Skip to content

vėl vėl vėl

O žinai, nesu tikra, ar man įdomu. Mes geriam, mes šokam, svaigstam, šypsomės, ryte keikiamės ir vėl geriam ir vėl šokam, o vėliau kaimynai prasilenkdami žiūri piktai, o aš nežinau. Vienoje pusėje visi tokie, kitoje – visi tokius smerkia. Nustojau vaidinti. O laikas persiverčia link saulėtesnių dienų ir aš skelbiu pavasarį. Viskas kartojasi. Nesimokau iš savo klaidų ir jau nebeapgaudinėju ir negailiu savęs, nes tai nepaaiškinamai svaigina.
Nesu tikra, ar man tikrai ne gėda. Žiūrėt į save iš šalies nemoku ir nenoriu, nes gal, klausyk, man tokių baubų geriau ir nematyti.
Kai pagalvoji, visi nenormalūs. Nors. Ką reiškia būti normaliu? Eit tvarkingai gult po Panoramos ir neviršyt greičio? Tuomet, aš labai nenormali.  Geriu, rūkau, meluoju sau, tau, viršiju greitį, keikiuosi, skolinuosi, dar blogiau – skolinu, išlaidauju, klystu, užsiiminėju savigrauža, pasižadu “daugiau taip nedaryti”, apsisuku ir vėl brendu į tas pačias balas ir nemyliu, netausoju savęs. Mano Dieve, prašau, leisk išmokti save mylėti ir mokėti laiku save sustabdyti. Leisk mokėti neprisidirbti arba, prisidirbus, nepjauti savęs be saiko. Delete my memory, please. I need an empty space to create a new philosophy of my own.
Kodėl kiti moka taip meistriškai Imt ir Dėt?
Nors, jei visada remčiausi Sveiku Protu ir visada žiūrėčiau praktiškai, tai turbūt Nevežtų. Bet matai, dabar taip veža, kad nebemoku sustot.

O žinai, visi bernai durni. Netgi tas, dvym keturių, kur, pagal idėją, protingas.

L. Kravitz – If I Could Fall In Love Again I’d Fall In Love With You

One Comment

  1. apie mane… apie ta nesveikaja. bet juk gyvenam viena karta 😀 super!!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *