Pirmyn į turinį

Žyma: Kelionės

Įspūdžiai iš Kauno

Vakar po ilgos pertraukos vėl užsukau į vakarėlį Kaune. Paskutinįkart prieš tai buvo Exitas, ir, vaje, kokiais 2008m.

Šįsyk Gargare grojo Maceo Plex, ko gero vienas stipriausių elektroninės muzikos dj šiuo metu, kurio gabalai Stay High For Me Baby, Vibe Your Love, Future Music ir dar daug kitų yra tikras muzikinis seksas. Grojo puikiai, skambėjo nuostabiai, tik gal kiek gaila, kad kaip nemažai savų kūrinių turintis grojikas, jų labai pagailėjo. Bet iš kitos pusės tai gal ir pliusas, kad vakarėlis netapo hit paradu, kaip kartais būna, o nereikia.

Na o šiaip… Keletas įspūdžių.

Kaunas – visai gražus miestas. Daug gražių žmonių.

Suflerio būdelės lempos valdo.

Prie įėjimo neįleido kokių 50% žmonių, akimirką pasijutau kaip Bergaine.

Kaune reikia puoštis ir puoštis gausiai. Jei manai, kad esi pasipuošęs, tai klysti, eik ir užsidėk dar kąnors LABIAU.

Pasirodo, G&G įvadryta kasta Robotukų Armija iš tikro egzistuoja. Jie mėgsta pašokt, pamojuot, pašvilpt, pakalbint, pašokdint, užsiraut.

Vakarėlio kvapas – Paco Rabanne – One Million. Man atrodo, man alergija.

Ateit į tūsą loftuose su superaukštais kablais yra norma. Norma yra staipytis iki penkių, nors jau tikrai reikėtų išeit, riest šikną prieš marozus, susilaukt dėmesio, o paskui aikčiot „Ko čia visi prie manęs lenda.“

Nuojauta kužda, kad kas tas Maceo žinojo gal kokie 40% šokėjų. Na bet sužinojo.

Jei net šiaip nesi garbanotas, po šito baliaus pasidarai, nes drėgmė kaip tropikuos, tik stipriau.

Kelionėj namo sutikau žmogų, kuris prekiavo dantų šepetėliais su aukso dulkėm iš Pietų Korėjos. Autobuse.

Šiaip jei kada dar skųsiuos bepročiais fb važiuotojais iš taško A į tašką B, priminkit, kad autobuse tų bepročių kur kas daugiau.

Duobės Panevėžio gatvėse tikrai gilesnės.

JEIGU PRIEŠ TAVE GRĖSMINGAI PRASIGRŪDA STAMBUS VYRESNIS VYRAS TAMSIAIS DRABUŽIAIS, TAI JIS NEBŪTINAI APSAUGINIS.

Amen.

Palikite komentarą

Naktiniai kalbėjimai

Man regis, aš šiek tiek einu iš proto. Bet juk taip ir turėtų būti, tiesa?
Kai visas tavo gyvenimas išmėtytas kaip dėlionė po kambarį, o keletos detalių trūksta ir velniai težino, kur jos. Ir velniai težino, kada paaiškės, kurių nerandu.

Visai neseniai jaučiausi tarsi įkritusi į ežero vidurį ir nesugebanti parsikapstyti atgal. Išbuvus tiek laiko vandeny ne taip paprasta vėl iš naujo pėdom paliest žemę ir nueit kaip niekur nieko.

Anksčiau gebėjau nešt ant kupros kitus, net po kelis, o štai dabar pirmą kartą gyvenime atrodo, kad būtų neprošal, jei kas mane paneštų.

Ilgiuos gebėjimo nepanikuot. Įkvėpt, iškvėpt. Įkvėpt, iškvėpt.

Bet viskas gražu, tik baisiai sunku patikėt, kad tie grožiai neištirps ir neišgaruos, tik baisiai sunku patikėt, kad dabar tai jau viskas bus taip.

Ir statom pilis, bangos be gailesčio užpiltas, tik šįkart kiek toliau nuo kranto.

Palikite komentarą

Prieš sugrįžtant į Lietuvą

Jau po Vokietijos & Austrijos ekspyrienso Lietuvą grįžusi mačiau kitomis akimis. Nei geriau, nei blogiau – kitaip. Pavyzdžiui kai visą laiką gyveni apsuptas tam tikrų dalykų, nepastebi jų. Petro ir Povilo bažnyčią, tarkim, „pamačiau“ tik naujai sugrįžus į Vilnių. Ir ievos tą pavasarį kvėpėjo stipriausiai gyvenime. Tokių pavyzdžių begalė. Įdomu, kaip viskas regėsis šįkart. Septyni mėnesiai yra labai nedaug. Bet, iš kitos pusės, velniškai ilgas laiko tarpas.

Žmonės šneka, kad Europoj stojo amžinas įšalas ir „jau daugiau niekada neatšils“. Tikrai turėtų būt ne kas, nes kas antras žmogus, paklaustas, kaip sekasi, pradeda ne nuo to, kaip sekasi, o sako ŠALTA. Pas mane vakar buvo -19°C, tai kažkaip negąsdina tas šaltumas, tik pas mane čia sausa, tad jis kitoks, bet tegu baigias jis, tegu, nes ši žiema buvo/yra ilgiausia mano gyvenime, brendu per 60cm aukščio sniego kalniukus ir kartais kelio nematau.

Šiaip įspūdį apie tendencijas gimtinėj labai gerai formuoja brangieji. Here we go.

Apie stilių:
„o šiaip tai žmonės LT lb baisiai rengtis pradėjo
bet lb ir ši situacija blogėja
nu kad ir reportaže apie verbų sekmadienį
ankščiau būdavo tokių tetulių vienetai, dbr visur
konkrečiai visur
net ne rajonuose, o visur
tipo kontrolieriu stilius“

Apie laisvalaikį:
„Aš esu visiškai girtas
Nesiprausęs
Važiuoju į darbą“

Apie laisvalaikį vol.2:
„Mano raktas sulūžo, todėl kambarioko pasiskolinau ir juos pamečiau iškart
Ir dar vakar prisigėriau ir neįleidau į namus jo
Jis pyksta“

Žodžiu, niekas nesikeičia, tik visi visi įmanomi draugai turi po gyvūnėlį. Atsakau.

Tuo tarpu šią akimirką čia iš lauko sklinda tokie garsai lyg kažkas pasiėmęs žmogaus kūną jį vanotų į medžio kamieną. (nesusiturėjau nepasidalinus)

Kurį laiką stovėjau kambary ir žiūrėjau į naktines miesto šviesas, savaitgalį žiūrėjau į begalinius kalnus, protu nesuvokiamą rojų žemėj, kurį išvydus kas kart noriu spiegt iš laimės. Taip bežiūrint įdomu suvokti – Edmontonas -> Sietlas (+22°C)-> Frankfurtas-> Vilnius-> Panevėžys. Ir visa tai per vieną savaitgalį.

Palikite komentarą

Apie pirmus kartus

Sako, jaunas esi, kol dar lieka pirmų kartų. Pastaraisiais metais tų pirmų kartų buvo apstu.

Pirmą kartą išdrįsau sau mesti sunkiai aprėpiamus iššūkius, su kuriais, regis, susidoroti pavyko.

Pirmą kartą skridau virš vandenyno.

Pirmą kartą lankiau ir pažinau šalis, į kurias įžengt dar visai neseniai net nesvajojau.

Pirmą kartą kopiau į tikrus, dangų remiančius kalnus ir stebėjau po jų platybes klajojančius laukinius žvėris, labai arti šalia jų.

Pirmą kartą užuodžiau, ragavau ir leidausi patyrinėti gausybę naujų pojūčių.

Pirmą kartą leidau sau išpildyti kvailas vaikiškas svajones, kurių neišpildžiusi būčiau iki šiol nerimusi.

Pirmą kartą taip aiškiai suprantu, kad jokios aplinkybės nebegali priversti manęs sudvejoti, ar verta likti savimi.

Pirmą kartą taip lengva sakyti tiesą. Savo.

Pirmą kartą visa esybe suvokiu, kas yra brangu ir truputį geriau suprantu, ko noriu.

Pirmą kartą taip ilgai nemačiau savo artimiausių.

Pirmą kartą taip siaubingai ilgiuosi namų.

38

Palikite komentarą