Padriki gyvenimo reiškiniai.
Aš skaitau mažai ir lėtai. Per metus sukremtu, geriausiu atveju, kokias septynias-dešimt knygų. O pavasario pradžioj susizgribau, kad didžioji dalis mano pastaruoju metu skaitytų kūrinių buvo anglų kalba, lietuviška literatūra jau kurį laiką nustumta į antrą planą.
Triphopas yra ta muzika, prie kurios linkstu, kai mintimis ieškau saugios ir pažįstamos erdvės. 90s išsiskleidęs muzikos žanras mums, ko gero, geriausiai žinomas per Massive Attack, Tricky, Groove Armada, Portishead, Morcheeba, Moloko, Thievery Corporation, Zero 7, Lamb ir krūva kitų užsienio atlikėjų.
Bet ir pas mus, Lietuvoje, 90s buvo bent vienas (tikiu, kad ir daugiau, bet šiandien – apie tą vieną) projektas, kurį, manau, drąsiai galim priskirti triphopo žanrui – Matisse.
Štai toks plakatas, išplėštas iš kažkokio laikraščio ar žurnalo (nebepamenu, bet lyg ir po kelionės į Berlyną ar Londoną), keletą metų kabėjo mano namuose. Nebegyvenu ten ir plakatas kažkur dingo.
Palikite komentarąŠį įrašą skaitytojams esu skolinga jau kelerius metus. Vis žadu aprašyti, ką galima nuveikti mano mylimame gimtajame Panevėžyje ir vis, užsisukusi kituose reikaluose, to nepadarau. Tad štai, atiduodu skolą.
