Pirmyn į turinį

Žyma: Tyla

Odė paprastumui

Sekmadienį mes vykom į kalnus, o dabar – tik mirkt mirkt, eina dar viena savaitė į pabaigą. Tas grožis, kurį ten išvydau, paveikė mane įvairiai. Pirma, toks šviesus, tikras, optimistiškas noras, kad laikas trumpam sustotų, noras likti ir gėrėtis stebuklais. Mieliausiai tie toliai rodėsi grojant klasikinei muzikai. Ir nuoširdus nusiminimas, kalnams liekant už nugaros, jų siluetams mažėjant, leidžiantis saulei.

Man žavu, kokį malonumą suteikia seniausiai sapnuota ramybė. Įkvėpt – iškvėpt, nesirūpint. Nepult nudirbt devynių darbų, bemąstant, kur laike įgrūst dešimtą. Nesiblaškyt, nepurkštaut, nesistengt pabūti ne visai savim.

Nepaprastumui ir everestams dar bus laiko. Pabūkim paprasti, prieš augindami tas auksines žuvytes, kurios mūsų laukia ateity.

Palikite komentarą

Tyla – visų pavasarių motina

Kai gyveni tarp daugybės žmonių, milijonai minčių mintelių sukas galvoj ir dėliojas į sakinius, virsta veiksmais ir tampa materija. Juokies, klykauji, šoki, gyveni. Kai esi vienas toli toli nuo viso pasaulio, o aplink esančių pasaulio suvokimas skirias nuo tavojo daugybe aspektų, būna, pagauni save norintį pasidalint tuo, ką mąstai, bet negali, nes suprastas nebūsi, arba būsi suprastas ne taip ir idėjos potencialas žlugs vos užgimęs. Taip ir vaikštai prigęsintas, sunerimęs ir gaili savųjų tyliųjų minčių, kurių niekam nebus lemta išgirsti.

Nebijok tylumos. Žiūrėk
kaip žemė žiemą žiemoja:
tyli ir kantri.
Užpustytoj paežerėj,
po ledu ir po gruodu,
miega šaknys, sapnuodamos
atodrėkį.
Saulės laukia sula.

Nebijok tylėti. Tyla –
visų pavasarių motina.
Apglėbk ir priglausk
išnešiotiną
žodį.
Ir lauk.

Leisk žodžiams augt.
Tegul sotina
ir juos, kaip medį ir želmenį,
neišmatuojami gelmenys…
Leisk žodžiui nokti.
Tylėk –
ir lauk.


(Henrikas Nagys)

Jei kada teko girdėti šiuos žodžius įdainuotus, esi laimės vaikis. Kaip aš.

Anton Semenov – The Silence

1 Komentaras