Nėra to gero ar blogo, prie ko negalėčiau prisikabinti
Įspėjimas: jei mėgstat pamokslaut apie tai, kad kažkas zyzia dėl bereikšmių problemų (aka first-world problems), aplenkit šitą tekstą penkių kilometrų spinduliu.
Panašiomis temomis jau esu rašiusi ne kartą, tad dovanokit, jei kartosiuosi. Mano blogas veikia kaip savianalizė ir nėra man geresnės terapijos už rašymą. Tai ir toliau narplioju.
Palikite komentarą
Kai dėsčiau anglų kalbą suaugusiems, vienas iš daugybės to užsiėmimo privalumų buvo darbas su vis naujais vadovėliais, kuriuose būdavo apstu įdomių tikrų istorijų.
Štai taip aš sužinojau apie vieną įdomiausių kada nors įvykusių nusikaltimų, apie kurį noriu papasakoti ir jums. Jei mėgstat detektyvus ir apie šitą istoriją girdėti dar neteko, šį tekstą turėtumėt skaityti apsiseilėję, o vėliau, numanau, jūsų laukia smagaus papildomų šaltinių nagrinėjimo valandėlė.
Kiek pabandžiau paieškoti, išsamaus ir detalaus šios istorijos nušvietimo lietuvių kalba internetuose neradau. Nu, arba nemoku ieškoti. Tai pabandysiu papasakoti pati.
Palikite komentarąHi, I am a Lithuanian blogger Mahila. I was born and raised in Panevėžys and right now I live in Vilnius but come back to my hometown quite often. I don’t usually write in English, but, after publishing a guide to Panevėžys in Lithuanian, I decided to post an English version, too, as there isn’t much about Panevėžys on the internet in English. Or at least written from a local’s perspective.
I’ve had an idea to create a thorough guide on things to do and see in my beloved Panevėžys for a very long time and, finally, here it is.
It’s probably worth clarifying that I’ll only be writing about the places I’ve visited myself, preferably, recently. Of course, there are many other places I’ve heard about but never visited or visited a long long time ago, so I believe it wouldn’t be fair to include them for now.
I’m adding links to each place’s Facebook page or its website where you can find more info. Press on the images to enlarge them. Some descriptions don’t contain pictures but I can promise you to take and add them the next time I visit.
The car market (mašinų turgus) aka “mašinturgis”
Pramonės g. 10B. Open on weekends between 6 am and 3 pm
Many people who have never been to Panevėžys look surprised when I suggest going to the car market. Why should anyone who’s not interested in buying a car spend their Saturday or Sunday morning in a car market? Well, the thing is, this market started long ago as a car market, but, throughout time, it grew into one of the most impressive flea markets in Lithuania.
When I need something, whether it is a lamp, an outfit for a theme party, an office chair – basically anything, I just go to the Panevėžys car market. Vinyls, kitchen appliances, furniture, bikes, roller skates, car details, nuts, olives, bread, plants, tons of second-hand clothes and accessories, and many more various items can be found in this market.
However, there’s one minus. Lately, I can see more and more new low-quality clothes that you could find in a regular market in the city center there. Overall, this isn’t nice as I see it harmful to the original flea market idea.
Oh, and by the way, you can still buy (or sell) a car there!
A friend of mine who was visiting Panevėžys last summer told me that this market was the best genuine open-air 90s museum he’d ever seen.
Senvagė
Coordinates: 55°43′55″š. pl. 24°21′40″r. ilg.
If you ask somebody from Panevėžys to recommend any beautiful sights, they’ll mention Senvagė. Located in the city centre, on the left bank of Nevėžis, Senvagė is a standing water pool that is famous for its fountain (that operates from early spring to late autumn), a cozy island in the middle, and also plenty of various sculptures scattered all over the area. As far as I know, the city is planning to renew Senvagė soon, so you’ll be seeing construction work there, but after that, the area should look even more beautiful than today. In the meantime, many locals say that there’s nothing to renew here, everything looks good enough as it is.
The key tree
Birutės g. 5
Below, you’ll find a description of a pub “Seklyčia prie uosio” (“Seklyčia next to the ash tree”). Its name comes from a very special ash tree called also known as a key tree you can find next to it. This ash tree has been struck by lightning three times and has suffered several fires, so the municipality was planning to simply cut it. However, a ceramic Algirdas Jonušis decided to make it a local celebrity. There’s an urban legend that people started nailing keys to the ash tree because, during an excavation that took place nearby, a box with 70 keys was found. These days, the tree is popular among newlyweds who come to perform a little ritual here.
I myself also had a chance to do the same ritual. The owner of “Seklyčia prie uosio” gave me a key which I nailed to the tree and thought of a wish. Then, the next step was to ring a bell made from a few cans that create a loud noise. I’ve heard some people complaining that this kind of behaviour (I mean, nailing the tree with keys) is a torture to the tree, but let me remind you that this tree was doomed to die and this key-tree idea brought it to a new life.
Savanorių a. 4a,
I guess many of you who’ve spent some time in Vilnius will be familiar with the name. But the thing is, Panevėžys Špunka is the best Špunka in Lithuania. Everything’s amazing here – the interior (I guess the owners paid a few trips to the car flea market to collect the unique details you can see there), the music, and the food (the food is spectacular, trust me). The thing I really like about this place is that no matter who you visit Špunka with, be it friends or parents, you’ll feel equally nice and comfortable. The place is also pet-friendly.
Everything I’ve tasted in this Špunka was very delicious and at an affordable price. However, the most unique thing (Lithuania-wise) you can find here, in my mind, is the Scottish deep-fried Mars bar. I suppose it’s the most unhealthy dessert in the world. On the internet, it is stated that a portion contains 626kcal. Well, here it is served with ice cream and chocolate, so add at least a hundred more. I’d suggest getting a portion per group and sharing it with friends. But it’s extremely tasty.
Birutės g. 8
You shouldn’t skip this pub when in Panevėžys. In a village called Piniava, a few kilometers from Panevėžys, there’s a small brewery “Piniavos alutis” that has been operating since 1990. Its owner is a brewer Vidmantas Perevičius, who’s also the owner of this pub, located a few steps away from the central area of Panevėžys.
In “Seklyčia prie uosio,” you can try some unusual craft beer. They have a cozy outside seating area as well. Here, you can also take part in a beer tasting, there are sometimes parties or bigger events in the area next to the ash tree described above. Upon request, beer is served in clay jars that resemble upside-down human heads. Besides, the music you can hear there is also very nice.
Ramygalos g. 43
You should visit this place with one very specific aim only – to try the Čičinskas roast. The owners of this place claim to have patented the original recipe of this dish and they’ve been making it for decades now. Just don’t go there on a weekend night as you’re risking to find a loud trashy party. Well, unless you’re looking for a loud trashy party. Then, you absolutely must go there on a Friday or Saturday night.
Also, make sure you’re really hungry before taking the full portion. For me, half of a portion is more than enough.
Čičinskas roast is a dish popular in Aukštaitija. It’s a deep-fried meal made from minced meat with curd-potato-flour pastry wrapped around it and served with pickled vegetables. And ketchup. Yes, I’m not kidding. I can’t promise you’ll like it, but it’s definitely worth a try.
Kranto g. 24
In the city centre, on the corner of Senvagė, there’s a 4-star hotel Romantic which is without any doubt the fanciest place in town. In this hotel, you can find a cozy restaurant called Déjà vu that hosts a classy interior, a fireplace, and, if it’s summer, you can sit in a beautiful terrace with a view to Senvagė. The prices in this restaurant are slightly higher than in other places in Panevėžys, but I think it’s an ideal place for a birthday dinner with family. I’d recommend booking a table in advance as it gets rather busy during the weekend.
Respublikos g. 19-1a
Even though this pizza place has been operating for several years now, I still can’t remember its name as it’s so generic. However, it’s not the name but the food that matters there. Pizzas are baked in a wood-fired oven and are very, very good. If you’ve tried Pizza Verde or Don Simon in Vilnius (my favourite ones), you should expect something similar here. Highly recommended. However, the last time I visited, it was cash only.
Respublikos g. 34
I visited this pub for the first time only a few weeks ago and, unfortunately, it was too late for food. However, I’ve heard that both the food and drinks menu there is similar to the one you can find in Špunka. The place seems nice. The interior is quite impressive as you can see plenty of various meat grinders in there, so I’m not sure if your vegetarian or vegan friend would like it. I’m hoping to pay a second visit there soon so I can provide a more detailed review. When I was there it was cash only.
Respublikos g. 70
Pizzas here are pretty good, too, but not as good as in Pizza di Napoli. However, you can expect good value for money. The main advantage this place has to offer is its enormous inside playground for children. By the way, in the past, this building hosted a bank, later it was a nightclub, and now it hosts a pizza place and a gym.
Kranto g. 12
Locals refer to this place, which has been open since I was a child, in various different names: “Pas Urboną”, “Dryžiai”, “Plytinė”, “Kranto kavinė”, while my friends would say “Let’s go to Krantas.” This pub offers good food, some nice beers, and a cozy atmosphere. The thing I love about this pub is the fact that on Friday and Saturday nights they play various concerts on their wall with a projector. You can hear Rod Stewart, Joe Cocker, and other similar artists there. Kranto 12 is an inseparable part of Panevėžys identity so you should definitely pay a visit here. If you’re planning to come on a weekend night, make sure to book a table in advance as it is always crowded.
Kapučino kavos ir šimtalapių namai
Parko g. 24B
At one of the main entrances of the Culture and leisure park, there’s a cozy cafe called “Kapučino kavos ir šimtalapių namai” (“The home of cappuccino coffee and Šimtalapis cakes”). The place is pet-friendly so it’s a good idea to drop by after a walk with your dog in the park.
Two more places that serve good coffee are located in the city center – Kavalierius (Respublikos g. 44) and Kavos dėžutė (Laisvės a. 15-18).
Laisvės a. 6
Once upon a time, there used to be a flower shop and the locals referred to this place as “Matista.” Later, the venue hosted a trashy pub “Taverna” with cheap beer and a hole somebody had kicked in the toilet door. Thus, the change this place saw with the opening of the restaurant “Bisas” was enormous. Right now, it’s an extremely cozy small restaurant. It’s great for family gatherings or dinner with friends. What’s nice about “Bisas” is its versatile menu and warm atmosphere. However, unfortunately, everything I’ve tasted there was just ok, but not spectacular. Or maybe I’ve just tasted the wrong dishes. Anyway, definitely worth visiting.
Respublikos g. 28
In front of J. Masiulis bookshop, there’s a nice pub called “Drunken Horse Pub.” It’s as basic as a pub can get, which is actually an advantage for me. This pub offers a broad variety of beer. Those who are used to the high Belgian beer prices in Vilnius will be pleasantly surprised by the friendly prices here. It’s a good spot to watch sports. “Drunken Horse Pub” is open until late during weekends, so it’s also an advantage.
Laisvės a. 7
In the most central part of the city, there is a mini gallery that hosts various exhibitions and right next to it you can find a cozy cafe-bar which is great for gatherings with friends. Keep in mind that the cafe closes quite early, though.
Senamiesčio g. 29
I have to admit that I haven’t visited Tauros loftas for quite a while. However, all the times I was there were great. Plenty of space to hang out with friends, a nice interior, and a broad beer menu. However, as I understand, due to neighbours’ complaints about the noise, Tauros loftas doesn’t operate as a regular pub anymore and is only open for concerts and similar events. If you’re planning to come for a concert and have a table, make sure to make a reservation.
Skaistakalnis park
Biliūno g. 3
Skaitakalnis park is one of my favourite places in the city. At the moment, it is under construction. In the summer, this park hosts concerts and other events, but I find this area special because of other reasons. Next to the entrance on Smėlynės str., there’s St. Peter and Paul Parish Cemetery where you can see gravestones dating to the early 19th century. This cemetery is very old (in comparison to other cemeteries in Panevėžys), beautiful, and also rather spooky (which I find fantastic). Since the park is also rather old, the trees in it are very tall so the atmosphere in the whole area is mystical enough, too. I used to be a gothic girl when I was a teenager so, because of this spooky feel, this park was a regular meeting spot among my friends.
In the central area of the park, there are the ruins of a house that belonged to a poet J. Čerkesas-Besparnis. The municipality is planning to restore the building in the next few years and make it open to the public, so stay tuned.
Kultūros ir poilsio parkas (The culture and leisure park)
Parko g.
My parents’ home is next to this park, so I always walk my parents’ dog and go jogging or roller skating there. This park isn’t as old as Skaistakalnis park, but still a very beautiful one. There’s a huge skatepark, great bicycle lanes, also, a few newly-opened viewpoints where you can watch the river Nevėžis flow. What I love most about this park is its amazing new bridge which looks very beautiful at night, so I can’t help taking pictures of it every time I pass by. Also, in the area closest to my apartment block, there are plenty of crow nests. When I was a teenager, I used to dress in a gothic style, listen to gothic music, read spooky stories, and every morning wake up to a crow sound coming from the park. Perfection.
Panevėžys puppet wagon theatre
Respublikos g. 30
According to Wikipedia, this theatre is the only puppet wagon theatre in Europe. I realized I’m not a big fan of puppets when I was still a child, but I believe that there are plenty of those who find this form of theatre fascinating. This theatre opened in 1986, and it keeps on touring all around the world every year. However, I’m not sure whether there are any plays in English you can watch while in Panevėžys.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės library
Respublikos g. 14
Panevėžys has an amazing library that moved to a newly-reconstructed building in 2006. While more than ten years have passed, it still looks great. It’s light, spacious, but cozy, and modern at the same time. Even after I left Panevėžys in 2007, I used to come back to borrow books from this library as A. Mickevičius library in Vilnius seemed much more modest. The library hosts various events, such as meetings with writers or book launches, exhibitions, and so on. You can also come to work there. The thing I really appreciate in this library is a special area dedicated to a local poet Elena Mezginaitė who’s one of my favourite poets from Lithuania. By the way, soon, this library will celebrate its 100th anniversary.
The apartment of the theatre director Juozas Miltinis
Algirdo g. 54-19
It’s funny as having spent the first 18 years of my life in Panevėžys, I only visited this apartment-museum only in 2016. The apartment that belonged to the theatre director Juozas Miltinis (1907-1994) is in Algirdas street, in a basic block of flats. In the apartment, you can see a huge collection of books, photos, paintings, and other personal items that belonged to this director. It’s an amazing opportunity to learn a little bit more about this, without any doubt, the most famous person who has ever lived in Panevėžys. Juozas Miltinis moved to Panevėžys in 1940 and made the city famous for theatre. The apartment is open to everybody, but you should make an appointment in advance. Also, not sure if you can get any tour in English here.
Laisvės a. 5
After its best days when Juozas Miltinis was still alive, this theatre saw some worse times. However, right now, the theatre is experiencing a renaissance. At the moment, it is being reconstructed and is bound to get a fresh new look and feel. However, its lobby will remain the same as it’s always been, which is great. Even during the reconstruction, the theatre hosts plays, concerts, and other events. However, not sure if you can find anything in English here.
Of course, there’s much more you can see in Panevėžys and I’m pretty sure you can add something to this list, too, so don’t hesitate to do that in the comment section.
Palikite komentarąŠį įrašą skaitytojams esu skolinga jau kelerius metus. Vis žadu aprašyti, ką galima nuveikti mano mylimame gimtajame Panevėžyje ir vis, užsisukusi kituose reikaluose, to nepadarau. Tad štai, atiduodu skolą.
Beje, rašau tik apie vietas, kuriose esu buvusi pati ir rekomendacija ateina per asmeninę patirtį. Yra ir vietų, apie kurių egzistavimą žinau, bet pati nesilankiau jau labai seniai, tad manau, kad jas čia įtraukti būtų truputį nesąžininga.
Taip pat, kur išeina, pridedu nuorodas į vietų FB ar pan. puslapius, kur apie jas galite sužinoti daugiau. Paspaudę ant nuotraukų, jas padidinsit. Kai kurių vietų nuotraukų neturiu, bet pažadu pasitaisyti ir pridėti, kai vėl apsilankysiu. O jei norite contributinti savo foto, parašykit man.
Mašinų turgus aka mašinturgis
Pramonės g. 10B. Darbo laikas – savaitgaliais 6-15val.
Panevėžio mašinų turgus oficialiai vadinasi Panevėžio automobilių turgumi, tačiau niekas jo taip nevadina. O štai mieste niekad nesilankę žmonės sutrinka, kai pasiūlau jiems ten nuvykti – gi mašinos jie neieško, tai ką ten veikt. Šis turgus unikalus tuo, kad, kažkada savo veiklą pradėjęs kaip automobilių turgavietė, laikui bėgant išaugo į vieną įspūdingiausių sendaikčių turgų Lietuvoje.
Kai man kažko prireikia – ar tai būtų šviestuvas, ar apranga teminiam baliui, ar kėdė prie rašomojo stalo – važiuoju į mašinų turgų. Vinilinės plokštelės, indai, baldai, dviračiai, riedučiai, automobilių dalys, riešutai, alyvuogės, duonos gaminiai, vazoninės gėlės, neaprėpiama gausybė drabužių, batų ir aksesuarų – štai tokia turguje parduodamų prekių įvairovė.
Minusas – pastaruoju metu drabužių blusturgyje užsiveisė nemažai pigių prastos kokybės naujų drabužių, tokių, kurie parduodami įprastame turguje, tai dėl šito apmaudu.
Tiesa, mašiną ten irgi vis dar galit įsigyti (arba parduoti)!
Draugas, kurį vasarą vežėmės į šitą turgų, praėjusią savaitę apsilankęs MO parodoje “90-ųjų DNR” sakė, kad šitas turgus jam didesnį 90s įspūdį paliko negu ta paroda.
Senvagė
Koordinatės – 55°43′55″š. pl. 24°21′40″r. ilg.
Ko nors paprašius rekomendacijų, ką pamatyti Panevėžyje, tikrai bus paminėta Senvagė. Miesto centre, kairiajame Nevėžio krante įsikūrusi Senvagė – tai stovinčio vandens telkinys, kuriame yra iki pat žiemos veikiantis fontanas (vakar dar veikė), jauki salelė, o taip pat – dekoratyvinių skulptūrų skveras. Kiek žinau, Senvagės teritoriją, kaip ir daugybę kitų Panevėžio vietų, ketinama atnaujinti, tad netrukus laukia kasybos-statybos, na o vėliau viskas turėtų atrodyti dar gražiau negu dabar. O tuo tarpu kai kurie panevėžiečiai teigia, kad nereikia jokių atnaujinimų – viskas ir taip atrodo labai gerai.
Raktų medis
Birutės g. 5
Žemiau aprašytos “Seklyčios prie uosio” pavadinimas kilo nuo šalia esančio ypatingo uosio – taip vadinamo raktų medžio. Tris kartus trenktą žaibo, atlaikiusį kelis gaisrus, uosį norėta nukirsti, tačiau keramiko Algirdo Jonušio iniciatyva buvo nutarta paversti jį miesto įžymybe. Pasakojama, kad raktai ant medžio pradėti kalti dėl to, kad, čia atliekant kasinėjimus, buvo rasta dėžė su septyniasdešimčia raktų. Dabar šitas medis pasidarė populiarus tarp vestuvininkų.
Pačiai yra tekę dalyvauti rituale – Seklyčios šeimininkas Vidmantas davė raktą, kurį įkalus į medį, reikia sugalvoti norą, o vėliau tampant virvelę paskambinti/pabarškinti viršuj kabančiomis skardinėmis. Yra tekę girdėti nuomonių, kad tie kalimai – medžio kankinimas, bet primenu, kad jis yra trissyk pažymėtas žaibo ir pasmerktas myriop tam tikra prasme prikeltas naujam gyvenimui.
Savanorių a. 4a,
Buvusios “Gyvo alaus krautuvėlės” patalpose prieš keletą metų įsikūrė Špunka. Pavadinimas Vilniuje daug laiko leidžiantiems tikriausiai pažįstamas, tik reikalas tas, kad Panevėžio Špunka yra geriausia Špunka iš visų. Interjeras – esu tikra, kad mašinų turgus čia pasitarnavo kaip reikiant, muzika, maistas (labai geras maistas), alus ir bendra atmosfera – viskas čia labai gerai. Man patinka ir tai, kad čia galima užeiti ir su draugais, ir su tėvais – publika įvairi ir vėlyvą popietę čia atsivedęs tėvus nesijausi ne savo vietoje. Be to, vieta draugiška gyvūnams.
Viskas, ką man yra tekę ragauti šitoje Špunkoje, buvo labai skanu ir labai adekvačiomis kainomis. O didysis Špunkos išskirtinumas, mano akimis, yra tai, kad čia galima rasti deep fried Mars bar – turbūt pačio nesveikiausio deserto pasaulyje. Internetai rašo, kad vienoje porcijoje – 626kcal. Tiesa, čia jis patiekiamas su ledais ir apšlakstytas šokoladu, tai patys pagalvokite. Gera mintis imti vieną ant kelių ir ragauti atsakingai. Bet tikrai skanu.
Birutės g. 8
Nors pavadinimas gal ir skamba nelabai patraukliai, šitos Panevėžio vietos praleisti nederėtų. Nuo 1990 m. Panevėžio rajone, Piniavos kaime veikia alaus darykla “Piniavos alutis”, kurią įkūrė Vidmantas Perevičius. Tas pats žmogus vadovauja ir šiam bariukui, įsikūrusiam šiek tiek atokiau nuo centrinių Panevėžio vietų.
“Seklyčioje prie uosio” galite paragauti neįprastų vietinio alaus rūšių. Jie turi jaukų vidinį kiemelį, organizuoja alaus degustacijas, vakarėlius, kartais – ir didesnis renginius ant šalia esančios pievos, o alų jums gali įpilti į molinius ąsočius, vaizduojančius apverstas galvas. Didžiulis vietos privalumas – ten skambanti gera muzika.
Ramygalos g. 43
Į šią vietą reikia eiti tik vienu tikslu – ragauti Čičinsko kepsnio. Jie tvirtina užpatentavę originalų patiekalo receptą ir jis ten gaminamas jau ilgus metus. Tik nevykit savaitgalio vakarą, nes tokiu metu ten vyksta audringi vakarėliai. Na, nebent ieškote audringo vakarėlio su estradine muzika kompanijoje kam virš penkiasdešimt. Tuomet būtinai varykit ten savaitgalio vakarą. Draugiškas patarimas – gerai pagalvokite prieš imdami pilną porciją. Pusės dažniausiai – per akis.
Kaip jau esu sakiusi, esu tikra, kad, pakliuvęs į gero PRščiko rankas, Čičinsko kepsnys galėtų puikiai sužaisti kaip krašto vizitinė kortelė, firminis patiekalas, kurio paragauti knietėtų atvažiuoti visiems. Prisiminus dvarininko Čičinsko istoriją, sukurti legendą būtų nesunku. O gal Upytę, kur Čičinskas viešpatavo, turistų traukos centru paverstumėme. Tikiuosi, kad vieną dieną taip ir bus.
Kranto g. 24
Panevėžio centre, Senvagės pakraštyje buvusiame malūne įsikūręs 4* žvaigždučių viešbutis Romantic – neabejotinai prabangiausia vieta mieste. Čia rasite Déjà vu restoraną, kuriame labai jauku – klasikinis interjeras, židinys, o šiltuoju metų laiku faina pasėdėti mieloje terasoje su vaizdu į Senvagę. Kainos čia kiek aukštesnės negu kitose Panevėžio vietose, bet šventinių pietų kartais tikrai galima nueiti. Kiek teko lankytis, savaitgalio vakarais ten pilna žmonių, tad rekomenduoju vietą rezervuotis iš anksto.
Respublikos g. 19-1a
Nors ši picerija gyvuoja jau seniai, jos pavadinimo niekaip neišmokstu mintinai – pernelyg jau jis generic ir panašus į visų kitų picerijų. Bet ne pavadinimas, o maistas vietą puošia. Pica čia kepama malkomis kūrenamoje krosnyje ir niekuo nenusileidžia nuo vilnietiškų Pizza Verde ar Don Simon. Labai rekomenduoju. Kai buvau, buvo galima atsiskaityti tik grynais.
Respublikos g. 34
Šiame bare, įsikūrusiame buvusio “Pavasariuko” patalpose, pirmą kartą apsilankiau vos prieš kelias savaites ir tokiu metu, kai jau nebetiekė maisto. Tačiau teko girdėti, kad meniu ten panašus į Špunkos, alaus pasirinkimas – irgi. Kol kas galiu tik pasakyti, kad vieta atrodo labai faina. Interjeras gana įspūdingas – viduje pamatysit daug visokių mėsmalių, tai turėkit omeny, jei nutarsit čia nusivesti draugą vegetarą ar veganą. Tikiuosi apsilankyti dar kartą ir pateikti jau platesnę apžvalgą. Kai buvau, buvo galima atsiskaityti tik grynais.
Respublikos g. 70
Čia irgi rasit visai neblogos picos, tačiau skoniu Pizzai di Napoli ji nusileidžia. Bet kainos ir kokybės santykis puikus. Esminis šios picerijos privalumas tiems, kas turi vaikų – milžiniška (neperdedu) žaidimų erdvė. Beje, kadaise tose patalpose buvo bankas, vėliau – naktinis klubas, na o dabar – picerija ir sporto klubas.
Kranto g. 12
Panevėžiečiai šį barą/restoraną, kurį gyvuojant atsimenu kiek pati esu gyva, žino įvairiais pavadinimais – “Pas Urboną”, “Dryžiai”, “Plytinė”, “Kranto kavinė”, o mano draugų rate kalbant apie ją sakoma “Varom į Krantą”. Skanus maistas, gan platus alaus pasirinkimas, jauki atmosfera. Man labai patinka tai, kad savaitgalio vakarais čia ant sienos rodomi įvairūs koncertai – Rod Stewart, Joe Cocker ir panašaus stiliaus atlikėjų. Kranto kavinė – neatsiejama Panevėžio identiteto dalis, tad viešint derėtų užsukti. Tiesa, jei lankysitės savaitgalio vakarą, būtinai rezervuokitės vietą iš anksto, nes tokiu metu ten visada pilna žmonių.
Kapučino kavos ir šimtalapių namai
Parko g. 24B
Kultūros ir poilsio parko pakraštyje, buvusio pobaisio baro patalpose po didžiulio atnaujinimo neseniai atsidarė jauki kavinukė, kurią vietiniai netruko pamėgti. Gera mintis užsukti sušalus parke, esat laukiami su augintiniais.
Dar dvi kavos vietos, tik jau centre, kurias rekomenduoju – Kavalierius (Respublikos g. 44) ir Kavos dėžutė (Laisvės a. 15-18).
Laisvės a. 6
Kadaise ten buvo gėlių parduotuvė, o vietiniams toji vieta buvo žinoma “Matistos” (kirtis ant i) vardu. Dar vėliau – trashy baras “Taverna” su neribotu darbo laiku, pigiu alum ir tuliko duryse išspirta skyle. Šia istorija sunku patikėti užėjus į “Bisą”, kuris yra visas jaukus ir mielas, puikiai tinkantis šeimos susibūrimams. Giriu už patiekalų įvairovę bei šiltą atmosferą. Tik apmaudu, kad viskas, ką ten esu valgiusi, buvo tik okei, bet nieko įspūdingo. O gal tiesiog taip užtaikiau. Vis tiek verta užsukti.
Respublikos g. 28
Priešais J. Masiulio knygyną įsikūręs pubas be išsikalinėjimų su plačiu alaus pasirinkimu. Pripratusius prie sostinės kainų maloniai nustebins draugiškos belgiško alaus kainos. Gera vieta žiūrėti sporto varžybas ir didelis pliusas tas, kad savaitgaliais dirba gana ilgai.
Laisvės a. 7
Pačiame centre yra įsikūrusi mini galerija, su nuolat besikeičiančiomis ekspozicijomis, o šalia jos – jauki kavinė-baras (turbūt taip reikėtų vadinti vietą, kur galima ir pavalgyti ir išgerti?), kuri puikiai tinka susitikti su draugais. Vienas minusas – anksti užsidaro.
Senamiesčio g. 29
Turiu pripažinti, kad Tauros Lofte lankytis teko senokai, tačiau visi apsilankymai ten buvo puikūs. Daug vietos pasėdėti su draugais, fainas interjeras, platus alaus pasirinkimas. Kaip suprantu, dėl kaimynų nepasitenkinimo gatvėje šlitinėjančiais triukšmingais lankytojais, Tauros Lofto veikla buvo šiek tiek apribota ir dabar ten daugiausia vyksta įvairūs renginiai.
Skaistakalnio parkas
J. Biliūno g. 3
Šiuo metu remontuojamas/atnaujinamas, Skaistakalnio parkas yra viena mano mėgstamiausių Panevėžio vietų. Vasarą ten kartais vyksta koncertai ir kiti renginiai, bet man jis ypatingas ir mylimas dėl kitų priežasčių. Šalia įėjimo į parką nuo Smėlynės gatvės yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos senosios kapinės, kuriose, manoma, laidoti pradėta XIX a. Pradžioje. Šitos kapinės labai gražios ir dėl savo senumo pakankamai spooky pačia geriausia prasme. Kadangi parkas irgi pakankamai senas, medžiai jame išties aukšti, todėl vaikštant po didžiulę (apie 50ha) parko teritoriją taip pat neapleidžia mistifikuota atmosfera, kad ir kaip kvailai skambėtų šitas sakinys. Kiek laiko ten gotų laikais ir vėliau esu praleidusi, ojoj.
Artimiausiu metu ketinama rekonstruoti Skaistakalnio parke esantį poeto J. Čerkeso-Besparnio namą. Daugiau apie Skaistakalnio parko įdomybes galite paskaityti šiame puikiame straipsnyje.
Kultūros ir poilsio parkas
Parko g.
Gyvenu šalia šito parko ir čia visada vedu pasivaikščioti tėvų šunį, kartais išlekiu pabėgioti ar pasivažinėti riedučiais. Ne toks senas ir mažesnis negu Skaistakalnio, šitas parkas taip pat yra labai jaukus. Čia yra įrengtas didžiulis skeitparkas, puikūs dviračių takai, visai neseniai suformuotos mini apžvalgos aikštelės-terasos (net nežinau, kaip pavadinti), nuo kurių galima romantiškai žvelgti į Nevėžį. Man labai gražus naujasis šio parko tiltas, kurį dailiai apšviestą mėgstu fotografuoti naktį. Be to, toje parko pusėje, kuri greta manęs, yra daugybė varnų lizdų. Kai buvau paauglė, buvau gotė, klausydavausi atitinkamos muzikos, skaitydavau daug visokių spooky istorijų, o kiekvieną rytą mane pažadindavo varnų kvarkimas iš parko. Tobula.
Panevėžio lėlių vežimo teatras
Respublikos g. 30
Wiki rašo, kad šis teatras yra vienintelis lėlių vežimo teatras Europoje. Pati, dar būdama maža, supratau, kad lėlių teatras – ne man, tačiau neabejoju, jog tikrai netrūksta žmonių, kurie įvertins šią išskirtinę Panevėžio vietą, kuri skaičiuoja jau 33 gyvavimo metus.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka
Respublikos g. 14
Panevėžys turi nuostabią biblioteką, kuri į naujai įrengtas patalpas persikėlė kai baiginėjau mokyklą – apie 2006-uosius. Prabėgus daugiau negu dešimčiai metu nuo naujųjų patalpų įrengimo biblioteka atrodo puikiai – šviesi, jauki, moderni. Jau išvykusi iš Panevėžio grįždavau į ją skolintis knygų, nes Vilniaus A. Mickevičiaus biblioteka nė pro kur jai neprilygo. Bibliotekoje vyksta įvairūs renginiai – susitikimai su rašytojais, eksponuojamos parodos, galima įsikurti dirbti. Man miela tai, kad čia yra įrengta panevėžietei poetei Elenai Mezginaitei, kurios eilėraščiai nepelnytai yra gana mažai žinomi, skirta erdvė. Beje, šiai bibliotekai netrukus sukaks šimtas metų.
Režisieriaus Juozo Miltinio butas
Algirdo g. 54-19
Paradoksalu, tačiau šiame bute-muziejuje apsilankiau gana vėlai – 2016-aisiais. Įdomu tai, kad režisieriaus Juozo Miltinio (1907-1994) butas yra Algirdo gatvėje, niekuo nuo kitų neišsiskiriančiame daugiaaukštyje. Daugybė knygų, nuotraukų, paveikslų ir kitų asmeninių režisieriaus daiktų leidžia bent truputį prisiliesti prie šios, neabejotinai, garsiausios Panevėžio (į kurį atsikraustė 1940-aisiais) asmenybės. Butas atviras visiems, bet, spėju, būtų gerai dėl apsilankymo susitarti iš anksto.
Laisvės a. 5
Po visų skandalų ir nešlovingų laikų Juozo Miltinio teatras pagaliau pateko į labai geras rankas ir, mano akimis, jam pagaliau šviečiasi šviesi ateitis. Teatras šiuo metu yra smarkiai remontuojamas, o kai baigsis remontai, jo salės turėtų žiūrovus pasitikti šviežiai atsinaujinusios. Foje išvaizda, laimė, nebus keičiama. Tiesa, net ir vykstant remontams, teatre rodomi spektakliai, vyksta renginiai. Užsukit.
Tai kas ten sakėt, kad Panevėžyje nėra ką veikti?
Ir čia tikrai dar ne viskas. Net neabejoju, kad turite ką pridėti prie šio sąrašo, tad lauksiu jūsų rekomendacijų komentaruose.
Kartais išgirstu tokių visokių pasakymų, kaip kažkas yra ne lygis. Ne lygis lankytis Bixuose, ne lygis pietauti profkės valgykloje, ne lygis drabužius pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėje ar Maximoje, ne lygis pirkti nukainotas prekes, ne lygis kosmetiką pirkt Droge, ne lygis baigti pedagoginį, o ne VU, ne lygis turėt ir žiūrėt teliką, ne lygis dirbt mokytoju, barmenu, ar pardavėju, ne lygis važinėti viešuoju transportu, vairuoti seną automobilį, naudotis Huawėjum, o ne iPhonu, Lenovo, o ne Macu, gyvent Pašiluose, o ne Senamiestyje, gert Švyturio Extra, o ne Kronenburgą, o jau pats didžiausias ne lygis yra klausytis lietuviškos pop muzikos.
Jei taip einant per sąrašą dalykų, kuriuos esu girdėjusi esant ne lygiu, tai aš esu pats didžiausias ne lygis, kokį esat sutikę. Keista, kaip dar kas nors iš viso su manim bendrauja.
Dalykai gali patikti arba nepatikti, bet juos niekinti dėl to, kad jie yra ne lygis – ne kažką. Man nepatinka Cicinas ir jo koncertus neinu, bet ir gerai, kad egzistuoja jis toks kaip reiškinys, nes juk pilna žmonių, kuriems jis suteikia tiek pat džiaugsmo, kiek man Depechai.
Dalykai gali patikti ir nebepatikti, arba kaip tik – nepatikti ir pradėti patikti, tad nereikėtų spjaudyt į šulinį.
Man nepatinka austrės ir tikras šampanas – o čia jau tikriausiai būtų lygių lygis, ale nieko su savim negaliu padaryti, gal kada nors pradės patikti. Su klasikine muzika tas pats.
Yra kokybiški ir nekokybiški dalykai ir taip, dažnai jų kaina signalizuoja aukštesnę kokybę, bet būna ir taip, kad kainuoja tik logotipas, o ne vertė.
Jei jums verčiasi liežuvis apie kažką sakyt ne lygis, labai didelė tikimybė, kad dar nesat iššikę kažkokių asmeninių nevisavertiškumo kompleksų. Ir kaip taisyklė – kuo žemesnė savivertė, tuo didesnis logotipas ant bliuskės ir tuo labiau norisi apie jį papasakoti. Žema savivertė tikrai nėra kažkoks dalykas, dėl kurio turėtų būti gėda (pati su ja dirbu kasdien, tik ne lygio-ne lygio tematikoj) tik gali būti, kad šito sau dar nebuvot diagnozavę.
Mes, lietuviai, kaip tauta šiaip turim rimtų problemų su saviverte, kuri materialiniam saugumui augant pamažu kyla, bet to pagirias vis dar jaučiam. Dėl to pas mus taip vis dar klesti blizgučiai ir beskonybės paradai, iš to kyla ir visos tos varžybos pas ką mandresnės šmutkės, automobilis, namai, plaukai ar ragai, dėl to per šventes stalai lūžta, o pilvai pučiasi. Nepykit, bet dėl to miestams taip ir norisi tarpusavyje razborintis, katro eglutė gražesnė. O koks nelygis, jei ne itin puošni, vaje, vaje.
O kai viskas namie gerai ir nieko netrūksta, ir baimės nelanko, ir su saviverte viskas tvarkoj – nei tų šmutkių mandrų noris, nei tuo logo kažkam pamosikuot. Nebent tas logo reiškia kokybę ir faina pačiam tuo kokybišku daiktu naudotis.
Vat yra visgi vienas dalykas, kas man yra ne lygis. Tai – keltis, pūstis, įsivaizduoti ir demonstruoti, kad esi už kažką viršesnis, geresnis ir turtingesnis. Nes tai yra nepateisinama bet kokiomis aplinkybėmis ir nėra situacijos, kuomet tai būtų lygis. O ir be to, gyvenimas jau toks dalykas, kuris mėgsta nustebinti – tad vieną dieną besipūsdamas gali taip dribti į purvus, kad gali ir nebepavykti išlipti.
