Pirmyn į turinį

Žyma: Lietuva

Pavasario pradžios mišrainė

Per pastaruosius dvejus metus tyčia netyčia vartydama lietuviškus žurnalus išlavinau akį – 9/10 kartų pataikau atspėti, kai fotosesiją būna pastailinusi A. Jablonskytė. Sako, jei gali nedainuoti, šiukštu nedainuok. Jei gali nestailinti, tai nestailink. Nes tikrai nereikėtų. Nors, gal surinkti visa, kas blogiausia ir sukrauti ant žmogaus sukuriant 1992m. „Žavūs ir drąsūs“ atmosferą – irgi talentas?

Tęsiant klausimų, į kuriuos, kaži ar kas kada atsakys, bet kaži, ar man vienai jie kylą, galima paminėti IKEA. Kiek iš mūsų jau pirko ledų už litą arba du? Kiek iš mūsų pasimetė, nežinodami, kaip elgtis, kai tai darė pirmą kartą?

Ir kur iš parduotuvių dingo dribsniai-pagalvėlės su kokiu nors įdaru?

Kodėl žmonės nebenaudoja žodžių „pinigai“ arba „litai“? Kodėl juos išstūmė tokios alternatyvos kaip „pinigėliai“, „pinigiukai“, „lietuviški pinigai“, etc.? Per šiurkštu?

Mėnesio įžanga į diskusija: „Kalbant apie papūgas…“

Mėnesio pergertitas: Kai sakai „Caribou“, o girdisi „Skyrybų“.

O jūs dar turite dėstytojų, kurie sako „Aš emailu labai retai naudojuosi.“, arba „Aš tuo emailu, kuris pateiktas universiteto puslapyje, nesinaudoju“? Vardan d.tėvo ir sūnaus ir dvasios. Norint pakeliauti laiku, nebūtina vykti į Grūto parką, pelėsiais ir kerpėm apaugę štai pastatai ir jų sergėtojai pačiam Vilniaus centre.

Sezono atradimas – IPA alus. Vilniuje kol kas aptiktas tik Bix, bet jei kas žinot, kur dar kitur pilsto – netylėkit. Nepatinka beveik niekam, bet jei jau kam patinka, tai patinka labai.

Jau ne vienerius metus nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės jaučia nenumaldomą poreikį kitiems žmonėms, juos išvydę ištarti „Atrodai pavargęs/usi“. Iš patirties sakau, kad dažniausiai šių žodžių adresatas kaip tyčia pavargęs nesijaučia. Jaučiasi žvalus ir dailus. Kur veda šis pastebėjimas? Man atrodo, ten pat, kaip ir komplimentai „Esi simpatiška“, „Esi įdomių veido bruožų“, „Nesi baisi.“

Ar žinojote, kad vaikas iš Kinder reklamos yra Chriso Traegerio vaikas?

Susumuojant lietuviško identiteto paieškas: duona, druska ir raudoni vakarai. Verkiu ir kaifuoju.

Kaip gera, kai spigina saulė ir ilgėja dienos. Nokstu kaip tas ananasas. Įtampa atslūgsta.

Thumbs up on Facebook https://www.facebook.com/Mahilablog

3 Komentarai

Įspūdžiai (labai subjektyvūs) po pusmečio sugrįžus į Vilniaus naktinį gyvenimą

Labai daug mergaičių prisipisinėtojų
Visi labai labai kūl, konceptualūs ir svarbūs, viskas labai dyp
Niekas neturi pinigų
Pinigų visi šiaip turi, bet dabar išsileidę
Visi nori išgert ir pasibūt
Visi arba pakūdę arba pastambėję, bet ryškiai
Visi orūs ir verti pagarbos būti norėtų, bet ne visada išeina
Labai daug svarbių mergaičių
Dar daugiau svarbių berniukų
Poreikiai didėja, bet galimybės – ne
Visi visi rūko ir rūko daug
Visi visi geria ir geria daug
Genialumas slypi nepaprastume
Taksistai yra labai nagli ir grįžimo namo kaina gali svyruot nuo 7lt iki 50lt
Ant manęs vyras rėkė, kam aš su kailiuku ant paltuko
Vilniaus baruose ankšta
Laiko nesustabdysi
Bet gal atsuksi atgal
Žmonės yra nuspėjami
Nebėra Tripo, nebėra vaibo
tiek nebeišgeriu
Aš, man atrodo, sumažėjau

Palikite komentarą

Prieš sugrįžtant į Lietuvą

Jau po Vokietijos & Austrijos ekspyrienso Lietuvą grįžusi mačiau kitomis akimis. Nei geriau, nei blogiau – kitaip. Pavyzdžiui kai visą laiką gyveni apsuptas tam tikrų dalykų, nepastebi jų. Petro ir Povilo bažnyčią, tarkim, „pamačiau“ tik naujai sugrįžus į Vilnių. Ir ievos tą pavasarį kvėpėjo stipriausiai gyvenime. Tokių pavyzdžių begalė. Įdomu, kaip viskas regėsis šįkart. Septyni mėnesiai yra labai nedaug. Bet, iš kitos pusės, velniškai ilgas laiko tarpas.

Žmonės šneka, kad Europoj stojo amžinas įšalas ir „jau daugiau niekada neatšils“. Tikrai turėtų būt ne kas, nes kas antras žmogus, paklaustas, kaip sekasi, pradeda ne nuo to, kaip sekasi, o sako ŠALTA. Pas mane vakar buvo -19°C, tai kažkaip negąsdina tas šaltumas, tik pas mane čia sausa, tad jis kitoks, bet tegu baigias jis, tegu, nes ši žiema buvo/yra ilgiausia mano gyvenime, brendu per 60cm aukščio sniego kalniukus ir kartais kelio nematau.

Šiaip įspūdį apie tendencijas gimtinėj labai gerai formuoja brangieji. Here we go.

Apie stilių:
„o šiaip tai žmonės LT lb baisiai rengtis pradėjo
bet lb ir ši situacija blogėja
nu kad ir reportaže apie verbų sekmadienį
ankščiau būdavo tokių tetulių vienetai, dbr visur
konkrečiai visur
net ne rajonuose, o visur
tipo kontrolieriu stilius“

Apie laisvalaikį:
„Aš esu visiškai girtas
Nesiprausęs
Važiuoju į darbą“

Apie laisvalaikį vol.2:
„Mano raktas sulūžo, todėl kambarioko pasiskolinau ir juos pamečiau iškart
Ir dar vakar prisigėriau ir neįleidau į namus jo
Jis pyksta“

Žodžiu, niekas nesikeičia, tik visi visi įmanomi draugai turi po gyvūnėlį. Atsakau.

Tuo tarpu šią akimirką čia iš lauko sklinda tokie garsai lyg kažkas pasiėmęs žmogaus kūną jį vanotų į medžio kamieną. (nesusiturėjau nepasidalinus)

Kurį laiką stovėjau kambary ir žiūrėjau į naktines miesto šviesas, savaitgalį žiūrėjau į begalinius kalnus, protu nesuvokiamą rojų žemėj, kurį išvydus kas kart noriu spiegt iš laimės. Taip bežiūrint įdomu suvokti – Edmontonas -> Sietlas (+22°C)-> Frankfurtas-> Vilnius-> Panevėžys. Ir visa tai per vieną savaitgalį.

Palikite komentarą

Apie pirmus kartus

Sako, jaunas esi, kol dar lieka pirmų kartų. Pastaraisiais metais tų pirmų kartų buvo apstu.

Pirmą kartą išdrįsau sau mesti sunkiai aprėpiamus iššūkius, su kuriais, regis, susidoroti pavyko.

Pirmą kartą skridau virš vandenyno.

Pirmą kartą lankiau ir pažinau šalis, į kurias įžengt dar visai neseniai net nesvajojau.

Pirmą kartą kopiau į tikrus, dangų remiančius kalnus ir stebėjau po jų platybes klajojančius laukinius žvėris, labai arti šalia jų.

Pirmą kartą užuodžiau, ragavau ir leidausi patyrinėti gausybę naujų pojūčių.

Pirmą kartą leidau sau išpildyti kvailas vaikiškas svajones, kurių neišpildžiusi būčiau iki šiol nerimusi.

Pirmą kartą taip aiškiai suprantu, kad jokios aplinkybės nebegali priversti manęs sudvejoti, ar verta likti savimi.

Pirmą kartą taip lengva sakyti tiesą. Savo.

Pirmą kartą visa esybe suvokiu, kas yra brangu ir truputį geriau suprantu, ko noriu.

Pirmą kartą taip ilgai nemačiau savo artimiausių.

Pirmą kartą taip siaubingai ilgiuosi namų.

38

Palikite komentarą

Another day in Marijos žemė

Kaip man atsibodo visos šventos karvės, besiblaškančios mano kelyje ir besibadančios dangų remiančiais ragais. Mūsų krašte niekas nesitūsina, neturi nuodėmingų minčių, eina miegot prieš vidurnaktį, laisvalaikiu lesina gulbes, parkuose tapo peizažus ir savanoriauja labdaros valgyklose.

Čia turbūt belieka pakartoti seną, bet iki skausmo teisingą patarlę – nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo, kai tavo paties slenkstis nevalytas.

Atleiskit, bet mano pažįstami didžiausi veidmainiai ir yra tos pačios švenčiausios karvės.

Jūs – kaip norit, bet aš vis tiek nepasikeisiu.Gal kažką ir suerzinsiu, bet būsiu tikra ir bent jau ramiai naktim miegosiu žinodama, kad pernelyg atsipalaidavus mano išdailinta kaukė ims ir nenudribs.

Palikite komentarą