Pirmyn į turinį

Mahila Straipsniai

Apie keliones, instagramą, visažinius šaunuolius pokštautojus ir delfi komentatorius

Prašau, rimtai man pasakykit, ar daug pažįstat žmonių, kurie gerai gyvena/yra laimingi/jiems sekasi dėl to, kad moka pakentėt? Aš tai ne. Nes tie, kur dažnai sako „aj, pakentėsiu“, dažniausiai ir lieka vis pakentėt, nu daaar biškį, ir dar biškį, ir dar truputį. Ir taip visada. Ačiū visiems už patarimus pakentėt man nepatinkančioj situacijos, bet gal aš pati nuspręsiu, kiek geležinė ta mano kantrybė.

Pastaruoju metu mane persekioja visokie keptain obvijausai. Iš tiesų, net nežinau, kaip tiksliai apibrėžt šį žmonių tipažą, nes jie svaidosi ne tik visažiniškais komentarais, bet ir trečios nokijos senumo juokais, kuriuos išgirdus nejučiom pradedi mintyse piešti sūrelio su aguonom pakuotės išvaizdos kiautą, kuriame jie gyvena ir šlamščia tarybines dešreles užsigerdami diušes.

Aš apie tuos, kurie baliaus metu žaismingai lepteli: „O žinot, kaip rusai sako – pivo bez vodki – dengi na veter“. (Ne, nebuvom girdėję. Ačiū, kad papasakojot.)

Ir tuos, kurie, su tavim kur nors važiuodami nesusituri nepranešę, kad ne visi greičio matuokliai įjungti.

Ir dar tuos, kurie išgirdę, kad apsirgai, būtinai primena, kad gertum daug arbatų.

(Apie apsauginius, kurie merginoms sako „Kažką pametei. <pauzė> Ogi šypsenėlę.“, verčiau nepradėsiu, nes mano nervai ne ant tiek stiprūs.)

Visada labai patinka, kai man praneša, jog „Muša – vadinasi myli.“, į čeburekus dedama kačiukų mėsa, kai žmonės pasako, kad bijo kažką gerti, nes ten „gali būti prisisiota“.

Jie visada visada, būtinai, neišvengiamai, išvydę kokius baltus miltelius (cukrų, krakmolą, druską, skalbimo miltelius) pajuokaus, kad ten koksas.

O ar tikrai manot, kad jei esat užsieny atostogų ir kas penkias minutes uploadinat instagramo fotkes iš įvykio vietos (kažkodėl, man atrodo, kad dar ir straglinat ieškodami wi-fi), sukeliat įspūdį, jog esat žiauriai atsipūtę, laimingi ir kūl? Esu sutikus nemažai tokių atostogautojų ir šiaip gyventojų, kurie šiaip sėdi susiraukę, bet vis nusišypso. Instagramui.

**************

Delfi komentarų akiplėšiškumo viršus: Kai prie straispnio apie Mūzos Rubackytės vestuves su kiek vyresniu užsieniečiu rašo „kekšė barakuda“, „keičia vyrus kaip pirštines“, „apvogs jį ir pabėgs“. (straipsnis gan senas, bet vis pamiršdavau paminėt). Nėra to dar sukurta, ko lietuvis nepasmerks.

Apie išvykas į sodus ir kaimus: „Vykti kažkur į sodus yra visiška nesąmonė, kai 21 amžiuje yra išrastas miestas ir viską galima veikti jame.“

Pažįstamas eina į giminės balių:

-Tai kelintas bobutės gimtadienis?

-Paskutinis.

Palikite komentarą

Pavasario pradžios mišrainė

Per pastaruosius dvejus metus tyčia netyčia vartydama lietuviškus žurnalus išlavinau akį – 9/10 kartų pataikau atspėti, kai fotosesiją būna pastailinusi A. Jablonskytė. Sako, jei gali nedainuoti, šiukštu nedainuok. Jei gali nestailinti, tai nestailink. Nes tikrai nereikėtų. Nors, gal surinkti visa, kas blogiausia ir sukrauti ant žmogaus sukuriant 1992m. „Žavūs ir drąsūs“ atmosferą – irgi talentas?

Tęsiant klausimų, į kuriuos, kaži ar kas kada atsakys, bet kaži, ar man vienai jie kylą, galima paminėti IKEA. Kiek iš mūsų jau pirko ledų už litą arba du? Kiek iš mūsų pasimetė, nežinodami, kaip elgtis, kai tai darė pirmą kartą?

Ir kur iš parduotuvių dingo dribsniai-pagalvėlės su kokiu nors įdaru?

Kodėl žmonės nebenaudoja žodžių „pinigai“ arba „litai“? Kodėl juos išstūmė tokios alternatyvos kaip „pinigėliai“, „pinigiukai“, „lietuviški pinigai“, etc.? Per šiurkštu?

Mėnesio įžanga į diskusija: „Kalbant apie papūgas…“

Mėnesio pergertitas: Kai sakai „Caribou“, o girdisi „Skyrybų“.

O jūs dar turite dėstytojų, kurie sako „Aš emailu labai retai naudojuosi.“, arba „Aš tuo emailu, kuris pateiktas universiteto puslapyje, nesinaudoju“? Vardan d.tėvo ir sūnaus ir dvasios. Norint pakeliauti laiku, nebūtina vykti į Grūto parką, pelėsiais ir kerpėm apaugę štai pastatai ir jų sergėtojai pačiam Vilniaus centre.

Sezono atradimas – IPA alus. Vilniuje kol kas aptiktas tik Bix, bet jei kas žinot, kur dar kitur pilsto – netylėkit. Nepatinka beveik niekam, bet jei jau kam patinka, tai patinka labai.

Jau ne vienerius metus nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės jaučia nenumaldomą poreikį kitiems žmonėms, juos išvydę ištarti „Atrodai pavargęs/usi“. Iš patirties sakau, kad dažniausiai šių žodžių adresatas kaip tyčia pavargęs nesijaučia. Jaučiasi žvalus ir dailus. Kur veda šis pastebėjimas? Man atrodo, ten pat, kaip ir komplimentai „Esi simpatiška“, „Esi įdomių veido bruožų“, „Nesi baisi.“

Ar žinojote, kad vaikas iš Kinder reklamos yra Chriso Traegerio vaikas?

Susumuojant lietuviško identiteto paieškas: duona, druska ir raudoni vakarai. Verkiu ir kaifuoju.

Kaip gera, kai spigina saulė ir ilgėja dienos. Nokstu kaip tas ananasas. Įtampa atslūgsta.

Thumbs up on Facebook https://www.facebook.com/Mahilablog

3 komentarai

Apie tai, kaip faina ieškoti faino darbo

Jei peržvelgus tipišką lietuvišką darbo skelbimų svetainę reikėtų sukurpti idealų darbo skelbimą, jis atrodytų maždaug taip (daugiausia užtaiso turinčius žodžius paryškinu, kad viskas būtų aišku):

Dėmesio! Mes esame perspektyvi bei ambicinga įmonė, Lietuvoje atstovaujanti stambius užsienio gamintojus ir prekiaujanti aukštos kokybės priemonėmis bei teikianti aukštos kokybės paslaugas. Kompanijos klientai bei partneriai yra perspektyviausios ir pelningiausios Lietuvos ir užsienio įmonės. Šiuo metu įmonė ieško eksporto bei tiekimo vadybininko-projektų asistento.

Darbo pobūdis:


<…>
– produkcijos pardavimų skatinimas, aktyvus reklamos priemonių taikymas;
– renginių, parodų organizavimas, ryšiai su visuomene;
<…> (aprašymas būtų kažkur 37 punktai, tad čia neišsiplėsiu, kad nepradėtumėt žiovauti).

Reikalavimai:

– aukštasis universitetinis išsilavinimas (rinkodara, marketingas, ekonomika, finansai) (baigtos magistrantūros studijos – privalumas);

– sėkminga darbo patirtis reklamos/marketingo/pardavimų/finansų srityje – ne mažiau nei 7 metai;
– marketingo metodų išmanymas;

– labai geros rusų, anglų ir vokiečių k. žinios (žodžiu ir raštu) (lenkų, prancūzų, norvegų ir ispanų kalbų išmanymas – privalumas);

– puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai;

– vairuotojo pažymėjimas;

– nuosavas automobilis;

– baigti buhalterinės apskaitos mokymai;

– lakstumas (gali tekti dirbti viršvalandžius vakarais ir savaitgaliais bei vykti į komandiruotes Lietuvoje ir į užsienio šalis);

– profesionalus autoCAD, Photoshop, Corel Draw, Sistela programų išmanymas;
– iniciatyvumas, gebėjimas pasiekti iškeltus tikslus;

– noras tobulėti;

– žalingų įpročių neturėjimas;
– gebėjimas savarankiškai organizuoti savo darbą ir dirbti komandoje;

– lyderio sugebėjimai.

Mes jums siūlome:

– atsakingą darbą jaunatviškame ir draugiškame kolektyve;
– realias profesinio tobulėjimo bei karjeros galimybes;
– puikias darbo sąlygas ir konkurencingą darbo užmokestį. (1000lt – 1200lt/mėn)
– stalo futbolą

Kita informacija:

Laukiame Jūsų gyvenimo aprašymo, motyvacinio laiško bei dviejų buvusių darbdavių rekomendacijų su nuoroda „vadybininkas”.

***

Nuo kuklumo dar greit nenumirsim. Labai nesijuokit, nes šitas variantas nėra labai toli realios situacijos.

Tai kaip gerai, kad neieškau naujo darbo.

Thumbs up on Facebook https://www.facebook.com/Mahilablog

4 komentarai

Jang Profešionals

Jau seniai jaučiau poreikį aptarti šį žmonių porūšį, bet vis laukiau, kol tas reikalas pilnas pribręs. Turbūt pribrendo, nors esu tikra, kad papildymų šiam tekstui galėtų gimti kasdien. Jei ofisinių dramatikių skaičius pastaraisiais metais didėja nesuvaldomu, bet suvokiamu tempu, tai, kalbant apie jang profešionals, tenka pripažinti, kad šių daugėja kas dieną, kas valandą, kartais – kas minutę.

Kaip atpažinti jang profešional?

Jang profešional atpažinti nepaprastai lengva stebint jį net ir kelių ar keliolikos metrų spinduliu. Ypatingos žymės – kostiumas (nesvarbu – antradienio rytas Vilniaus gatvėj ar sekmadienio vakaras boulinge), po kuriuo, jei jang profešional levelis gerai išvystytas, dar ir liemenė (ir nesvarbu, kad liepos devyniolikta ir plius trisdešimt trys); nešulys – koks jis, priklauso nuo jang profešional pobūdžio. Galimi variantai: kompo tašė (kurioje nebūtinai, tiksliau, dažniausiai, ne kompas); sakvojažiukas/truputį labiau feminine nei masculine tašė – nes nešas su savim visą gyvenimą (dažniausiai tokį tamposi jang profešional, kuris neturi mašinos, nes kitaip visą gyvenimą laiko joje), lagaminas arba lagaminėlis dokumentams arba aplankas su dokumentais. Privalomas nešulio turinys: CV (nes bet kuriam žingsny gali pasitaikyt proga pasiekti aukštesnių profesionalumo aukštumų (CV, beje, be jokios abejonės, Europass. Kalbant apie CV, galioja viena auksinė taisyklė – kuo patirties daugiau, tuo CV trumpesnis, nes ilgainiui nebėra poreikio aprašinėti, kaip „esi įgijęs patirties bendrauti su klientais“, bet jang profešionalui taip neatrodo), darbo knyga, keli Verslo Žinių, Verslo Klasės ar The Economist (jei jang profešionalas pažengęs) numeriai ir, aišku, nešiojamas kompiuteris, ipadas, tabas ar kažkas panašaus (skirtas refreshinti fb ir visus kitus tinklus. Horizonte pasirodžius potencialiam verslo sąjungininkui visuomet įjungiami tokie puslapiai kaip Financial Times ar tas pats The Economist).

Kišenėse – bent du mobiliakai – asmeninis ir darbinis. Kai įsigyja darbinį, pirmą dieną iš jo išsiunčia žinutę visiems savo asmeninio adresatams – „Čia mano darbinis“.

Dar vienas išskirtinis jang profešional bruožas – laisvų rankų įranga, dažniausiai – AUSINĖ. Aukščiausias levelis – kai ausinę, kurią paprastai įsigyja dažnai vairuojantys žmonės, nešiojasi jang profešionalas be automobilio. Jang profešionalo gatvėje nepastebėti neįmanoma, nes jei jis ten – ten ir jo ausinė, kurios dėka aptariami skubūs reikalai su pašnekovu kitam laido (ausinės?) gale.

Jang profešional, be abejo, būdingi ir tokie atributai kaip dailiai nublizginti batai, didžiulis laikrodis, dažnai – akiniai (yra nemažai ir tokių, kuriems akinių nereikia, arba jie nebūtini, bet profešionalo statusas jų tiesiog reikalauja), bet apie juos neišsiplėsiu. Jang profešionalas be plaukų žele – nė iš vietos. Nevengia nešioti power balance band. Dar vienas ypač jang profešionalų mėgiamas aksesuaras – darbo pažymėjimas. Kuo paprastesnės pareigos, tuo dažniau ta darbo kortelė viešai tąsomasi ant kaklo („Pažiūrėkit į mane, aš turiu darbą, aš turiu teisę įeiti į liftą.“) Darbo pažymėjimo tąsymasis yra visai ok tik vienu atveju – kai išeinama greitų pietų. (Na, ir aišku, kai to pažymėjimo iš tikro reikia).

Mėgstamiausia veikla – Verslo Klasės skaitymas, valiutų kursų analizavimas, seminarų lankymas, darbo exceliu tobulinimas, kavos gėrimas, skrajučių vartymas.

Mėgstamiausi žodžiai – visi, kurie prasideda euro(p)-, tarptaut-, multi-, koncept-, versl-, projekt-, valiut-, inter-; patirtis, projektas, vadyba, organizacija, ryšiai, profesionalumas. (Sąrašą galima tęsti). Mėgsta deminutyvus.

Mėgstamiausias pasigyrimas – „aš pažįstu tą, kuris yra to, kuris daug pasiekė ir užsidirbo pusbrolio žmonos dėdės pusbrolis“.

Dažniausiai jang profešional galima sutikti – Vilniaus g., Jasinskio g. (ten aplink tuos visus ofisiukus), prie ISM (just because), ir, be abejo, Europos aikštėje bei aplink ją. Jei jang profešional dirba kokioj žinomesnėj kompanijoj (o jei dar tarptautinėj…), patikėk manim, visa giminė, visa giminės giminė bei giminių giminės bendradarbiai apie tai žino. Kuo paprastesnės pareigos, tuo jang profešional garsiau apie jas skelbiasi.

Jang profešional dažniausiai minta tuo, kuo vaišina firma arba seminaruose. Nuo septynių puodelių kavos iš aparato kartais pradeda drebėt rankos, bet nieko tokio.

Jang profešionals ten, kur jie viešai matomi, yra nežmoniškai socialiai aktyvūs. Jei jie rūšiuoja, balsuoja, sportuoja arba aukoja, apie tai žino visi 3000 feisbuko, tviterio ir instagramo draugų (potencialių kontaktų). Namie jie nerūšiuoja, nesportuoja ir neaukoja. Kartais rašo delfi komentarus (visi sakiniai prasideda maždaug taip: „Kad Lietuva atitiktų užsienio standartus…“; „Pagal Europinius standartus.“ ir t.t. ir pan.)

Jang profešional amžius – dažniausiai svyruoja nuo 22m. (3-4 kurso studentų) iki kokių 30m., nes pradirbus keletą metų pasidaro aišku, kad nereikia visa savo esybe rėkt, kad tu jau nebestudijuoji, o DIRBI DARBĄ. Kai kas tame profešionalizmo liūne įklimpsta ir ilgelėsniam laikui. Tokį įstrigimą galima atpažinti iš gerokai nuzulintų metai iš metų dėvimo kostiumo rankovių.

Būdingas elgesys: įvairiausiose socialinėse situacijose ieškoti tiesos (pvz. tarpmiestiniam autobuse, kuriame nieks nežiūri sužymėtų vietų, ieškoti savo vietos ir šokdint visą ekipažą; poliklinikoje, kur dešimt piliečių vienodai neteisingai jau spėję įlieti šaknis ilgesniam laikui, mėginti patekti nustatytu laiku, vos kas – kviesti restorano ar parduotuvės vadybininką ir t.t. ir pan.), naudoti daug traptautinių žodžių, paprastai, nei vietoj, nei laiku arba žiauriai nenatūraliai (pvz. „Mūsų firma jau seniai kontempliuoja aptarti europinius konceptualizacijos standartus multikultūriniame kontekste“), perdėtas mandagumas („Esu nepaprastai dėkingas, ponai ir ponios, kad nepasididžiavote ir paaukojote savo brangaus laiko valandą susirinkti į šį nepakartojamą Tupervare indų pristatymą“), forskverinimas.

Jang profešionalui visada atrodo, kad kuo mandriau pateikiama informacija, tuo jis atrodo krūtesnis. Lietuvio jang profešionalo angliškai rašytų tekstų anglakalbiai nesupranta, nes paprastai juose nebūna nei veiksnio, nei tarinio – tik konceptualūs išvedžiojimai. Jang profešionalo sakiniai susideda iš 12 žodžių ir daugiau. Yra dar toks geras profešionalų (čia jau ne tik jang) porūšis, kuris dažnai kartoja frazę „Kam man mokytis tą anglų, aš laiškus ir taip su gugle transleitor atrašau. Nu nebent pašnekėt būtų gerai, bet reikia, kad mokytojas būtų tikras britas o ne koks iš vpu, nes tie nieko nesupranta, aš jiems parodau, ką gugle išverčiau, o jie nesupranta“ (ir t.t. ir pan. ir be galo). Jang profešionals nesikeikia. Namie keikias.

Mėgstamiausios knygos – „Kaip užsidirbti milijoną“, Paulo Coelho, „Šimtas kelių į sėkmę“. Lentynoj turi Haruki Murakami bei visą kitą madingą literatūrą, bet neskaito, nes nėra kada; Europos Sąjungos Konstitucija.

Mėgstamiausias patiekalas – dienos pietūs.

Mėgstamiausia šventė – Europos diena, darbo balius.

Jang profešionalas nėra nei neigiamas, nei teigiamas herojus. Dažniausiai tai – lėliukė, iš kurios kažkada kažkas išsivysto. Arba ne.

Moteriškasis jang profešional atitikmuo – ofiso dramatikė/avelė tylėtoja, aprašyta anksčiau.

Kur moralas? Gal tame, kad įvaizdis, dar ne viskas. Kur viskas? Man regis, ir taip aišku. Jei ne, tai ne kas.

Thumbs up on Facebook https://www.facebook.com/Mahilablog

6 komentarai

2013-ųjų Geriausieji

Kadangi, ko gero, visą šventinį laikotarpį kompas bus mažiausiai dominanti interjero detalė, dabar pats metas sudėt visus taškus ir tradiciškai paskelbt metų perliukus. Važiuojam:

Metų Pasididžiavimas: Kai priima į visus geriausius universitetus, į kuriuos užsimanai.

Metų iššūkis: Kai tuose universitetuose dar ir mokytis reikia.

Metų miestas: Dėl fantastiško grožio kalnų – Jasper (Alberta, Kanada).

Metų Public Tūsas: Verslo Rizikos Rezervo koncertas ŠMC per gatvės muzikos dienas. Tautai tereikia vodkės ir šokių, viso kito – bus.

Metų inside tūsas: Šeštadieniniai džiaugsmai pirmąjį savaitgalį po grįžimo iš Kanados, Šeštadienio plotas vingriuos nusitęsęs į Šventadienio nuodėmes vasarą Vilniaus gatvėje ir Užupio pasikalbėjimai vėlyvą rudenį, Vasarinis konjakas nuplaunant tragiškąjį Forum One Kauno Santakoj.

Metų festivalis: Be konkurencijos – Tundra ir nesibaigianti 72 valandų para. Antrąją vietą ima Šopkinės ir mūsų su P. kelionė per krūmus kuprinių pametinėjimo estafetėj.

Metų DJ: Split Pulse (Balta meilė ir visi kiti pipirai).

Metų nežinia: Kai einant iš afterio dingsta maikutė.

Metų šuniukas: Niuki-Raukšliukas-Krepšiukas.

Metų katiukas: Pūkas-Rūkas-Jovaras.

Metų vieta valgyti ir apšnekėt visą pasaulį: Ir vėl Berneliai (nes pilviukas džiaugias visada). Nauja puiki vieta su tikrai gardžiu maistu – Alaus Studija. Visada džiaugiasi skrandis ir Meat Lover‘iuos.

Metų netikėtas miestas: Sietlas.

Metų kelionė: Disciplinuotasis Paryžius su ekskursija.

Metų būsena: „Man nėra įdomu ir aš ne šuva ir mano kantrybė – ne geležinė.“

Metų komplimentas: „Toks nepiktybinis“; „Ji daug pakelia ir nenusišneka“; „Man su tavim negėda“.

Metų koncertas: Be konkurencijos – Depeche Mode.

Metų dvejonė, kurioj šaly esi: Lyapis Trubeckoj koncertas.

Metų viešas tripas: Delfio antraštė: „Kaunietė odontologė, kurios ieškojo artimieji ir policija, pustrečios savaitės gėrė nežinia su kuo.“

Metų trauma: Darbas Šaraškino kontoroj, kur būtų faina, jei pradėtum šeštą ryto, o pabaigtum antrą nakties, nes juk įgysi daug patirties.

Metų kančia: VMI reikalų tvarkymas.

Metų Why?: Tripo uždarymas. (Kaip ten toj dainoj dainavo: Jau nebebus tokių, kaip tu…)

Metų antitipažas: Ofiso dramatikė in her late 20s, dirbanti 10d. per savaitę ir dejuojanti, kad nespėjo pavalgyti.

Metų veikla, kuria visi užsiima, bet visi slepia: Pietūs Makdonalde.

Metų pamoka: Kanada.

Metų personažas: Slaptaėda; Princess Kenny.

Metų bendrumas: Protmūšio komanda.

Metų talentas: Meistriškai sirgt šizofrenija.

Metų alkis: Kai sūris „Džiugas“ ryjamas nekramtytas.

Metų etikėtė: Eurovizija – gėjų naujakas.

Metų pravalas: Kai tv auditorija labiau mėgsta rusiškas programas ir anglų-lietuvių vertėjai dėl to turi kur kas mažiau darbo.

Metų atjauta: Ir negražūs žmonės gali būti linksmi.

Metų priešas: Gaspadoriai visi iki vieno.

Metų nustebimas: Rodeo.

Metų interjero detalė: Suflerio būdelės lempos.

Metų passive agressive ir nesveikas protas: Iš taško A į tašką B vežėjai ir važiuotojai.

Metų patiekalas: Cepelinai, Tom Yumas.

Metų gėrimas: Fanta, Čepkelių trauktinė.

Metų baubas: Keleivių kontrolė. Net jei ir nesi kaltas, gali būti, kad teks nusibaust.

Metų RIP rūbas: Ta pati neatrasta maikutė.

Metų apdairumas: Kai likus valandai iki skrydžio į Omeriką apsižiūri, kad neturi vizos.

Metų serialas: Girls. Nes American Horror Story kartelę iškėlė, o paskui iki jos nebepasiekė pašokt.

Metų Vargo vakarienė: Customer Service Vilniuje. VISUR. („Nu jei labai norit, tai atnešiu tą kitą padažą, bet šiaip mes visada fish and chips su saldžiarūgščiu patiekiam.“, ir t.t. ir pan.)

Metų Laimės Kūdikis: aš (ir vėl).

Metų anglų kalba:

„-Let‘s go to hot springs!
-Do we have to put our bodies into the water or are we supposed to look at them?“;

Miagisters end Biąčilers digry.

Metų gabalai parymot: Elvis – Suspicious Minds, Queen – Too Much Love Will Kill You, Bush – Glycerine, Badfinger – Baby Blue.

Metų gabalai pariaumot: Breach – Everything You Never Had, Kate Bush – Running up that Hill, Niki & The Dove – Mother‘s Protect (Goldroom Remix), Get Lucky (aj, kažkaip…), Miley Cyrus – We Can‘t Stop (ten yra įdėta haliucinogenų, todėl savo jausmų šiai dainai aš pati nekontroliuoju), Robin Thickie – Blurred Lines ft. T.I., Pharrell. Taip, aš šiemet labai neklubinė.

Metų feniksas iš pelenų: Gigi D‘agostino, Valdis Vižinis.

Metų tikras skausmas: Kai žmonės išeina siaubingai anksti ir palieka daug neatsakytų klausimų ir suvokimą, kaip stipriai buvo (ir liks) mylimi.

Metų Filmas: Tai turbūt The Great Gatsby.

Metų nauja pozicija: aš tingiu ir man negėda; nepakantumas situacijai, kuri man yra nepriimtina; nichachiu ni utchitsa, ni rabotat, ni zhanitca, tolka gulėt lovytėj ir žiūrėt serialą.

Metų fetišas: Kalėdinės lemputės (urmu).

Metų vertimas: „Doing blow“ – „Čiulpiu“ (Hangover III).

Metų rojus: Sodas.

Metų kvapas: Sisley – VISI.

Metų geografinis objektas: Kąstyčio Kerbedžio gatvė.

Metų neprašytas socialinis skausmas: Laukimas poliklinikoj.

Metų lingvistiniai išradimai: Autohidrofobija – kai labai labai baisu, kad aptaškys pravažiuojanti mašina.

Metų Citatos: „Pachmielnai važiuot minikuperiu – tai tas pats, kas eiti pas dantistą.“, „Žemaičių blynai yra, ko gero, geriausia, ką žemaičiai paliko po savęs.“.

Metų pametinėtojas: Aš.

Metų sugrįžimas: Priburbuliavęs telefonas.

Metų „sugrįžki (o gal „sudie“?), jaunyste“: Būt vyriausiai savo grupėj universitete.

Metų Vojažas: Edmontonas – Sietlas – Frankfurtas – Vilnius – Panevėžys vienu ypu.

Metų moterys: p. D. Š. ir p. I.K.

Metų vyras: be konkurencijos – p. A. B.

Ne tik metų Meilė: A. B.

Metų draugai: visi tie, kuriems nepaliauju kartoti, kaip man gera juos turėti.

Metų Visagalis: iš giedro dangaus nusileidusios brandos apraiškos ir susireguliavęs moralinis kompasas.

Darbai išsiųsti, ofisiukai uždaryti, galim eiti švęst!

3 komentarai