Padriki gyvenimo reiškiniai.
Pas mus vis lyja lyja ir lyja. Jausmas, it būtų rudens vidurys. Nuostabus laikas, kai geri arbatą namie, skaitai detektyvus ir klausai Radiohead‘ų bei Coldplay. O dar labiau dabar klausau šito. Ir toliau sau sėkmingai nardau savo psichodeliniuos sapnuos su seniai pamirštais žmonėm ir jausmais. Kartais pabudus būna velniškai keista, o kartais net ir baisu.
Nesusilaikysiu neparašius šito. Kiek kartų per savaitę gaunat laiškus iš visokiausių idiotų įvairiuose socialiniuose tinklapiuose? Myspace, fb, couchsurfinge, dar kažkur? Nes aš gaunu nuolat ir dažnai ir nesuvokiu, negi jie tikrai tikisi, kad sulauks atsakymo? O gal iš kažko sulaukia, todėl ir toliau tuo užsiima? Dažniausiai tokių laiškų rašytojai būna 30+ ir kaip taisyklė nelabai šviesios odos ir, žinoma, ne itin raštingi. Nors šviežiausia patirtis rodo, kad visgi visur debilų pilna, ir net iš manojo Landstrase apsireiškė. Taip, aš turiu ne vieną ir ne du profilius socialiniuose tinklapiuose, nes jie padeda komunikuoti su įvairiais žmonėm dėl įvairių interesų ir taip, jei nebūtų manęs taip visur pilna, nieks man nerašytų ir nebūtų šito posto. Nu realiai aš nesiskundžiu, šiaip, juokinga. Čia yra tik keletas perliukų, bet jų yra nesuvokiamai daug. Pathetic iki skausmo.
Kita tema.
Jau begalybė laiko be alkoholystės, moralkių, atminties duobių, tanculkų, šyzų ir panašių daiktų. Visai nieko, tik kad nuobodu labai. Jaučiu, kaip lėtai lėtai slenka laikas. Užaugau? Ar čia dėl to, kad Vienoj iš esmės viena? Finale darom išvadą, kad stipriausiai ir pasiilgau to, ko labiausiai norėjau atsikratyt. Dabar viską atiduočiau už 2008-ųjų Spartakiadą.
Būdama čia, jau tris kartus sapnavau save juodais plaukais. Dar man rašė draugė ir irgi sakė, jog sapnavo mane taip. Ir tiko taip visai labai. Gal čia ženklas? Šiaip aš maždaug įsivaizduoju, kaip tai atrodytų, nes dalis plaukų jau yra buvę juodi, bet mąstau, kad būtų labai sunku vėl grįžti prie blondiniškumo, jei atsibos (nes pastarąjį kartą, kai juodi atsibodo, dažėm 8k. su visokiais color remover). Ajajaj, ką daryt, ką daryt.
Aš labai nemėgstu mergų. Ne, čia kalba tikrai neina apie lytį. Net amžius dažnai nebūna svarbus rodiklis. Ir tai tikrai ne konkurencijos jausmas. Bet tiesiog yra tokių living beings, kurie (ios) turi tiesiog tobulai sudėliotas debiliškas savybes, kuriom žarstosi ir reiškiasi ant kiekvieno kampo. Kaip atpažinti tas mergas? Mergų pilna visur – univere, bendrabuty, darbe, maksimoj, visur. Mergos eina miegot prieš vidurnaktį, nerūko, arba rūko ilgas glamūrnas cigaretes, eina į Artistus (bet nesakau, kad vien mergos ten eina, gink die) ar kitas viešojo neršimo vietas, šokių aikštelėj sumeta rankinukus (merga visada turi rankinuką) į vidurį ir šoka ratuku. Mergos negeria alaus ir degtinės, jos nenešioja sijonų, nes gėda, o jei jau užsideda, tai dvylika kartų per vakarą klausia geriausios draugės (nes mergos visada turi geriausią draugę nesvarbukątusakaimesdraugėsamžinai), ar normaliai atrodo, jos nešneka apie seksą, ar panašias baisybes. Mergos pozuoja prie baltų sienų, jos moka kepti kotletus ir raugti šašlykus, jos eina į miesto šventes. Kitos būdingos savybės – intrigų rezgimas darbe, gyvenime, santykiuose, dėmesio reikalavimas, verkšlenimai, lėtumas. Nors ir nebūni tiesiogiai susijęs su jų reikalais, vistiek, nori nenori nuolat būni paliestas šito. Per mergas praradau vienintelį, sakykim, rimtą darbą, kurį turėjau (ačiū Dievui, tas darbas ir teliko laikinas, kaip ir buvo planuota, o mergos ten toliau sau dirba be didesnių ambicijų į daugiau žadančias pozicijas), per mergas kartais stringa darbai univere ir kitose situacijose. Mano problema, matyt, yra ta, kad nemoku žaisti tų mergų žaidimų, kurie labai populiarūs visuomenėje. Gal tiesiog neturiu laiko net mokytis juos žaisti, nes tikrai turiu rimtesnių užsiėmimų. Jei tu mąstai panašiai, kaip ir aš, supranti, apie ką kalbu.
Atostogos (uoj, internship, vis pamirštu) įgauna pagreitį, dienos karštėja, vis labiau atsipalaiduoju, o Viena kasdien daros vis labiau jauki ir sava. Daug tinginiauju, (nes dieną neįmanoma nieko daryti, kai lauke +32), klausau geros muzikos, žiūriu filmus, o kai atvėsta iki kokių +26, lendu į miestą dairytis, žmonėtis, tiesiog stebėti, kaip čia verda gyvenimas. Dabar rezgu planus, kaip nusigauti iki Venecijos (nes tik ~800km!) ir svajoju kaip įmanoma geriau pažinti tą tikrąjį, ne turistams paruoštą Vienos veidą.
Vakarais visi renkasi čia. Geria vyną, braido fontane ir šnekasi. Svaigi vasaros naktų magija.
