Pirmyn į turinį

Žyma: Šmutkės

Kažkas ten sakė, kad reikia išsikelti sau tikslus

ARTIMIAUSI GYVENIMO TIKSLAI :

-Išlavinti anglų kalbą iki tobulybės;
-Užsiaugint sveikus plaukus ir (gal) nusidažyt ružavai arba kažkaip panašiai;
-Įsiverti dar vieną tunelį, šįkart į kairiąją ausį bei dar keletą naujų auskarų;
-Perklausyt visą muziką ir peržiūrėt visus filmus, kuriems nebuvo laiko dirbant 70val. per savaitę;
-(Gal) parašyt knygą (uoj, kaip neoriginalu);
-Susivokti, noriu studijuot magistrą, ar kol kas užteks;
-Prisipirkti gražių šmutkių.

Ok? Kiek nedaug žmogui tereikia, ką.

Palikite komentarą

Apie natūraliąją atranką, rūkalius ir šmutkes

“<…> atėjęs į darbą pamačiau prie lango priklijuotą didžiausią sklebimą:

“Neįleidžiami:

socialistai; lankytojai su mobiliaisiais telefonais; moterys su silikoninėmis krūtimis; sodomistai; lankytojai, pasidarę plastines veido patempimo operacijas; lankytojai, mokantys kredito kortelėmis; velsiečiai; vegetarai; nerūkantieji; pensininkai; abstinentai; lankytojai su elektroninėmis užrašų knygelėmis; žiniasklaidos darbuotojai; “Groucho” klubo nariai; darbininkų klasės atstovai; komikai; neįgalieji; lesbietės; akli šunys; storuliai; Liverpulio gyventojai; vaikai; jogurto valgytojai; lankytojai su dizainerių sukurtomis rankinėmis; krikščionys; belgai; pasipūtę smirdžiai, kurie užsimano risotto; rudaplaukiai; buvusios žmonos.”

Džyz, aš dievinu Sue Townsend sąmojį. Štai tokia ta natūralioji atranka. Whahaha. Šiandien per radiją (taip, aš klausiau radijo, nes buvau viešoje erdvėje ir negalėjau niekur pabėgti) Vedėjas klausė publikos: “ką darote su žmonėmis, kurie pageidauja rūkyti jūsų mašinoje? Kaip jų atsikratote?”

Kristau, karaliau, kas per? Aš realiai biški bbd ant tokių, kurių mašinose nerūkoma. Tai tarsi kažkoks filtras. Pastebėjai, kad 9/10 žmonių, kurie ima tranzuotojus, rūko? Aš manau, kad tai parodo tam tikrą socialinę tendenciją. Bet ne visada, sutinku.

Tiesa, dar nesakiau, kad nusprendžiau nebepirkti rūbų parduotuvėse (nebent nebesveikas sale‘as). Ne rūbais meilę, juk lieti, o oda! Amen.

Palikite komentarą

Dar viena odė šmutkėms

O tiesa, kažkada kalbėjau apie brendus ir dėsčiau, kaip aš myliu starbuksą. Tai čia buvo ėdesys/gėresys, o dar yra pora medžiaginių brendų, kuriems atsispirti man labai sunku. Kai pamatau kokį geresnį jų produktą, literally pradedu krykštaut ir seilėtis, o širdis – permušinėt. Ponios ir ponai, mano šmutikinės meilės viršus – Only ir Adidas. Kodėl? O todėl, kad nesvietiškai myliu treningasus, oldskūlinius spalvų derinius, juodą, pilką ir mėlyną spalvas, odą, denimą ir apie save rėkiantį patogumą. Todėl, kad, skirtingai, nei diesel ar miss sixty, dėl kurių irgi truputi galva sukas, šiuos dvejus dar šiek tiek įkandu, o kokybe jie visai neatsilieka nuo kątik paminėtųjų. Tai va, jei nori mane nupirkti, tipsas tau.

Palikite komentarą

Apie horoskopus, šmutkes ir plaukus

Atsiuntė čia vieną tokią knygelę apie horoskopus – ženklų savybes bei gebėjimą orientuotis romantiškuose santykiuose. Na žinai, paskaičius peršasi išvada, jog joa, aš šauni, veikli, komunikabili, nuoširdi ir atvira pasauliui, bet all in all laimės meilės santykiuos nenusimato. Tai toliau sakau, kad netikiu tais horoskopais visais, ha.

Šiandien buvau prekybcentry. Viskas, prasidėjo visiški seilai, ir, rodos, čia labai tinka ta lietuviška patarlė – žiemą – brolis, vasarą – molis. Visi apsišopino overpriced kepurėm, skafandrais ir šalikais, tai dabar viskas taaaip atpigo, kad uoj. Ir Kalėdų blizgučiai, aną savaitę dar buvę visišku top‘u, per kelias akimirkas išėjo iš mados, show must go on, vasario šventės ant nosies, duokit kelią širdutėm.

Tiesa, ką tik nusidažiau galvą (pildomi naujųjų metų pažadai). Tu neįsivaizduoji, kaip blogai. Kaip baisu. Kaip negražu. Kaip baisu. Tiek baisu, kad jau net nebesibaisiu, o žvengiu, nes jau nieko čia nepadarysi. (Atrodau kaip neprinokęs abrikosas. True story.) Ryt, turbūt, pirma kelionė bus ne į univerą, o galvos tvarkyt. Dabar išvis tokia šyza parėjo, o ką, jei raudonai kaip nors? (Raudona mergaaaaa/ Su plieno dalgiuuuu)

Palikite komentarą

Aš jau tikrai noriu namo

Ryt pagaliau važiuojam į Insbruką kalnų  žiūrėt, ačiū Dievui prišnekėjau namų deives išlįst pasikultūrint, jei galima šią misiją taip pavadint. Šiaip gal ir nieko baisaus būtų keliauti vienai, bet vistiek kažkaip lievai (pirmyn-atgal 10val. traukiniu). Mums čia liko vos 6 dienos. Gal ir gerai, nes jau tikrai jaučiuosi stuck, reikia kažkokio judėjimo. Reikia tūsų, žmonių ir veiklos. Grįšiu, susitvarkysiu milijoną reikalų ir po poros savaičių lėksiu į Berlyną. Dėl buto niekas niekas neaišku. Neramu.
Beje, man labai labai reikia maikutės su Batman atributika. Labai labai. Gal žinot, kur rast? Nes nu taip man gražu, kad umiraju. Visokios iš suvenyrų paduotuvių padišovos netinka.

Palikite komentarą