Pirmyn į turinį

Kategorija: Kelionės

Įkelta 2011 18 kovo

Aš grįžtu namo

Viskas. Praktika baigta. Pagaliau. Ko jau ko, bet vaikų savo akiratyje pageidaučiau nematyti kaip įmanoma ilgiau.

Next step – kelionė į Manheimą, iš ten – į Frankfurt Hahn ir tada skrydis į prakeiktąjį Kauną. Šeštadienio vakaras Panevėžy, sekmadienį – Vilnius. Nauji namai, nauji kambariokai, naujos sąlygos. Laimei.

Pirmą kartą daiktai telpa į lagaminą – keistai malonus jausmas. Turiu krūvas lapų, kurie teoriškai naudingi, bet praktiškai aš jų niekada neatsiversiu, tad dar svarstau, kur jie keliaus – į lagaminą ar į popieriaus atliekų skyrių.

Truputį, o gal net ne truputį baisu pagalvoti, kiek nesibaigiančių darbų laukia grįžus. Kaip mano buvusi mokytoja kirpykloje kažkada sakė – ilga kelionė per kopas su aukštakulniais. However, dar ne tiek atkentėjau, sukaupsiu visas jėgas ir varysiu iš paskutiniųjų.

See you in Lithuania.

Palikite komentarą
Įkelta 2011 10 sausio

Apie tai, kaip Kristmastaimas per vieną naktį išėjo iš mados

Vyrukas trumpomis rankovėmis tramvajuj ir visokie kitokie gan lengvai apsirengę žmonės šiandien privertė net šiek tiek suglumti, akimirką net svarsčiau, koks dabar mėnuo ir išvis, kas čia daros. Mėnuo sausis, diena 10 (deadline‘ai, deadline’ai, aaa!), lauke +4° ir aš šiandien jau ėjau be kepurės, nes švietė saulė ir šiaip tokia visokia pavasario atmosfera (pvz. paukščių visokių pilnas miestas). Bet, kad ir kaip skaisčiai ta saulė bespingintų, faktas lieka faktu, dabar viduržiemis. Po trijų karalių miestas tiesiog nusėtas niekam nebeįdomiom geltonuojančiom kalėdinėm eglutėm. Tas visas masinis mirusių eglučių vaizdas atrodo gan liūdnai ir tada pradedi galvoti, ar tikrai šitam mieste tokie populiarūs visokie gamtosaugininkų natūralistų veganų judėjimai. Dar miestas pilnas ir nusprogusių fejerverkų ir bambioškių liekanų, kurių, rodos, niekas net nesiruošia surinkt. Tai taip ir braidom po pirotechnikos ir eglučių sąvartyną, truputi stebina. Nelabai maloniai. Talk about pedantic Germans.

Aišku tik viena – kristmastaimas per kelias paras klaikiai išėjo iš mados, o kad šventės baigėsi, paskelbė ir mano Kalėdų gėlė, numesdama paskutinį lapą.

(Šį postą realiai norėjau parašyti dar aną savaitę, tik vis neprisiruošiau).

Palikite komentarą
Įkelta 2011 10 sausio

Apie ekskursiją į Deutche Welle ir Peter Lindbergh parodą

O štai penktadienį su gausia (dar 4 be manęs) grupe bendramokslių keliavome į ekskursiją į Deutche Welle televiziją (nes turime paskaitą English for the Media). Ir žinai, visai nesigailiu ilgą penktadienio popietės miegą išmainiusi į šitą išvyką. Vaikščiojom po žinių ir kitas studijas, klausėmės įdomybių apie pačią televiziją ir darbo telike subtilybes. (Pvz. Nežinojau, kad žinių pranešėjai scrollin‘a pedalą po stalu ir patys keičia tekstą, kurį skaito arba apie mėlynojo (arba žaliojo) screen‘o sistemą). Finale, aišku, neatsispyriau pagundai prisifotkint žinių vedėjo kėdėje.

O štai šiandien, nepaisydama įspėjimų, kad on Sunday afternoon it is too crowded there keliavau į foto galeriją C/O Berlin, kur demonstruojama Peter Lindbergh paroda. Darbai visai nieko (bet oj ne stebuklas), o štai pati galerija ir jų pateikimas visai nepatiko. Man, asmeniškai, visiškai nesižiūri šikarna mados fotografija įtupdyta nūdnuos medžio imitacijos rėmuos, taip pat jau šiek tiek pabodo ta berlynietiškas dirtyness, kur tik benueitum (čia irgi). Vėliau pasidomėjau šiuo menininku ir jo darbais daugiau, todėl dabar keikiu ir darbų selekciją (kuri kaip tik pristatoma kaip gan išskirtinė). Rodau šiek tiek vaizdų, nors pati esu veik tikra, kad vėliau šios pavardės nelabai atsiminsiu – kažkokio ypatingo įspūdžio nepaliko. Ir tiesa, too crowded, velniškai trukdo susikaupt turgaus atmosfera ten, kur ji baisiai netinka.

Taip atrodo vaizdas pačioj galerijoj (tik žmonių milijonas).

Palikite komentarą
Įkelta 2011 9 sausio

Apie apsilankymą Berlyno Nacionalinėje Dailės Galerijoje

Tam tararam, vėl tiek veiklos, kad nespėju virškinti ir aprašinėti. Bet štai atėjo šeštadienio vakaras namie (būna ir taip), tad imuos pastarųjų dienų įspūdžių apibendrinimo.

Ketvirtadienį pagaliau atspardžiau sau šikną dėl nieko nedarymo ir bambėjimo, kad nuobodu ir ėmiaus veiksmų – nuvariau į nacionalinę dailės galeriją. Nesu labai didelė klasikinio (I mean senųjų laikų) meno gerbėja, bet, manau, išmintinga pradžioj susipažinti su basics‘ais ir tik vėliau naršyt įdomesnius reikalus. Kaip visada, plavinėjau per daug nesigilindama, nes nekenčiu savęs prievartavimo (kai skaitai/klausai apie kiekvieną muziejaus eksponatą ir kantrybė sprogsta dar neįpusėjus), tai daugiau laiko skyriau tam, kas mane asmeniškai sudomino (labai subjektyviai vertinu meną – arba gražu arba ne, arba įdomu, arba ne. Viskas). (Kaip visada, iš esmės labiausiai domina vaizduojami objektai, o ne tapybos subtilybės. Apie meną supratimo aš turiu mažai, bet bandau šiek tiek tai taisyti, tik pavyksta ne visai taip, kaip reikėtų, matyt.)

Rodau labiausiai sudominusius reikalus. Pics iš interneto, nes nematau prasmės blaškytis su savo muiline ir finale turėt prastos kokybės vaizdelius, kai viską galima rasti online. Darbai eina daugmaž nuosekliai – keliaujant iš pirmojo galerijos aukšto į trečiąjį (tuo pačiu iš 19tojo a. pradžios link 20a.) Tik, gaila, akivaizdu, kad, kaip ir pas mus, įspūdingiausi Renuaro, Monet, Degas ir kitų darbai, matyt, kur kitur nusėdę (pas kolekcininkus ar kituos muziejuos po vieną išsibarstę).

A. Menzel – Der Fuss des Künstlers

Franz von Lenbach – Lady Curzon

Fritz von Uhde – Heide Prinzesschen

Arnold Böcklin – Sirens

Arnold Böcklin – The Isle of the Dead

Auguste Renoir – Chestnut in Blossom

Raoul Dufy – Harbour

Carl Gustav Carus – Balkon in Neapel

Va čia ir apsigavau – uoj ne viską, pasirodo, galima rasti internete. Bet užteks ir tiek. Nieko čia per daug įdomaus iš tiesų, bet gi žinai, kad negaliu aš niekaip nurimt neužregistravus fakto su šiek tiek įrodymų.

Palikite komentarą