Pirmyn į turinį

Žyma: Maistas

Kas tas Čičinsko kepsnys ir kuo jis ypatingas?

Čičinsko kepsnys – tai man, panevėžietei, nuo pat vaikystės gerai pažįstamas patiekalas. Jo ragauti buvo tekę daug kur – miesto valgyklose, kavinėse, svečiuose ir, žinoma, namie. Ir tik atvykusi gyventi į Vilnių supratau, kad šitas fenomenas yra smarkiai geografiškai apribotas. Žmonės iš kitų kraštų dažnai ne tik ragavę, bet ir girdėję apie Čičinsko kepsnį nėra.

Iš ko jis pagamintas? Tai – bulvių ir varškės tešlos juostelėse įsuktas faršas, virtas aliejuje. Kartais žmonės vietoj faršo deda virtą dešrą, bet su tas tikrasis kepsnys turi būti su faršu. Patiekiamas su marinuotas svogūnais, kopūstų salotomis, agurkėliais ar kitomis daržovėmis ir, būtiniausiai, pomidorų padažu. Tiems, kas nėra ragavę, skonį galėčiau apibūdinti kaip tokio paturbinto sofistikuoto čeburėko. Ypatingos maistinės vertės čia tikrai nerasite, tai geriau ir neieškokite.

Didžioji dalis panevėžiečių Čičinsko kepsnį labai mėgsta. Galbūt dėl to, kad skonis mums pažįstamas nuo vaikystės ir visai neatrodo keistas. Užtat miesto svečių, kurie jo ragauja pirmą kartą, vertinimai – nevienareikšmiški. Vieniems labai patiko, kitiems – pusėtinai, teko girdėti komentarų, kad jis geriau sueitų patiekiamas kaip užkandis prie alaus, valgomas rankomis, o ne pagrindinis patiekalas.

Istorija

Apie istorinę Čičinsko kepsnio kilmę pati žinau mažai, tad pacituosiu straipsnį, kuriame pateikta trumpas jos pristatymas.

Čia taip ponulis Čičinskas atrodė.

Čičinsko kepsnių atsiradimo istoriją pasakoja sena legenda. Pasak jos, Panevėžio krašte, Upytėje, gyveno dvarininkas Čičinskas, kuris labai žiauriai ir negailestingai elgėsi su žmonėmis. Jį nubaudė dievai ir jis prasmego po žeme kartu su visu savo dvaru. Piliakalnis, ant kurio, pasak legendos, gyveno dvarininkas, dar iki šiol yra lankomas žmonių ir jį vadina Čičinsko kalnu. Manoma, kad Čičinsko kepsniai ir buvo pradėti gaminti šiose vietovėse.

(Šaltinis – Delfi)

Kituose šaltiniuose rašoma, kad po Čičinsko mirties (nutrenkė žaibas nevidoną) žemė nenorėjo priimti jo kūno ir tas iki XIX a. pabaigos buvo eksponuojamas smalsiems Upytės bažnyčios lankytojams.

Atvirai pasakius, tik pirmą kartą į internetą įkėlusi patiekalo nuotrauką suvokiau, ką primena jo forma. Garbės žodis, iki tol kažkaip nė toptelėję nebuvo.

Kur ragauti?

Jei vykstat į Panevėžį ir norit paragauti Čičinsko kepsnio, siūlau tai daryti Čičinsko užeigoje. Jie tvirtina užpatentavę originalų patiekalo receptą ir jis ten gaminamas jau ilgus metus. Tik nevykit savaitgalio vakarą, nes tokiu metu ten vyksta audringi vakarėliai. Na, nebent ieškote audringo vakarėlio su estradine muzika kompanijoje kam virš penkiasdešimt. Tuomet būtinai varykit ten savaitgalio vakarą. Draugiškas patarimas – gerai pagalvokite prieš imdami pilną porciją. Pusės dažniausiai –per akis.

Čičinsko kepsnys “Čičinsko užeigoje”, pilna porcija.

Dar aplink Panevėžį Čičinsko kepsnio paragauti galima „Gandralizdyje“. Tik čia man jis tikrai ne toks skanus kaip Čičinsko užeigoje, nes tešla pernelyg primena spurgas. Modifikuotą variantą – Činčio kepsnį – rasite Uliūnuose esančioje užeigoje „Prie židinio“. Pusė bėdos, bet irgi ne tas, ne tas.

Žinau, kad Čičinsko kepsnio galima rasti ir Vilniuje ar Kaune, „Bernelių užeigoje“. Bet neapsigaukite, ten patiekiamas patiekalo variantas šviesmečiais skiriasi nuo originalaus recepto. Mano, kaip panevėžietės skoniui, pasityčiojimas ten, o ne Čičinsko kepsnys. Jei žinot daugiau vietų, kur galima jo rasti – brūkštelkit, visiems bus į naudą.

Internete yra ne vienas Čičinsko kepsnio receptas, tad galite pamėginti pasigaminti patys. Vis dėlto, nesu tikra, kuris iš jų – geriausias, bet tikiu, kad tešloje privalo būti ir varškės, ir bulvių.

Esu tikra, kad, pakliuvęs į gero PRščiko rankas, šitas reikalas galėtų puikiai sužaisti kaip krašto vizitinė kortelė, firminis patiekalas, kurio paragauti knietėtų atvažiuoti visiems. Prisiminus dvarininko Čičinsko istoriją, sukurti legendą būtų nesunku. O gal Upytę, kur Čičinskas viešpatavo, turistų traukos centru paverstumėme. Tikiuosi, kad vieną dieną taip ir bus.

3 Komentarai

Kur (ar) galima skaniai pavalgyti Vilniuje?

Atnaujinta 2018 m. spalio 14 d.

Originaliai šis įrašas buvo apie tai, kaip sunku rasti, kur galima skaniai pavalgyti Vilniuje. Prabėgus kiek mažiau negu metams nuo jo publikavimo, matydama teksto aktualumą, nutariau jį atnaujinti ir papildyti. Kai kurios vietos, paminėtos originaliame tekste, jau užsidarė, kai kurios – pasitaisė, o ir naujų atsidarė nemažai. Palieku tik tą senojo teksto dalį, kuri yra vis dar aktuali. Važiuojam.

Maitinimo įstaigų Vilniuje yra visa galybė ir kartais išsirinkti kur nueiti nėra taip paprasta. Kartais labai promising atrodo dailus interjeras, o valgiai nuvilia, kartais būna atvirkščiai. Dar būna ir taip, kad nėra net prie ko prikibti.

pavalgyti Vilniuje
Čia yra Dolce & Gabbana, sukišę veidus į makarus liūdnai pagarsėjusio Richardsono fotosesijoje.

Jeigu nenorėčiau atrasti kažko naujo, visą laiką tiesiog valgyčiau Rhum Room‘e ir vargo nematyčiau. Ten man neskanus tik Cubano sumuštinis, o visa kita iki be priekaištų puiku. Tačiau, ir gamindama namie, ir kažkur lankydamasi, vengiu kartojimosi, nes norisi įvairovės.

Reikėtų paminėti, kad mano finansinė padėtis bei ir noras išleisti maistui ne pernelyg skausmingą sumą vargiai leidžia eiti į tokias vietas, kur, ko gero, visada žiauriai skanu (o ten kokie užkandžiai prasideda nuo 13eu), ir pusryčiams gert gulbės pieną. Todėl bus aptariamos pakankamai paprastos vietos.

Jei aiškinsit, kad jei nebrangu, tai ir negali būti skanu, nesutiksiu, nes tikrai gali.

Jei sakysit kaip tu gali kritikuoti, jei iš viso nieko apie maistą neišmanai, būsit teisūs dėl to, kad išmanau tik tiek, kiek išmano eilinis valgytojas, norintis pasisotinti. Ir labai abejoju, kad į maitinimo įstaigas keliauja tik rafinuotą skonį turintys gurmanai.

Tai vat, įvairios nuotrupos iš aplankytų vietų, bebandant skaniai pavalgyti Vilniuje. Nerašysiu apie visus, visus ragautus patiekalus, tik tuos, kurie paliko įspūdį. Sąrašas pateiktas abėcėlės tvarka.

1. Briusly

Phad tai (5,9eur už mažą porciją, kurios man per akis). Šitą vietą buvau palaidojusi tada, kai sriuba ten ėmė kainuoti 10eur. Tačiau, kaip suprantu, toks kainų pakėlimas sukėlė baisų klientų nepasitenkinimą ir dabar vėl viskas kainuoja gana adekvačiai. Apie tai sužinojau netyčia ir džiaugiuosi, kad dabar galėsiu ten daug visko išragauti.

Tik vat vienas dalykas. Nu akivaizdu, kad nemylit savo naktinio klubo lankytojų ir jau nežinau kiek laiko netvarkot tualetų. Bet pagalvokit apie visus tuos žmones netūsofščikus, kurie pas jus ateina pavalgyti. Jums rimtai neatrodo truputį nelygis, kad jūsų tūlikai nudrengti, apšnerkšti, be tualetinio popieriaus ir su sulūžusiom spynelėm?

2. Burger Street

Klasikinis mėsainis (5,9eu) – žiauriai skanu ir padorios kainos – į šią kainą įeina ir bulvytės! Geras maistas be išsidirbinėjimų.

3. Delta mityba

Gua Bao (garinta bandelė su saldžia bulve) (3eur) ir Šaolino sriuba su moliūgu (5eur). Netikėta (kai važiavau, nežinojau, kur) ir skanu. Noriu sugrįžti ir išmėginti daugiau patiekalų. Tai yra pati hipsteriškiausia vieta, kokią man yra tekę matyti Vilniuje. Super random interjeras + fone rodoma Takeshi pilis.

Delta mitybos interjero detalė. Valio poezijai ant sienų.

4. Don Simon (Žvėrynas)

Lazanija (6,25eu) ir makaronai su cukinijomis ir krevetėmis (9,7eu). Man ten visada labai, labai skanu. Dieviška lazanija ir tobuli makaronai. Ir jie dar turi tokio itališko nealkoholinio bitter gėrimuko Crodino, kuris yra kažkas nuostabaus (primena Aperol Spritz), o ir picos jų man kur kas skanesnės negu ten kokiam Jurgy ir Drakone. Tik vat mokėti ~10eu už makaronus dažnai nesinori, tad užsuku retai.

Papildymas: naujoji lokacija Žvėryne kažkokia keista. Nuoširdžiai maniau, kad interjeras ten toks, koks yra, todėl, kad anksčiau ten buvo įsikūręs koks mandras ir nelabai skoningas restoranas. Bet ne, pasirodo, tas interjeras kurtas būtent Don Simon užsakymu. Na, dėl skonio nesiginčijama.

Valgiau salotas su ant grotelių kepta jautiena ir mėtomis (9,5eur). Buvo prastai. Tokia kaina už salotas yra tikrai gana aukšta, tad tikiesi, kad visi ingredientai bus super kokybiški ir gardūs bei sočiai pavalgysi. Nepavalgiau (nors šiaip valgau gana mažomis porcijomis), o salotų pagrindas buvo Pekino kopūstai, kurie man asocijuojasi su prastomis rajono kavinėmis, kurios tuos kopūstai maišo su kukurūzais ir majonezu ir pateikia kaip garnyrą. Liūdesėlis.

5. Drama Burger

Jautienos burgeris (5,99eur), saldžiosios bulvytės (1,99eru) ir riešutų sviesto pieno ir ledų kokteilis 2,99eur). Kažkada ši vieta man atrodė labai brangi, tačiau dabar, kai priviso visokių pretenzingų skylių su užkeltomis kainomis, Dramos kainos atrodo labai adekvačiai. Kokybiški ingredientai, aiškus skonis, o tas riešutų sviesto kokteilis yra toks nuostabus, kad net moralkių dėl suvartoto kalorijų kiekio nelabai būna.

6. Grill London

Šonkauliukai (didelė (ne tokia jau ir didelė) porcija 9,7eu) ir jautienos maltinuko burgeris (5,7eu) Grill London. Į šitą vietą ėjau ten dėl to, kad vis kas nors pasako, kad ojoj, kaip ten nebrangu ir skanu.

Jei jau tiek žmonių tai tvirtina, gal visgi viskas rimtai ok?

Nu ne, ne ok, visai ne ok. Daugiau gal nieko ir nebesakysiu.

7. Kalimera LT (graikų virtuvė Benedikto turguje)

Souvlaki pitoje (apie 5eur). Džiaugiuosi, kad Vilniuje galima rasti greito graikiško ir šitas yra puikus. Skaniai iškepta vištiena, geras drėgnumas, o mažos porcijos man buvo sočiai.

8. Keulė Rūkė

Mėsainio kompleksas (6,4eu) atvyko į namus. Tobulas comfort maistas, kurio porciją įveikiu per du kartus. Nežinau, kiek ten kalorijų, bet nujaučiu, kad mano dienos norma. Labai skanu, labai heavy, nerealus paprika (nors šiaip net nevalgau jų!) padažas, tik patartina nepiktnaudžiauti, nes patys į paršelį nepavirstumėme.

Tik man visada įdomu būna, kai paprašai, kad nedėtų kalendros ir pristato ne su kuo kitu, o sauja kalendros, kurią reikia išsirinkinėt.

9. Le Butcher

Le Butcher firminis mėsainis (7,6eur) ir saldžiųjų bulvių puselės (2,5eur). Viskas buvo visiškai vidutiniškai. Just mėsainis, just bulvytės ir geras aptarnavimas. Jokių ekstremalių įspūdžių, bet turbūt tai ir yra gerai.

10. Leyla

Humusas (4,5eu). Kai ieškojau rekomendacijų humusui, Leylos humusą gyrė bene daugiausiai. Nu kąašžinau. It was okay, bet didžiausias privalumas jaučiu buvo kiekis (nes užbėgę greitam užkandžiui dviese apsivalgėm per akis) ir svogūnai prie jo (nes svogūnai yra meilė).

11. Mason Gastropub

Papildymas: šita vieta vis kėlė kainas ir užkėlė tiek, kad ten eiti sau leisi nebegaliu. Na, jei taip tiksliau, nenoriu ten tiek mokėti. Salotos, o jei dar ir tokios vidutinės kaip anksčiau, kurių kaina prasideda nuo 12eur, man yra too much.

Originali istorija:

Burokėlių salotos su ožkos sūriu (~6-7eu). Po daugybės pagyrų tikėjausi kažko stebuklingo, bet buvo taip so so. Tas kartais, kai valgant neaišku, ar skanu, bet paskui skrandis patenkintas. Užtat bene visi kartu vakarieniavę draugai nelabai patenkinti savo patiekalais buvo. Bet vat indai gražūs.

12. Meatbusters

Meatbusters Busterio jautienos burgeris (7,77eur) ir sweet potato crisscut (3eur), draugas valgė jaučio žandą (6,99eur). Dabar, kai suvokiu, kad puikus jautienos burgeris Dramoje kainuoja 5,99, o čia už šitą siaubingą reikalą mokėjau 7,77, šiurpas per nugarą nueina.

Labai faina aplinka, geras aptarnavimas ir skanios saldžiosios bulvytės. Užtat mano mėsainis (sakė, kad čia jų signature burgeris, o varge) buvo toks liūdnas, nu toks liūdnas, kad valgiau ir liūdėjau. Užsisakiau be kiaušinio, bet tikrai abejoju, kad jis būtų išgelbėjęs reikalą. Pamiršau paprašyti, kad mėsa būtų vidutiniškai iškepta (šiaip galvojau, kad čia defaultas), gavau sausą mėsgalį. Jis buvo ne tik sausas, bet ir kremzles iš mėsos spjaudyt reikėjo. Bandelė irgi ne kažką. Dar vienas pavyzdys, kaip vieta, kurios pavadinima minima mėsa, klaikiai sugadina mėsą. Kąsnis jautienos žando burgerio buvo geresnis, bet bandelė tai tokia pat meh.

Busterio jautienos burgeris. Atrodo kokį šimtą kartų geriau negu yra skonio prasme.

13. Meat Lovers Pub

Originalųjį 2017 m. gruodį skelbtą įrašą paskatino nenusisekęs apsilankymas Meat Loveriuose. Ten labai faina: man ten visada patinka aplinka (visokios mažos (ne)svarbios detalės), aptarnavimas, tąsyk labai patiko naminis mangų limonadas (2,4eu), skanus keptas sūris (4,2eu) ir padažas prie sparnelių. Tik vat viena bėdutė. Sparneliai (4,2eu) iš išorės smarkiai prieskoniuoti, o prakandus – be skonio, šonkauliukai (11,6eu) – sausi ir kieti. Tokie sausi ir kieti, kad bevalgydama ir ieškodama užsislėpusio skanumo dantenas nusibalnojau. Nu blyn, kai mėsos restorane faina viskas, išskyrus mėsą, tai nu gaila nu.

Po to karto kojos kelti ten nebedrįsau, gal kada reikės pabandyti, mažu pasitaisė.

14. Paviljonas

Paviljonas veganiška pica (7eur). Ne, aš tikrai nėjau ten valgyti tyčia. Dalyvavau renginyje ir buvau alkana, tad teko kažkaip suktis. Buvo taip liūdna, kad net nenoriu plačiau apie tai kalbėti.

15. Peri Peri Oldtown

Peri Peri Oldtwon. Valgėm kombo normaliems (8,77eur) ir gruzdintus pirštus (5,7eur). Ar jums ką nors sako šitie pavadinimai? Aha, man irgi ne. Mega hipsta meniu, kurį skaitydamas vargiai suprasi, ką gausi ir kokie gi tie patiekalų ingredientai. Ką tik dar kartą užmečiau akį internete pasižiūrėti į meniu – gal tada buvau blogos nuotaikos ir dėl to susinervinau – oi ne, ką tik susinervinau dar kartą. O kaip maistas? Netikėti žemės riešutai coleslaw salotose (pasirodo, čia toks variantas, bet būtų galima apie tai pranešti ir iš anksto) ir labai pusėtinas bendras skonis. Nebeisiu.

16. Pianoman

Update: žmonės šneka, kad Pianoman atsirado Poutine be išsikalinėjimų. Dar nebuvau, bet reiks išbandyti. Jei tai tikrai tiesa, pagarba, kad užsispyrę aklai netvirtina, kad jie čia gerai varo, o klientas neteisus.

Originali istorija:

Kanadietiškas poutine (5,9eu). Taip, iš barų tikėtis gero maisto gal ir nereikėtų, šiaip Pianoman ir visus kitus jų taškus mėgstu kaip barus, yra ir skanių patiekalų (pvz. nachos arba fish and chips be lietuviško perdėto tešliškumo) bet šitas patiekalas buvo kažkoks nesusipratimas. Poutine – tai skrudintos bulvytės, cheese curds, ir daug daug gravy (net nežinau kaip pastarieji du verčiasi į lietuvių kalbą), kartais – su šiek tiek pulled pork, bet labai retai. Tai vat Piano šito patiekalo versijoje trūko cheese curds ir gravy, užtat buvo daug sausos pulled pork, kalnas druskos, lydytas paprastas čederio sūris ir jokio gravy. Čia panašiai kaip šaltibarščiai būtų be burokėlių arba kefyro. Nu būkit žmonės, padarykit bent drėgniau.

Foto kairėje – įprastas variantas, dešinėje – liūdnoji Pianoman versija.

17. Pizzaland

Čia visos picos apie 7eur ir visos žiauriai skanios. Dažniausiai užsisakom į namus. Juokauju, kad jie ten deda kažką stebuklingo, kad pradėjus valgyti sustoti nebepavyksta ir sukemši net daugiau negu planavai. Būtinai imkit su pesto (galima pasirinkti ant kiekvieno picos varianto), bus dar gardžiau.

18. Panama Food Garden

Papildymas: vėl teko lankytis gimtadienyje, kur visi užkandžiai ir šiaip viskas buvo labai skanu ir dailiai patiekta kiemelyje.

Originali istorija:

Midijos (~10eu). Vieną kartą midijos buvo su samanom ant geldelių, kitąsyk jos buvo tokios be įprastai puikaus kokosų pieno padažo sausos ir liūdnos, liūdnos, kad nutariau kurį laiką ten nebesilankyt, gal vėliau reabilituosis, nes vieta tai žiauriai gera.

19. Tarbushi bistro

Tarbushi bistro Mixed skinny platter (4,1eur) ir Vega mix (4,6eur). Maisto daug, jis įvairus ir spalvingas. Iš skanumo nešūkčioju, tačiau kainos ir kokybės santykis puikus. Gėrimai ten po 1eur! Dviese neblogai pavalgyti už 10eur pačiame centre yra puiku. Suktiniai, tuo tarpu, man ten nelabai.

Atrodo įspūdingai, bet ieškant dar geresnio skonio reikėtų žiūrėti žemiau.

20. Tahini maistas nuo iešmo

Tahini maistas nuo iešmo falaefelių lėkštė (5eur) ir vištienos suktinis (5eur). „Čia yra tiesiog visiškai kita lyga“, kaip sakė vienas draugas. Labai geri falafeliai, puikūs suktiniai. Glaustas, koncentruotas meniu be jokių išsikalinėjimų. O šeimininkai net ir dienai baigiantis kiekvieną užsukusį pasitinka su plačia šypsena ir apdovanoja išskirtiniu dėmesiu.

Geriausi falafeliai mieste ir tobulas garnyras.

21. Untold

Humusas (6eu) jaučiu buvo geriausias mano ragautas humusas ever. Ir šiaip ten jauku ir faina, tik gaila, kad nepagalvojusi pasiėmiau dar ir skumbrę (10eur), kurią reikėjo gliaudyt ir lupinėt per ilgai mano kantrybei. Tik vat pastaba, nes man, kurios akys yra vienetai, reikėjo pavargt, kad įskaityčiau viską, kas ten meniu surašyta, tai bijau net pagalvot, kaip vargsta prasčiau matantieji.

Sudėtingoji skumbrė.

22. Vathaitau

Vathaitau tajų kalmarai (6eur), pavasario suktinukai (5eur), raudonasis karis (8eur), Phad tau (7eur). Nežinau, kur aš buvau šitiek laiko, kad tik dabar atradau šitą vietą. Viskas, ką teko ragauti – dieviškai skanu. Žinot tą variantą, kai liūdi, kad baigsis? Tai čia tas ir buvo. Grįšiu dar daug kartų. Be to, labai jauki aplinka ir nepriekaištingas aptarnavimas.

Atrodo gal ir neįspūdingai, bet yra dieviškai skanu.

Komentaruose lauksiu rekomendacijų! Ir ne tik vietų, bet ir konkrečių patiekalų, kuriuos jose reikėtų užsisakinėti. Gal dar ir kam kitam, ne tik man pravers. Ačiū.

4 Komentarai

Kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę?

Įspėjimas, ILGAS SKAITINYS

Yra tokia Nick Hornby knyga „Kaip būti geru žmogumi“ („How To Be Good“). Vargas tiems, kurie nusipirko ją, pamanę, kad tai – koks savipagalbos vadovėlis, kurį perskaitęs sužinosi, kaip iš tiesų būti geresniu. Romanas, beje, visai fainas. Su šiuo straipsniu visgi taip nebus. Išties pamėginsiu išdėstyti keletą principų, kurie gali suveikti, siekiant priartėti prie visų tos nuolat ieškomos laimės ir gerovės.

Tik noriu pabrėžti, kad visa tai, ką čia aprašysiu, yra visiškai subjektyvu, pakankamai asmeniška, o kai kas nepagrįsta jokiais mokslais, gal net jiems prieštarauja. Kad ir kaip ten būtų, man tie dalykai veikia. Gal veiks ir jums.

Tiesa, apie juos susimąsčiau tada, kai į mane kreipėsi vienas žmogus, kurį neblogai pažįstu, tačiau jis nėra labai artimas draugas. Jo žinutė buvo maždaug tokia: „Labas, mieloji. Žinok labai blogai man. Nemielas gyvenimas, atrodo nebegaliu, neįdomu, nėr laimės. Kreipiuosi į tave, nes kažkodėl numanau, kad gal galėtum man kažką patarti“. Tada mes pradėjom kalbėtis ir supratau, kad labai aiškiai išsigrynina tai, apie ką čia ir rašysiu. (Kai kas gali būti šiek tiek panašu į prieš tai publikuotus įrašus apie tai, kaip pagerinau savo gyvenimo kokybę ir kokius pasižadėjimus sau duodu. Bet tikrai ne viskas ir ne taip detaliai.)

Be to, šios temos atsiradimą paskatino tai, kad, pasidalinusi įrašu apie savo gūdžiai skausmingą liūdesį, kankinusį aną vasarą, iš kurio pavyko išlipt, sulaukiau nemažai įvairių žinučių su klausimais, kaip man pavyko tą liūdnumą išvyt lauk. Dovanokite, jei kam neatrašiau išsamiai, turbūt suprantate, kad skirti pakankamai daug dėmesio kiekvienam nelabai fiziškai įmanoma. Tad tikiuosi, kad šitas checklistas bus geriausias atsakymas, kokį galiu jums pateikti. Įspėju, tekstas bus ilgas, nes noriu viską aprašyti kuo išsamiau ir tiksliau bei su pavyzdžiais. Kalbėdama naudosiu liepiamąją nuosaką, bet tonas turėtų būti vertinamas kaip draugiškas patariamasis. Nesuklyskit, nebus čia pasakojimų apie religinį nušvitimą, šamanizmą ar kažką panašaus. Tik grynų gryniausi, gal net kiek nuobodūs, praktiniai dalykai.

Tai kaip gi pagerinti tą savo gyvenimą?

Sveikata

Gal nustebsite, bet visų pirma aš apie tą elementariąją fizinę sveikatą. Gerai pagalvokite, ar jaučiatės sveiki. Jei ne, aiškiai įvardinkite sau negalavimus, kuriais skundžiatės ir dar šiandien užsiregistruokite pas šeimos gydytoją. Šie dažniausiai būna gana geranoriški ir, jei padėti negali patys, nusiunčia jus pas kito lygio specialistus, kurie gali nuodugniau išnagrinėti jūsų problemą. Pati žiauriai ilgai kankinausi negalėdama normaliai kvėpuoti, bet to priežasčių, pati nežinau kodėl, tiesiog labai ilgai nesiaiškinau. Kai paklausiau savęs, kodėl atidėlioju šį reikalą, atsakyti negalėjau ir supratau, kad pakaks. Po to gana greitai sekė išsamūs tyrimai, nosies pertvaros operacija ir, gal ir ne patys puikiausi galutiniai jos rezultatai (šiek tiek pagerėjo, bet ne ypač smarkiai). Bet vis tiek jaučiuosi kur kas geriau, nes, užuot stūmusi problemą šalin, susipažinau su ja ir ėmiausi jos sprendimo. Nežinia kelia baimę, žinojimas suteikia saugumą.

Jei visgi jaučiatės sveikut sveikutėliai, vis tiek reguliariai tikrinkitės, ar jūsų kūne netūno koks nebylus bjaurus dalykas, apie save tiesiogiai nesignalizuojantis.

Pasitarkite su gydytoju ir pradėkite gerti jums tinkančius vitaminus. Geriausia, prieš tai atlikę kraujo tyrimus. Man, kaip ir dažnam lietuvaičiui, dažnai trūksta vitamino D. Yra tokia ampulė, kuri kažkokiu ten man sunkiai suprantamu būdu vieną kartą ją išgėrus suteikia organizmui vitamino D normą 3-4 mėnesiams į priekį (kainuoja gal 12eu). Karts nuo karto ją išgeriu. Taip pat, paaiškėjo, kad mano organizmui trūksta seleno, todėl taip pat jo gaunu vitaminų pavidalu. Taigi, išsiaiškinkite, kokios medžiagos galėtų padėti jūsų organizmui funkcionuoti maksimaliu pajėgumu.

Šitas bus toks gana aiškus ir savaime suprantamas, bet still. Sako, kad didžiąją dalį vitaminų vis tiek geriausia gauti iš maisto, todėl valgykite daugiau žuvies, daržovių, vaisių, uogų ir riešutų. Pati bandau suvartoti kuo mažiau miltinių patiekalų (o anksčiau bandelės su džemu būdavo mano mealas pertraukų metu), aliejuje keptų dalykų, o taip pat prieš kiekvieną valgymą pagalvoti apie jo vertę. (Beje, paskutinį vasaros mėnesį smarkiai atleidau vadeles ir dažniau nei reikėtų ėdžiau šlamštą, keletą kartų gėriau alų ir visiškai išsibalansavau. Vasara baigėsi, gana bardako). Tarkim vietoj bulvių garnyro paprašau, kad man įdėtų daugiau daržovių, vietoj paprastų makaronų perku pilno grūdo, vietoj riebiausios grietinės perku liesesnę ir taip toliau. Vengiu saldintų pieno gaminių ir kitų slaptų cukraus bombų.

Bent jau man tai labai svarbu ir dėl to, kad esu linkusi pilnėti, todėl dailesnės kūno linijos siejasi su laime. Tačiau, jei jūsų medžiagų apykaita super greita ir dėl svorio nesukat sau galvos, vertingesnį maistą verta rinktis dėl to, kad išvengtumėte apsunkimo jausmo, būtumėte darbingesni ir energingesni, užkirstumėt kelią ateities sveikatos problemoms.

Bet kokiu atveju, labai svarbu neužsihardkorinti ir visgi džiaugtis tuo maistu, kurį labai mėgstate. Net jei jis ir nėra sveikas. Tarkim aš žiauriai mėgstu visą nesąmonių paletę: lietuviškus patiekalus (cepelinai yra meilė), kebabus, makdonaldą ir įvairų panašų šlamštmaistį. Nu žiauriai mėgstu ir viskas. Todėl visiškai su jais neatsisveikinau ir kartais jų pavalgau. Bet, jei tik įmanoma, stengiuosi minimalizuoti žalą ir, tarkim, tokį maistą valgau pirmoje dienos pusėje. Arba valgau mažiausią įmanomą porciją. Ir t.t. ir pan. Gali atrodyti, kad meluoju, nes kartais vis paskelbiu apie savo maistinius iškrypimus, bet nepamirškit, kad žmonės paprastai garsiai skalambija apie tai, kas jiems nėra įprasta. Svarbiausia, kad tie nukrypimai būtų išimtis, o ne kasdienybė.

Pagalvokite, ar savęs neskriaudžiate vartodami įvairius svaigalus, kurie dažnai tiesiog yra baisūs depresantai, laimę atnešantys trumpam ir vėliau ją be gailesčio nuvagiantys iš kitos dienos. Turiu pripažinti, kad po beveik pusmetį trukusios visiškos blaivybės, vasarą išklydau iš doros kelio, tačiau žinau, kaip į jį grįžti ir ketinu vėl tai daryti. Bet kokiu atveju, beveik pusmečiui visiškai atsisakiusi alkoholio geriau pamačiau, kaip jis mane veikia, vargina, kiek jėgų bei pinigų atima ir kaip neprotingai kadais atrodžiau haipindama lėbavimą. Taip pat, net ir vėl jo pavartojant, pasikeitė kiekiai ir aplinkybės. Patikėkite, mes tikrai galime būti laimingi neplakdami savęs žalingais svaigalų kiekiais. Jei jums išeina jais džiaugtis su saiku, sveikinu, tačiau jei jų suvartojimo lygis labiau kankinantis negu saikingai papildantis, laimė irgi eina velniop.

Meskit rūkyti. Rūkymas yra absoliutus absurdas, šlykštalas ir nesąmonė. Tai yra viena debiliškiausių žmonijos pasijų, su kuria, laimė, tvarkomasi vis geriau. Juk net ir rūkantys žmonės jums pritars, kad rūkyti yra ne kažką, o metę rūkyti papasakos, kaip viskas pasikeitė į gerąją pusę. Daugiau jėgų, mažiau smarvės, tirtėjimo lauke prie minusinės temperatūros ir rūkymo erdvių paieškų. Žinau, kad sunku, žinau. National Geographic išsamiai aprašė kaip veikia priklausomybė ir patvirtino, kad teigti, jog tai – valios trūkumas, o ne liga, ne visai teisinga. Nieko neturiu prieš rūkančiuosius, turiu daug prieš patį rūkymą, kad ir koks žavus jis atrodytų Kate Moss jaunystės fotosesijose.

Gerkit vandenį. Jei jums neįprasta tai daryti, įpratinkite save. Jei jums neskanu, įsimeskit kokią citriną, uogą ar agurką. Oda bei virškinimo sistema jums padėkos. O kai šitiems gerai, tai ir jaučiatės geriau. Kadangi mano skrandis jautrus, iš viso stengiuosi vengti visų gazuotų, ypač saldžių gėrimų (esu rašiusi, kad mėgstu Fantą, bet mėgti nereiškia ja piktnaudžiauti).

Apie cukraus pinkles daug nekalbėsiu, geriau tiesiog pasižiūrėkit filmą Fed Up ir automatiškai nebesinorės jo tiek daug ėst. Be to, atsisakius cukraus, atsiranda vietos ir fantazijos vertingesniems užkandžiams.

Išsimiegokit. Amžinai liūdžiu dėl to, kad tiek daug savo laiko tenka praleisti miegant, kai būtų galima jį išnaudoti visokiausioms įdomioms veiklos. Bet oh well. Nuolatinis nedamiegojimas vagia džiaugsmą ir jėgas bei kelia irzulį. Bet jūs ir taip tai žinote. New York Times rašo, kad poros, kuriose bent vienas partneris gauna užtektinai miego, kur kas rečiau ir, jei jau tai daro, konstruktyviau ginčijasi.

Daugybė žmonių mėgsta sportuoti. Aš nemėgstu. Norėčiau mėgt, bet nu nemėgstu. Kiek kartų bandžiau, vis tiek kažkada galiausiai pasiduodavau. (Rekordas – pusantrų metų pilateso ir jogos 2-3 kartus per savaitę. Tada labai patiko, ilgainiui tiesiog kažkur pradingo noras eiti į sporto salę). Tačiau puikiai suprantu, koks naudingas gali būti sportas. Bet aptingt ir sustingt negalima, todėl dabar vienintelis mano sportas yra vaikščiojimas visur pėstute. Nu žiauriai geras dalykas. Gal ir atrodo, kad atima daug laiko, bet užtat nepraleidžiu to laiko sporto klube. Apie vaikščiojimą išsamiau jau rašiau čia.

Ryte prauskitės arba bent jau baikite prausimąsi šaltu vandeniu. Kai organizmas iš pat ryto patiria stresą ir galvoja, kad mirtinai sušals, bet nesušąla, kiti stresai dienos eigoje vėliau jau būna lengvesni. Vis dar neištveriu po visiškai lediniu, bet treniruojuosi. Tai, aišku, dar ir padeda lengviau atsibusti.

Kultūra

Klausykitės muzikos. Man muzika yra labai svarbi gyvenimo dalis ir kai pradedu jai skirti mažiau dėmesio, krenta ir laimės lygis. Klausau baisiai įvairių dalykų, bet neabejotinai laiminga, teigiama ir jausminga muzika (bet nebūtinai tiesiogiai išreikštai linksma), nuo kurios galite pradėti yra Jamie xx, Bonobo, Bon Iver, Thievery Corporation. Vietoj chaotiškų radijo tarškalynių renkuosi LRT Opus, M1+ arba KEXP radio.

Skaitykite knygas. Ne žurnalus ar FB feed‘ą (kad ir kaip paradoksaliai šitas skambėtų iš žmogaus, kuris tiek reiškiasi tame FB). Jei jau pamiršote, kokį džiaugsmą kelia literatūra, iš pradžių gali tekti prisiversti tai daryti, bet vėliau susiformuoja įprotis ir jau pasidaro gėda užuot pasinėrus į knygą tą brangų laiką gaišt refreshinant internetinį naujienų srautą ir apžiūrinėjant dešimt metų nematyto klasioko naują automobilį.

Apskritai, muzika, literatūra, teatras, kinas ir visas kitas menas yra tam tikra poilsio, bet tuo pačiu ir mokymosi bei akiračio plėtimo forma. O mokydamiesi mes daromės laimingesni.

Tvarka

Kad ir kokie nuostabūs būtų prieš tai paminėti dalykai, negalima nuginčyti, jog daugiau ar mažiau laiko vis tiek praleidžiate feisbuke. Tai bent darykite tai taip, kad jus pasiektų kuo kokybiškesnė informacija. Susitvarkykite savo naujienų srautą. Haidinkit reklamą, tuštybių mugę, drabstymąsi purvais, toksiškus žmones. Sekite išmintingus, sąmojingus, kažkaip jus praturtinti galinčius veikėjus. Jau kurį laiką tikslingai haidinu įvairią menkavertę informaciją, labai retai skaitau bet kokius naujienų portalus. Neseniai atsiverčiau anksčiau savo taip mėgtus „Žmones“ ir pasidarė šiek tiek sprangu gerklėje, nes nu tiesiog atpratau nuo tokios vertybių sistemos, kuri ten dažnai spinduliuojama, nors kaip leidinys šis žurnalas sudėtas išties išmoningai. Aišku, kaip ir su maistu, nereikia persistengti ir nueiti į kraštutinius rimtumus. Labai svarbu nepamiršti juoktis, tačiau ne ką mažiau svarbu prižiūrėti savo humoro kokybę.

Unsubscribinkit visus varginančius reklaminius emailus, pranešimus ir žinutes. Pati naudojuosi dviem e-mail adresais. Vienas – rimtas, darbinis, kitas – blogo reikalams ir visiems kitiems nerimtiems dalykams. Todėl, jei ir gaunu kažkokią reklamą (kartais grynai dėl to, kad būčiau up-to-date su skrydžių ar koncertų pasiūlymais), ji nesimaišo su svarbiais dalykais, į kuriuos dėmesį atkreipti reikia pirmiausia. Išsijunkit įkyrius garsus, push notificationus ir atsisiųskit ad block‘ą. Daugiau švaros internetinėje erdvėje – daugiau tvarkos galvoje.

Kritiška akimi apžiūrėkit namus ir pagalvokit, ar visko, ką turite, jums reikia ir ar viskas atlieka kažkokią funkciją. Labai nemėgstu apsikrauti šlamštu, išsitreniravau save neprisirišti prie erdvę užgriozdinančių daiktų ir karts nuo karto pramėtyti tai, kas nebereikalinga. Būna, kad kadaise fainas daiktas (drabužis, paveikslas, bet kas) tiesiog ima ir nusibosta, tuomet ateina laikas jį perkelt kažkur kitur. Gal tam, kam jis gali būti naudingas, o gal tiesiog į šiukšlių dėžę. Kaip ir su virtualiu pasauliu, daugiau švaros namuose – daugiau tvarkos galvoje.

Kažko nusikračius, galima atrasti vietos vienam kitam daiktui, kuris, kad ir atlikdamas tik estetinę funkciją, kels jums nuotaiką. Nauji akinių rėmeliai ar nauja skrybėlė (šitie labai gerai suveikia, nes kokybiški ir stilingi jie gali tapti viso įvaizdžio ašimi ir jus džiuginti labai ilgai), naujas paveikslas ar kilimas ar bet kokia kita įvaizdžio ar interjero detalė – pagal poreikius ir skonį – gali rimtai pakelti nuotaiką visai ilgam.

Nuoseklus problemų sprendimas

Tam žmogui, kuris į mane kreipėsi, patariau atsisėsti ir visiškai nuoširdžiai, nesigėdijant sau atsakyti, kas būtent jo gyvenime jam trukdo, erzina, netenkina ir trukdo būti laimingu. Įvardijus skaudulius, kitas žingsnis yra gerai pagalvoti, kaip galima juos įveikti. O tada vieną po kito, kaip tas piktžoles darže – raut, raut, raut. Sudylinus su kiekviena, net ir smulkiausia našta, nu tikrai pasidaro geriau gyvent. Pradėkit nuo smulkių, kasdienybėje bugginančių problemų. Iš patirties žinau, kad žmonės gali priprasti prie labai daug ko. Varvantis čiaupas, išplyšusi vidinė palto kišenės dalis, leidžiantis virdulys, laginantis telefonas (nes nu liko 5mb laisvos vietos),  nusibaigę automobilio valytuvai ir dar milijonas visko yra tai, su kuo galima susigyventi. Tačiau vieną po kito pašalinus visus šiuos nepatogumus viskas pasidaro sklandžiau ir paprasčiau.

O tada jau imkitės sudėtingesnių reikalų tvarkymo. Taip pat labai gera mintis yra įvardinti norus bei dalykus, kurie, jūsų nuomone, galėtų padėti jūsų gyvenimo kokybei. O vėliau – kaip juos pasiekti. Na tarkim, turit seną svajonę nuvykti į Aziją. Užuot dūsavę, kad tai – misija neįmanoma, užsirašot šitą norą ir galvojat, kaip būtų galima to pasiekti. Vykti atostogaut pinigų nėra, bet gal yra galimybių vykti savanoriaut? Gerai, tuomet kitas žingsnis – ieškoti programų, kaip tai padaryti. Norit naujo darbo? Gerai, tuomet pagalvojat, kokio. Tada pasirašot rimtą CV, skaitinėjat darbo skelbimus, pranešat pažįstamiems, kad informuotų jus, jei išgirs kažką jums naudingo. Dakniso gyvenimas Fabijoniškėse? Skaitot skelbimus kambariokų paieškų grupėse, parašot draugams, svarstot, kaip galėtumėte pakeisti įgrisusią padėtį.

(Beje, pastebėjau, kad nuoširdus kreipimasis į draugus (arba kad ir visai nepažįstamus žmones forume) yra nerealiai geras būdas pradėti keisti situaciją, nes jie paprastai jums pateikia tiek idėjų, kad problema nė nebeatrodo tokia rimtai, kaip iš pradžių. Žmonės gyvena vienas kito prieglobstyje.)

Patikėkit manimi, įgyvendinti patobulinus savo gyvenime gali būti kur kas paprasčiau negu jums atrodo, bet bėda ta, kad sunkiausias tas pats pirmas žingsnis. O vėliau, kai jau pradedi, viskas tiesiog ima ir dėliojasi, nes gyvenimas tiesiog taip veikia.

Be to, esu visiškai įsitikinusi, kad gyvenimas be problemų yra neįmanomas, o jei ir galimas, tai žiauriai nuobodus. Kad ir kaip gerai gyventumėme, visada iškyla reikalų, kuriuos turime išspręsti. Toji nuolatinė nepatogumo būsena ir yra tai, kas veda mus ir visą pasaulį į priekį. Reikia tai suprasti ir priimti kaip natūralią gyvenimo dalį.

Psichologas

Jei nuoširdžiai dedate pastangas, kad gyventumėte geriau, bet laimės vis tiek nė pro vieną debesį nematyt arba tie jos spinduliai labai reti, gali būti, kad problema yra gilesnė ir atėjo metas pasikalbėti su specialistu. Ne vienas žmogus man yra sakęs, kad apsilankyti pas psichologą buvo vienas geriausių jo sprendimų ever. Tai yra absoliučiai normalus išmintingo žmogaus ėjimas, kurio tikrai neturėtų būti gėdijamasi ar juolab siejama kažkuo bloga. Jei visgi nejauku, juk neprivalote apie tai niekam nepasakoti. Tiesa, žinokite, kad ir kainuoja tai ne taip jau smarkiai daug (jei lankysitės valstybinėje poliklinikoje, man regis, iš pradžių – iš viso nemokamai, nesu tikra dėl specialistų kompetencijos, bet bent jau kitose srityse tikrai daug gerų gydytojų, todėl manau, kad tokių turėtų būti ir šioje srityje), ypač suvokus, kokia vertinga investicija į save ir savo laimę gali tapti toks sprendimas. O jei jau labai labai nedrąsu, pradžiai susipažinkite su kokybiška psichologine literatūra, kuri galbūt padės patikėti, kad savęs analizė yra visiškai normalus kelias į savęs pažinimą ir tobulėjimą. Ir tuo pačiu laimę.

Ir svarbiausia. Nesitikėkite, kad kas nors ateis ir jus išgelbės. Liaukitės karštligiškai bei desperatiškai ieškoti meilės ir tikėtis, kad ji ims ir viską sutvarkys. Kur kas geriau susitvarkyti su savimi ir tada visa kita ateis iš paskos.

Na ir pabaigai. Nepamirškite, kad, jei ir jaučiatės (kol kas) nelaimingi, jūs ne vieni tokie. Kaip parodė po liūdnojo straipsnio mane užplūdusios žinutės,visi mes kovojam savo karus, tik kiekvienas kitaip. Ir, be jokios abejonės, reiktų nepamiršti, kad tų etapų gyvenime būna visokių, ir gerų, ir blogų, bet pasibaigus skaudiesiems vėliau paaiškėja, kad jie buvo ne šiaip sau ir atliko savo funkciją tam, kad geriau būtų vėliau.

Sėkmės.

P. S. Jei turite idėjų, kaip papildyti šitą sąrašą, nesidrovėkite ir dalinkitės jomis komentaruose, visiems bus į naudą.

16 Komentarai