Pirmyn į turinį

Mahila Straipsniai

Apie lankomiausius (bet ne laukiamiausius) 2016-ųjų festivalius. Jūsų dėmesiui – Skardis 2016.
Įkelta 2015 15 gruodžio

Apie lankomiausius (bet ne laukiamiausius) 2016-ųjų festivalius. Jūsų dėmesiui – Skardis 2016.

Yra toks festivalis, apie kurį žino ne kiekvienas, bet dalyvavęs yra tikrai ne vienas. Jam metų laikai, jūsų amžius, socialinė padėtis, lokacija ar kiti antraeiliai niuansai visai nerūpi. Pirmą kartą bloge publikuoju tekstą, kurį sukalėm kartu su bendraautorium, mano mūza. (Nežinau, koks čia vyriškos lyties atitikmuo tiktų, bet mano mūza yra male). Pristatome jums festą Skardis 2016 (su šaižiai karčiais besibaigiančio Skardis 2015 paskutiniais pasispardymais (Skardžio 2015 baigiamojo mėnesio 15 dienų paliekamos dalyvių valioje. Ačiū dalyvavusiems.))

Kas tai: Lankomiausias ir populiariausias festivalis Skardis. Vienintelis festas iš kurio sunkiai išvažiuosi, o emocijų užteks ilgam. Tai yra toji būsena, kuri jus apima po hedonistinių savaitgalio ir nebūtinai linksmybių ir vingrybių (nebūtinai turi būti linksma, kad atsidurtumėt Skardyje). Kuo būna linksmiau, tuo Skardis skardena garsiau. Tai tas festas, kur jau sekmadienį vakarop prasideda maždaug, stato visi palapines, o pirmadienį iš ryto main stage’e pasirodo full line up ir būna per daug garso ir per daug šviesų.

Apie line-up: 2016 metų Skardžio line up’ai dar neaiškūs – taip pat kaip dalyvių užmojai. Stengsimės prikviesti ir kuklių (trečiadienio rytai) ir turbo vau zviozdų (po nakties iš penktadienio į antradienį). Grupių ir atlikėjų repertuarai vėl varijuos tarp euforinių vienu-viskio-stiklu-per-daug šlagerių, salei plojant atsistojus ir melancholerinių noriu-mirt-vakar ritmenbliuzo nenaujienų.

Didelė tikimybė, kad non stopu gros Adele – Hello ir niekaip neišeis išjungt. Niekaip.

Apie palapinių miestelį: Palapinės dažniausiai pradedamos statyti sekmadienio pavakarę, bet tai nėra tiksli data – visi laukiami bet kada, bet kuriuo paros metu. Antradienį vemiant Submarino tualete ar penktadienį pamiršus (m)oralines normas Opiumo rūkomojo šešėliuose. Patartina pasiimti šiltų rūbų, nes Skardis žinomas kaip labai kratantis, mėtantis ir vėtantis festivalis. Taip pat naudinga iškart nuspręsti keliavietėje palapinėje sutiksite festivalio pradžią – vienvietė jau geltonioliktus metus muša rekordus. Prasidėjus pirmiems skardžio dalyvavimo požymiams palapinių miestelyje vieta – nemokamai.

Apie workshopus aka aktivijas: „Pergalvok praeitį”, „Susirūpink ateitim”, „Vos išvenk socialinės savižudybės”, „Valgyk kebabą verkdama(s) vienumoj” ir festivalio sold-out’as/populiariausias „Atsisakyk savo kreivų klystkelių amžiams, bet tik kol kas” (įskaičiuotos į abonemento kainą). Dar viena populiari veikla – „Moralinės pliūchos per veidą“. Veda profesionalai, reikėtų registruotis iš anksto.

Apie VIP zoną: VIP zona yra, bet ar jūs ten norite, verčiau gerai pagalvokite. Viskas ten slow motion ir giliau krenti. Seselės rūpinasi.

Kelios iš Skardyje 2015 nuskambėjusių liūdnai pagarsėjusių skardentojų frazių:

„Su gimtadieniu mane. Kind of liūdi šeima, artimieji ir antstoliai.“

„Skardis atbildėjo su trenksmu“.

„Krentu skardžiu“.

12394481_10208353410499737_2073570219_o

„Toks Skardis, kad nebeturiu, ką pridurti“.

Apie bilietus: Taip, bilietų nėra. Yra tik abonementai arba lifetime membership. Ir tie tik su pakvietimais. Beveik Rotary klubas tik, kad visiškai ne. Priimame VISA, MASTERCARD, MAESTRO ir banko pavedimus. Grynų ir taip nebeturėsit, remiantis Skardžio statistika. Abonementai brangs.

Apie rėmėjus: Skardis 2016 net neieškos rėmėjų. Rėmėjai ras patys.

Ko negalima įsinešti: Neleistinų daiktų sąrašas apsiriboja optimizmu kitiems festivalio dalyviams – griežtai draudžiama įnešti vilties kitiems žmonėms – festivalio tikslas yra ugdyti socialinę atsakomybę arba priešpriešybę jai savarankiškumo, arba „aš-pats” keliu.

Papildoma informacija: Festivalio prokurvatūra pasilieka teisę neįleisti basic bullshiterių, kurie imituoja asmenines problemas. Tam tikra „your-problems-must-be-this-tall” kartelė bus taikoma jums pranešus, kad ruošiatės dalyvauti festivalyje. Organizatoriai pasilieka teisę potencialiems dalyviams pasakyti, kad jie neverti festo ir gali eit lauk su savo basic problemom.

Beje, „skardis“ yra baisiai lankstus ir lengvai pasiduoda lingvistinėms vingrybėms. Drąsiai galima iš jo gimdyti tokias būsenas, kaip kad „Skardis skardena“; „Skardis skardena–>Skardiena–>Skardienos kebabas–>Skarmalas“; „Skardis–>Skylė–>Duobė“

Registruokitės bet kada atsibudus, atsidusus ir supratus, kad jau Skardis. Laukiami beveik visi!!! Daugiau info PM.

2 komentarai
Nerimai
Įkelta 2015 14 gruodžio

Nerimai

2015-ieji yra metai, kuomet, jei kas pirmąją metų dieną būtų man pasakęs, kaip viskas atrodys šiandien, patikėjusi nebūčiau. Tai metai, kuriais visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. 2015-aisiais spėjau pražilt, smarkiai kilti ir smarkiai kristi. Šiais metais mano širdis tiek kentėjo ir buvo mėtoma, talžoma ir skaudinama, paglostoma ir vėl nusviedžiama toli, kad, šią akimirką, atrodo, nebeturiu jėgų iš viso ką nors jausti, nes nebėra jau kuo ir nebėra prasmės. Nieko nebėra. Tuščia viskas.

Ir neaišku, kas tikra, kuo galima tikėti ir kuo pasitikėti. Visos situacijos, pokalbiai, tiesos manęs nebeįtikina, nes nebežinau, kas yra tiesa. Sapnai maišosi su realybe, ne visada aišku, kur ji. Nežinia siaubingai gelia, nes nežinai, su kuo kovoji ir nežinai, ko bijoti. Bijoti kažko tikro, kaip ir sakei, visada kur kas geriau už nežinią.

Mano galva – dūzgiančių bičių avilys, viskas bėga, lekia, aš nespėju. Tik noriu nuo visko atsitraukti ir nieko nebegalvoti, nieko nejausti. Rodos, jau nebėra vietos, kur neskaudėtų. Nes jau nieko nebenoriu ir nieko nereikia. Norisi užsimerkti ir atsibusti kažkur kažkada, kai viskas bus geriau.

4 komentarai
Septynios rekomendacijos gruodžiui
Įkelta 2015 8 gruodžio

Septynios rekomendacijos gruodžiui

Būna laikas, kuomet viskas verda, sukasi ir yra baisiai juokinga ir šmaikštu. O būna, sėdi ir žiūri bukomis akimis į niekur, ir tiesiog norisi truputį sustoti ir nieko nedaryti. Gal tai apatija. „Nesiapatink“, sako man.

Bet šiandien ne apie tai. Šėlsmo ir pokštų aprašo dar teks palūkėti, dovanokit, šiandien aš šiek tiek santūriau.

Kai žiauriai daug dirbu, man baisiai norisi viską veikti. Skaityti, rašyti, žiūrėti, išmokti. Bet tada tam laiko nėra. Visada svajoju apie tą magišką metą, kuomet galėsiu pažiūrėti visus nematytus filmus ir perskaityti visas neskaitytas knygas. Betgi. Tais laikais, kai laiko atsirasdavo, ir tas noras smarkiai sumažėdavo, nes kai nieko nedarai, tai ir nesinori nieko daryti. Tad vienintelė išeitis dabar tėra suvokti, kad the time is now, ir ne rytoj, ir ne po mėnesio, ir mėginti kažkaip visus tuos domėjimosi objektus sugrūsti į trumpučius laiko tarpus dabartyje.

Viską, ką veikiu, aš privalau išanalizuoti ir ištaršyti (jūs pamatytumėt, kaip atrodo mano skaitomos knygos ir kiek kartų stabdau žiūrimus filmus ir leidžiu mintims pasileist per jų keliamas asociacijas ir ieškau atsakymų į klausimus) ir dar parodyti kitiems. Štai jums mano rekomendacijos gruodžio mėnesiui, kuomet, tikiu, rasis laisvesnių akimirkų pasiglostyt savo nepatenkinamą žingeidumą (ak, kaip kartais gaila eiti miegoti, nes gi viskas taip įdomu, ar ne?)

1.Žiūrėkit Six Feet Under. Žinau, žinau, senas reikalas, tačiau vis neprisiruošdavau. Džiaugiuosi, kad tada, kai rodė LNK, žiūrėti nepavyko ir dabar dar turiu dar bent tris sezonus nesuspoilinto gėrio. Frances Conroy yra kieta aktorė.

“I wish that just once people wouldn’t act like the clichés that they are.“

“Academia is one huge circle jerk. All the sequestered people desperately defending the one good idea they have had in their lives.“

“I know stealing a foot is weird. But, hello, living in a house where a foot is available to be stolen is weird.“

Šiuo atveju, kaip buvo ir su Nip Tuck bei Breaking Bad, soundtracko kapstymas pažiūrėjus seriją – kaip desertas po pietų.

Random fact: Aš žinojote, kad Sex and the City opening theme song sukūrė Groove Armada?

2.Klausykit Tame Impala. Man sakė, kad čia irgi senas reikalas ir nėr čia ko aikčiot, bet šiuo metu man vyksta tas žavusis atradimo etapas, kuomet įrašai sukasi aplink mane be paliovos. “The Less I Know the Better“ yra nepaprastumo gražumo kūrinys.

It‘s not now than ever. Better late than never, ar ne? Gal ir ne, kas ten žino.

Dar klausykit Museum of Bellas Artes. Šokit.

3.Pažiūrėkit filmą Amy.

(Kalbant apie filmus, esu smarkiai kalta sau ir draugams, su kuriais mažai kada turiu ką kalbėti apie filmus, nes filmų beveik nežiūriu. Jums pritrūktų oro sužinojus, kokių kultinių filmų aš nesu mačiusi. (IMDB rodo, kad iš pirmojo 250-uko mačiau 43, doh.) Matot, dažniausiai mano filmų laiką užpildo tie, kuriuos verčiu, bet verčiu ne visada tai, ką rinkčiausi žiūrėti šiaip. Be to, man, kaip ir daugybei šiuolaikinio pasaulio individų, nepaprastai sunku sutelkti dėmesį. Tiesą sakant, darosi vis blogiau. O į kino teatrus aš nenueinu, nes laikas vis atrodo netinkamas. Ironiška gyventi kino teatro pastate, bet tame kino teatre dar nebūti buvus.

Kai pamačiau, kad trukmė – 2h, numaniau, kad didelė tikimybė, jog išjungsiu neišlaukusi pabaigos. Bet taip įtraukė, kad, ko gero, žiūrėčiau dar dvi ir nemirksėčiau. Taikiai ir nuosekliai išdėstyta Amy Winehouse istorija, žinoma, puiki muzika, apžvalga gyvenimo-rokenrolo, kurį stebint sunku patikėti, kad laikai tai šie, o pati Amy buvo vos penkeriais metais vyresnė už mane. Buvau primiršusi/praleidusi keletą biografijos niuansų, kuriuos filmas gražiai užpildė ir užkabino ant dokumentikos.

4.Skaitykit Beigbederį. Jei manęs paprašytų papasakoti mano skaitytų jo knygų siužetus, tai padaryti, ko gero, būtų užduotis sudėtinga. Jo knygose aš nematau istorijų, matau šaižias įžvalgas, kurias, regis, įžiūrėti ir konkretizuoti ir pati galėčiau (bet negalėjau). Prie Beigbederio vis grįžtu jau daugiau nei dešimt metų. Ir mano pirmas blogo įrašas 2005m. buvo citata iš “14,99eu”. Dabar skaitau “Prancūzišką romaną”. Knygos lyrinis herojus sakosi neprisimenąs savo vaikystės. Svarstau, ar tikrai įmanoma neprisiminti, jei prie tų ankstyvųjų epizodų vis negrįžti ir nepakapstai, kad neužsimirštų, ir kiek gi tikras tas pagrindinis herojus. Mano mėgstamiausia jo knyga – „Romantiškas egoistas“.

Šio autoriaus atveju gaila, kad turbūt niekada neišeis skaityti, arba bent jau palyginti, su versijomis originalo kalba, nes prancūzų kalbos paskaitose teišmokau pasakyti „Povilas est un musicien“, bet ir tada dėstytoja papyko, nes juk „Povilas est un etudiant“ (sakė ji), bet kur ten jai suprast.

5.Nustokit juoktis iš supermamų ir žmonių, kurie įvairių feisbuko grupių ir puslapių postuose rašo su klaidomis savo pasireiškimais rodo ne patį geriausią išsilavinimą ar intelekto lygį. Tiesiog nustokit. Iš pradžių gal ir buvo juokinga, bet tie socialinių tinklų herojai, kurių pramoga spėjo tapti visų Londono/Dublino/Kosmoso lietuvių forumiukų sekimas ir darkymasis iš kiekvieno pro šalį mesto pareiškimo, atrodo liūdnai. Juk tiek įdomių ir gražių dalykų yra gyvenime ir be tokių veiklų. Argi verta apsistot ties pašaipa, nejučia ir sparčiai virstančia piktdžiugišku šaipymusi? Neverta gi, tikrai neverta.

6.Nueikit į Dėvėtus ir paragaukit Saros vegababo. Tai yra vienas geriausių dalykų, kokius teko ragauti mieste pastaruoju metu. Kaina ir kokybė dera.

(Norėjau Dėvėtus įtraukti į samprotavimus apie naujas vietas, bet jiems juk jau metai, o aš tik dabar iki jų daėjau)

7.Išeikit bent trumpam iš Islandijos ar Trakų gatvės (kur strigus jaučiuosi jau per seniai) ir aplankykit naujas vietas.

Skaitykla. Toje vietoje apsilankiau pirmą kartą. Nuvedė kažkur laiptais, sakė niekuo nesirūpint, viskuo bus pasirūpinta, ir patekau į jaukią erdvę, kurioje prapuolėm kelioms valandoms. Visos tos knygos interjere yra kūl. Daug šokom.

Peronas. Taksi operatorė klausė važiuosiu į autobusų ar traukinių stotį (tarsi būtų labai didelis skirtumas). Kai atvykau, krito šlapias sniegas, o traukinių bėgiai tamsoje atrodė kažkaip mistiškai. Užėjus labai patiko. Laukiu to karto, kai užsibūsim ir paryčiais tiesiai iš ten sėsim į traukinį ir nuriedėsim bent jau į Kauną, nes kodėl gi ne.

Turgus. Arčiau, bet prasčiau nei Peronas (leidžiu sau šituos du lygint, nes sekė vienas po kito), bet vis tiek labai gerai.

Ačiū tiems, kurie vis netingi man parodyti kažką naujo. Tikiuosi, ir neaptingsit.

Palikite komentarą
Apie Mano Mieliausiąją (Su gimtadieniu, Pokahonta)
Įkelta 2015 5 gruodžio

Apie Mano Mieliausiąją (Su gimtadieniu, Pokahonta)

Šiandien yra vieno man labai svarbaus žmogaus gimtadienis. (Svarbių žmonių mano gyvenime yra daug, todėl Jums gali atrodyti, kad dėl tos gausybės tas svarbumas pasidaro nebe toks jau ir svarbus, bet taip nėra.) Meilės turiu tiek, kad pakanka jos visiems mano mylimiems ir svarbiems. Ir tie mylimieji tai jaučia. O JI, toji šiandienos svarbioji, yra svarbiausių iš visų.

Ji yra ypatinga. Toji mieloji, su kuria viskas yra įmanoma. Su ja viskas yra įdomu. Su ja ir jai pildosi norai, paikiausios užmačios materealizuojasi. Su ja nebūna liūdna, nes net liūdėt su ja savotiškai žavu. Su ja išnyksta atstumai tarp Kanadų, Graikijų, Australijų ir Milanų. Su ja nebūna gėda.

Gyvenimas buvo, yra ir bus mielas, kai yra tokių draugų, kaip ji. Kai gulim išsitiesę nesvarbu kada ir kur, geriam šampaną ir niekas, gi niekas niekas nesvarbu.

Ji – ilgiausias ir audringiausias mano gyvenimo romanas, kuriam baigtis niekada neleisiu. Ji – gražiausia pasaulio moteris. Netikit? Et, netikėkit, bet tai tiesa. Ji – tikriausias žmogus, kokį jūs kada nors esate sutikę. Su gimtadieniu, miela mano.

Už „Trečią brolį“, už nufilmuotus filmus, kuriuos parduosim už 28.000eu, už „Smėlio akimirką“, už „Ant kiek rytoj pirmadienis?“, už kristalizaciją, šokančią ūdrą – melagį, už „Party Monster“, už „Mes atsibudom ir kažkaip labai užsinorėjom šuns“, už dieną upėje, už Hello Kitty, kuri kalba jausmais, už aštuonis devinto dangaus vienetus, už tai, kad prarijus obuolio kauliuką neišauga pilve obelis, už Neries ežerą, už visus vojažus, už tai, kad jei neturėsim, kur pasidėti, vis tiek pasidėsim, nes turėsim viena kita, už tai, kad mes degsim vienam pragare, už didžiausią meilę gyvenimui su visais jo kaprizais, už tai, kad turėjom nieko neturėt, bet turim viską, ką norėjom, už tai, kas jau buvo ir kas dar bus.

Aš tave beprotiškai myliu.

(Nobody knows me as well as you do.)

Bonus: listas, pagal kurį jau greitai vėl šoksim:

Rusko – Hold On

Flash mob – Need in Me

Depeche Mode – The Sinner in Me (Villalobos Mix)

Erasure – Always

Of Monsters and Men – Little Talks

Becker – Switch (Oliver Klein & Peter Jurgens Remix)

Foje – Vaikystės Stogas

New Order – 5 8 6

Peaches – Set it Off

Bronski Beat – Small Town Boy

Basement Jaxx – Where’s Your Head at

Groove Armada – I See You Baby

Tiga – You Gonna Want Me

Mercy Dance – Pabučiuok mane

Fedde Le Grand – Put Your Hands up for Detroit

Fischerspooner – Emerge (Dave Clarke Remix)

Slam – Lifetimes

Parachute Youth – Can’t Get Better than This

Crookers ft. Roisin Murphy – Royal T

Depeche Mode – Shake the Disease

Modeselektor – Let Your Love Grow

Lemon Joy su Irma – Balta Meilė

Agoria – Kofea

Elektra – Juda Tavo Rankos

Moby – Lift Me Up

Basement Jaxx – Raindrops

Smoke City – Mr Gorgeous (Mood II Swing Mix)

Palikite komentarą
Apie tikras gyvenimo tiesas, kurios yra visiškai teisingos. ADVICE FOR LIFE.
Įkelta 2015 11 lapkričio

Apie tikras gyvenimo tiesas, kurios yra visiškai teisingos. ADVICE FOR LIFE.

Man ne vienas žmogus yra sakęs, kad su savo entuziazmu ir nusiteikimu galėčiau coach‘int žmones visus iš eilės ir atgaivinėt po gyvenimo nesėkmių. Su savo nesąmonėm susitvarkius ir vis dar karts nuo karto besitvarkydama, tikrai mielai.

Taigi. Jūsų dėmesiui krūva faktų, informacijos, kuri pravers gyvenime ir tiesų, kurios yra visiškai teisingos. (Su lyriniai nukrypimais, o kaipgi be jų).

Jeigu jūsų išgėrę einate rūkyti be paltuko, nereikia stebėtis, kad pirmadienį ima kosuliukas.

Jeigu susipažindamas žmogus praneša, kad geriausia jo būdo savybė yra humoro jausmas, gero nelaukit.

„Visai nieko“ nėra komplimentas.

„Neblogai“ nėra komplimentas.

Dažniausiai savo gyvenimo detales (el.pašto adresą, šeimyninę padėtį, pavardę, profesiją, katinų skaičių) slepia patys neįdomiausi žmonės.

Niekas taip nedreba ir nepurto, kaip visi įmanomi 53 maršruto autobusai.

Kai kalbame apie valandų kiekį, pvz „Paulius pas tavo mamą prabuvo 7h“, naudojame sutrumpinimą „h“, kai kalbame apie laiką, pvz. „15val. „Marse“ prasideda happy hour“, naudojame sutrumpinimą „val.“. Nesakome „15h „Marse” prasideda happy hour.”

Žodis “neesu” ir jo atmainos neegzistuoja.

The Kills nėra tas pats, kas The Killers.

Jammi kebabas arba McFlurry su Daimu kartais yra tai, ko gyvenime trūksta iki pilnos laimės.

Jeigu jūsų sūnus ar dukra mokyklos programoje turi anglų k., nereiškia, kad jis/ji yra ekspertas ir nepamainomas patarėjas visais anglų kalbos klausimais. Aš pvz. mokykloje mokiausi fiziką, bet tai nieko nereiškia.

Laikas Lietuvoje kasmet dusyk sukamas nuo 2003m. Ir vis tiek, atėjus metui sukti, niekas niekada nebūna iki galo tikras, į kurią pusę.

Vardas Jurga nėra tas pats, kas Jurgita, kaip ir Sima nėra tas pats, kas Simona, kaip ir Gedas nėra tas pats, kas Gediminas, kaip ir Vilma nėra tas pats, kas Ilma.

Jeigu žmogus, pažinodamas jus daugiau nei pusę metų, vis tiek nesugeba išmokti jūsų vardo, jis yra, nu sorry, bet retardas.

50eu yra daugiau nei 5eu.

Valgyti pusę kibiro ledų yra tas pats, kas pusiau čiulpti.

Dažnai nėra ne laiko, galimybių ar pinigų, o NORO.

Žmogui gyvenime kartais tiesiog reikia prisigerti.

Jeigu žmogus tvirtina, kad geriausia jo skaityta knyga – „Mažasis princas“, labai didelė tikimybė, kad paskutinį kartą jis iš viso kokią nors knygą skaitė penktoj klasėj.

If someone is nice to you, but rude to the waiter, they are not a nice person.

Jei jūs mylimųjų nepuoselėjat, jie jus palieka.

Apetitas kyla bevalgant.

Skolintis pinigų tam, kad atiduotumėte skolas, nėra gudru.

Jei jūs daug dirbat, turite ir daug uždirbti.

Gyvenime garantuoto nėra nieko. NIEKO.

Gerti uždarytame bare jam užsidarius po darbo valandų nėra gudru.

Jei geriate uždarytame bare, jau jam užsidarius, kitą dieną stebėtis, kodėl nėra gera, nėra gudru.

Joga, stabili finansinė padėtis ir savidisciplina viską sustato į vietas.

Jei geriate ir nerūkote, galvą kitą dieną skauda kur kas mažiau.

Rašyt/skambint interesantams penktą ryto prisigėrus nėra gudru.

Jei žmogus universitetus vis dar vadina institutais, Lukiškių aikštę – Lenino aikšte, o Pilies gatvę – Gorkio gatve, atsargiai su tuo žmogum.

Skęstančiųjų gelbėjimas yra skęstančiųjų reikalas.

Feisbuke nykščių žmonės tyčia nededa.

Jei interesantas į jus nežiūri, jūs nesirūpinkit, gali būti, kad jis susiras lievą kavalierių ir paskutiniai juoksitės jūs.

Kol jūs skaičiuojat svetimus pinigus, kažkas kitas ramiai sau uždirba tuos, kuriuos galėtumėte uždirbti jūs.

Kol jūs nedrįstat kalbinti jus dominančio interesanto, jį kalbina kažkas kitas.

Jei žmonės yra arogantiški, tai lopai jie, o ne jūs.

Tūsinti reikia retai, bet smarkiai ir su fejerverkais, o ne dažnai ir pusėtinai.

Gerai, pigiai ir greitai nebūna.

Vertimai iš/į anglų kalbą kainuoja daugiau nei jūs manote.

Jei jūs patys savęs nemylėsit, nemylės ir niekas kitas.

(šitas kartojasi, bet kai kurie, kaip matau, niekaip nesuprantat, todėl pakartosiu dar kartą)

Jei koks nors interesantas, jums patinkantis berniukas ar mergaitė jums nerašo, neatrašo, neateina susitikti, neatsiliepia. Tai yra tikrai ne dėl to, kad jie turi nežmoniškai daug darbo. Ir ne dėl to, kad jie serga. Ir jų tikrai nepartrenkė vilkikas. Ir nei jiems, nei jų sūnui tikrai neįkando zebras. Ir jiems tikrai tikrai nieko blogo neatsitiko. Atsiminkit visiems laikams. (Kiek jau kartų buvo sakyta, dievaž). HE/SHE IS JUST NOT THAT INTO YOU. Ir labai, labai gali būti, kad tas interesantas šiuo metu pietauja/geria šampaną/ima būsto paskolą/vedžioja šunį/niurkosi po kaldra su kažkuo kitu, bet ne su jumis.

Jei jums reikia pushinti interesantą, kad jums atrašytų, kad su jumis kažkur nueitų ir kažką paveiktų, su jumis draugautų, su jumis apsigyventų, su jumis tuoktųsi, su jumis apsivaikuotų, gali būti, kad visa tai jis ir padarys (taip, nupushinti žmogų įmanoma labai toli, tik ar reikia), bet oi tikrai maža tikimybė, kad galiausiai neverksit vieni virtuvėj. Tai jau geriau išsiprauskit lediniam realybės duše dar nieko neprisidirbę, o ne po penkių metų santuokos supratę, kad sėdit toj virtuvėj vienui vieni, braukiat pirštais per savo žilstančius plaukus, gurkšnojat krupniką ir galvojat, kaip čia reikės tą virtuvę dalintis. Nebūtinai gražiuoju. Tikriausiai negražiuoju.

Jei kažkas nutaria, kad jus kankinti, jūsų negerbti, jus skaudinti, su jumis nemandagiai bendrauti ar nesiskaityti yra normalu, bėkite nuo tų žmonių kuo greičiau ir kuo toliau. Tučtuojau. Nieko, kartoju, nieko nėra blogiau nei iš desperacijos leistis į meiles su lopais.

Dabar atsispausdinkit šitas tiesas ir išmokit mintinai. Ir gyvent tikrai bus geriau.

6 komentarai