Pirmyn į turinį

Žyma: Beautiful Life

Jau nubarstė

Vasara vasara vasara. Palengva praeina nusivylimas ir atkeliauja džiugesys bei ramuma. Noriu ežerų, miškų, jūros, šašlų, kibiro ledų ir kibiro braškių bei agrastų. Noriu ganytis pievom ir laukais, nešiot trumpus šortus ir palaidas suknias, vartytis ant smėliuko, šokt ir būti su teisingais žmonėmis, teisingose vietose. Dabar, kai keturis metus (o atrodo dešimt) trukusi katorga baigėsi, visas dėmesys bus skiriamas man. Na taip, lieka darbas, bet darbe man malonu, jis manęs per daug nevargina, o kartais dar ir įkvepia. Visą vasarą deginsiuos, puoselėsiu odą, sugrąžinsiu plaukus į sveiką padėtį, sprotuosiu, klausysiu puikiausios muzikos ir mylėsiu save. Žodis.

Palikite komentarą

Individas ir visuomenė vol.?

Niekada nemokėjau turėti geriausios draugės. Kai klasėje virdavo aistros, taip ir neišmokau visko sureikšminti, karštligiškais būdais reikalauti dėmesio ir nežinau, kaip vyksta nekalbadieniai. Nemoku laviruoti santykiuose su žmonėmis. Nežinau, kaip elgtis, kad žmonės man neštų naudą ir nemoku atpažinti melo. Neišsipildysiančių pažadų taip pat. Niekada nesukeliu puikaus pirmo įspūdžio, o ir šiaip, įspūdžio dažnai nepalieku jokio.

Ir nemanau, kad kažką prarandu. Kai nubyra blizgučiai, lieka pamatai.

“Žmonės visai kaip medžiai. Aš juos skaičiuoju. Kuo jų daugiau, tuo geriau. Bet tik iš tolo. Ne per arti langų. Kitaip viskas užges.”  (H. Wasmo)

Draugas sykį pasakė, kad Vilnius – gražus miestas, kuriame daug nelaimingų žmonių. Ir iš ties. Viskas lyg ir gerai. Tik. Tik kažkas ne taip.

Palikite komentarą

Back to basics

Back to basics: Kino, Siela, Foje, vienuma ir pavasaris. Lekiu su vėju ir iš galvos jis palengva išneša visus narrow-minded nelaimėlius, visas kvailas mergas ir bobas, nepažintas ir nugalabytas meiles, visus nuogąstavimus, kartėlius bei neramumą. Žinai, vis pagalvoju, o gal vis dėl to tai iš tiesų ir esu toji aš – viena, nelabai populiari, sąžininga, paprasta, nelabai, kam įdomi, paviršiumi klaikiai nepastebima, bet ramybėj su savim. Toks jausmas, kad man vėl penkiolika ir jame, o stebukle, man visai nėra ankšta, kaip tada.

Turbūt jau tas amžius, kai galiu pasakyti, jog jau esu per sena apsimetinėti. Kol kas tik bandymai, bet siekis būti doru žmogumi, net ir klystant, atneša nepamatuojamai gerą jausmą. Kaip gera nebebėgti nuo savęs. Ačiū tau už įkvėpimą, ačiū, kad tave sutikau. Visai netyčia. Prie svetimo kranto, per svetimą fiestą.

1 Komentaras

Pabusti iš letargo miego

Viskas. Gana sirgt, liūdėt, stresuot, kompleksuot ir panikuot. Oficicialiai skelbiu pavasarį. Daugiau jokių treningasų, jokios tinginystės, bevalystės (bevališkumo?) ir apatijos. Išsiritu iš savo kiauto ir pradedu šviesesnį etapą. Šiandien skaitinėjau Nick Hornby, the truth will set you free, taip? Tai the truth is, kad aš tikrai nenoriu būti ta susisukusia viskuo nepatenkinta, nelaiminga mergaite. Go on, say what you want. Whatever it is, say it to yourself. Ko noriu, aš žinau, gal garsiai ir nesakysiu, bet išdrįstu ištarti sau. Pasveriu visus už ir prieš, suvokiu situaciją blaiviai ir metu paikas mintis iš galvos. Sveikas pragmatizmas ir jokių sentimentų. Dar kartą. Važiuojam.

2 komentarai