdomu, arba ne. Viskas). (Kaip visada, iš esmės labiausiai domina vaizduojami objektai, o ne tapybos subtilybės. Apie meną supratimo aš turiu mažai, bet bandau šiek tiek tai taisyti, tik pavyksta ne visai taip, kaip reikėtų, matyt.)
Rodau labiausiai sudominusius reikalus. Pics iš interneto, nes nematau prasmės blaškytis su savo muiline ir finale turėt prastos kokybės vaizdelius, kai viską galima rasti online. Darbai eina daugmaž nuosekliai – keliaujant iš pirmojo galerijos aukšto į trečiąjį (tuo pačiu iš 19tojo a. pradžios link 20a.) Tik, gaila, akivaizdu, kad, kaip ir pas mus, įspūdingiausi Renuaro, Monet, Degas ir kitų darbai, matyt, kur kitur nusėdę (pas kolekcininkus ar kituos muziejuos po vieną išsibarstę).
A. Menzel – Der Fuss des Künstlers
Franz von Lenbach – Lady Curzon
Fritz von Uhde – Heide Prinzesschen
Arnold Böcklin – Sirens
Arnold Böcklin – The Isle of the Dead
Auguste Renoir – Chestnut in Blossom
Raoul Dufy – Harbour
Carl Gustav Carus – Balkon in Neapel
Va čia ir apsigavau – uoj ne viską, pasirodo, galima rasti internete. Bet užteks ir tiek. Nieko čia per daug įdomaus iš tiesų, bet gi žinai, kad negaliu aš niekaip nurimt neužregistravus fakto su šiek tiek įrodymų.
Palikite komentarą
